Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. S. ir A. G. pareiškimą dėl pareiškėjų vaiko gimimo įregistravimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. A133-22(3.3.2.26E-AD21); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti pareiškėjų vaiko gimimą ir išduoti gimimo įrašą liudijantį išrašą, suteikiant naujagimiui vardą (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjai nurodė, kad, priėmęs skundžiamą sprendimą Nr. A133-22(3.3.2.26E-AD21), t. y. konstatavęs, jog vardas (duomenys neskelbtini) pateiktas ne lietuvių kalbos rašyba (tokio vardo lietuvių kalboje nėra ir raidžių derinys (duomenys neskelbtini) lietuvių kalboje negalimas) ir tuo pagrindu atsisakęs įregistruoti vaiko gimimą, Civilinės metrikacijos skyrius pažeidė pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjai teigė, kad pavardė (duomenys neskelbtini) yra ne baltiškos kilmės. Vienas iš pareiškėjo A. G. tėvų, t. y. tėvas pagal senelio, prosenelio ir kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ir turi žydišką kilmę. Akcentavo, jog pareiškėjo tėvas V. G. gimė 1960 m. gegužės 22 d. Sankt Peterburge. Pareiškėjo senelė iš tėvo pusės turėjo Baltarusijos pilietybę, o senelis – Rusijos pilietybę. Abu gyveno Sankt Peterburge. Senelio tėvai, kaip ir pats senelis, buvo gimę ir gyveno Sankt Peterburge. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) naudojamas ne tik kaip asmenvardis, bet ir kaip kraštovardis – Kipro pietrytinėje dalyje, priklausančioje Graikijai, yra miestas A. N.. Atsižvelgdami į tai, jog viena iš vardo (duomenys neskelbtini) kilmių yra hebrajiška, šis vardas suteikiamas žydų mergaitėms, yra būdingas hebrajų tautiniam vardynui ir per pastaruosius metus Lietuvoje buvo vartojamas gan dažnai, pareiškėjai prašė pareiškimą tenkinti.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame pažymėjo, kad kilus neaiškumams dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Šiuo atveju Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2022 m. liepos 29 d. išvadoje Nr. S1-249 (1.7) nurodė, kad vardas (duomenys neskelbtini) pateiktas ne lietuvių kalbos rašyba (tokio vardo lietuvių kalboje nėra ir raidžių derinys (duomenys neskelbtini) lietuvių kalboje negalimas), todėl registruoti netinkamas. Rekomenduojama vaiko vardą rašyti lietuviškais rašmenimis – (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2022 m. rugsėjo 12 d. pateiktoje nurodė, jog pareiškėjų, Lietuvos Respublikos piliečių, prašymas netenkintinas, nes vardas (duomenys neskelbtini) neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka“ ir Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio nuostatos „Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis“. Pabrėžė, jog pareiškėjai pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Lietuvių kalbos (kaip ir kitų kalbų) normos nekeičiamos siekiant jas priderinti prie kitų kalbų, kultūrų ar tam tikrų asmenų grupių elgesio modelių. Pagal lietuvių kalbos taisykles vardas turėtų būti rašomas (duomenys neskelbtini). Be kita ko, teigė, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais. Išimtys turėtų likti išimtimis, tuo labiau dabar, kai pagaliau yra priimtas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ne tik jos vyras A. G., bet ir pati pareiškėja turi hebrajiškų šaknų – pareiškėjos senelė iš Vokietijos buvo ištremta ir traukiniu gabenama į Sibirą. Šeimoje šnekėta, kad močiutė pripažinta tremtine dėl priklausomybės žydų etninei grupei. Taip pat teigė, kad didžiuojasi būdama lietuve, tačiau nori, kad vaikai patirtų ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio teikiamus malonumus. Akcentavo, kad vardas (duomenys neskelbtini) tariamas visame pasaulyje vienodai, tačiau pakeitus vieną raidę, jis kiekvienoje kultūroje skambėtų skirtingai ir būtų iškreiptas. Jį rašant lietuviškai, būtų prarasta istorinė vardo kilmė ir grožis.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė palaikė pareiškimą. Nurodė, kad žodis (duomenys neskelbtini) vartojamas ir kaip asmens vardas, ir kaip pavardė. Plačiai žvelgiant, (duomenys neskelbtini) yra sulietuvinta slaviška (duomenys neskelbtini) pavardė. Atkreipė dėmesį, jog ilgą laiką Valstybinė lietuvių kalbos komisija toleravo (duomenys neskelbtini) vardo skyrimą Lietuvoje gimusiems kūdikiams, 2008-2020 metais šis vardas Lietuvoje buvo užregistruotas 21 kartą. Be to, akcentavo, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo tinklalapyje yra patalpinusi 2022 m. vasario 18 d. straipsnį apie asmenvardžių klausimus 2021 metais, kuriame pažymėta, kad teigiamai atsakyta dėl vyriško vardo Aaron(as) suteikimo. Šis vardas yra hebrajų kilmės, Valstybinė lietuvių kalbos komisija sutiko, kad toks vardas būtų teikiamas, nors raidžių derinys aa nėra vartojamas lietuvių kalboje.

7. Pareiškėjas A. G., suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir išvadą teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta pareiškėjui, suinteresuoto asmens ir išvadą teikiančios institucijos atstovams teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

9. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

10. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Prašomo registruoti vaiko vardą pilietybė taip pat yra Lietuvos Respublikos.

11. Pareiškėjų teigimu, pareiškėjo kilmė yra žydų tautybės, nes pareiškėjo tėvo senelis, prosenelis ir kiti pagal tiesiąją giminystės liniją turėjo ir turi žydišką kilmę, o prašomas registruoti asmenvardis yra hebrajiškos kilmės. Su šiais teiginiais nesutiktina. Iš pareiškėjo gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjo tėvas buvo rusų tautybės, mama lietuvių tautybės. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai, seneliai ar proseneliai buvo ar yra žydų tautybės asmenys, todėl pareiškėjų teiginiai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

12. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis nustato, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

13. Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka nustatoma Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. Nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau tekste – Taisyklės) 4 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi: 4.1. lietuviškais rašmenimis, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus; 4.2. laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, išskyrus Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus; 4.3. atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus bei teisingumo ministro nustatytus asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindus, kai leidžiama turėti kitai lyčiai būdingas vardo ir pavardės formas ar nesugramatintą pavardę. Taisyklių 5 punktas nustato, jog Lietuvos Respublikos piliečio vardas turi neprieštarauti gerai moralei, Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nepilnamečio vaiko iki 16 metų amžiaus vardas taip pat turi atitikti geriausius vaiko interesus.

15. Taigi, galiojantis teisinis reguliavimas nustato, jog visais atvejais, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis, vaiko asmenvardis rašomas valstybine lietuvių kalba, laikantis lietuvių kalbos taisyklių ir patvirtintais lietuviškais rašmenimis. Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys, leidžiančios registruoti vaiko asmenvardį ne pagal bendrąsias taisykles. Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams, o Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys, kai Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

16. Byloje nagrinėjamu atveju, nenustatyta pagrindų taikyti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių, todėl šiuo atveju pagal nacionalinės teisės normas vaiko asmenvardis rašytinas valstybine lietuvių kalba, laikantis lietuvių kalbos taisyklių ir patvirtintais lietuviškais rašmenimis.

17. Pagal Konstitucijos 14 straipsnį lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti skelbiami valstybine kalba; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba. Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad konstitucinis valstybinės kalbos statusas reiškia, jog lietuvių kalba privalomai vartojama tik viešajame Lietuvos gyvenime. Kitose gyvenimo srityse asmenys nevaržomai gali vartoti bet kokią jiems priimtiną kalbą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas "Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase").

18. 2007 m. gegužės 5 d. nutarime aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Konstitucinis Teismas inter alia pažymėjo, kad lietuvių kalba yra ypatinga konstitucinė vertybė, ji yra lietuvių tautos etninio ir kultūrinio savitumo pagrindas, tautos tapatumo ir išlikimo garantija; lietuvių kalba saugo tautos tapatumą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldos įstaigų veikimą; valstybinė kalba – bendrinė lietuvių kalba – yra tautos suvereniteto įteisinimo ir oraus bendravimo su pasauliu priemonė.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos normos gina asmens teisę į privatumą. Ši teisė apima privatų, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Savavališkai ir neteisėtai kišantis į žmogaus privatų gyvenimą kartu yra kėsinamasi į jo garbę bei orumą. Kaip minėta, privalomo valstybinės kalbos vartojimo sritis - viešasis Lietuvos gyvenimas. Taigi ji nėra privaloma privačiame gyvenime, kuriame asmenys vartoja savo pačių pasirinktą kalbą. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ne reglamentuoja asmens privatų gyvenimą, o tik nustato vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas "Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase", 6 punktas).

20. Taigi lietuvių kalbos vartojimas yra viešasis Lietuvos gyvenimas, konstitucinė vertybė, lietuvių tautos etninio ir kultūrinio savitumo pagrindas, tautos tapatumo ir išlikimo garantija, todėl saugotina vertybė.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Valstybinės kalbos įstatymo 19 straipsnyje inter alia nustatyta, kad valstybė rūpinasi taisyklingos lietuvių kalbos prestižu, sudaro sąlygas saugoti kalbos normas, asmenvardžius, vietovardžius, tarmes ir rašytinius kalbos paminklus; šio įstatymo 20 straipsnyje pažymėta, kad valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato ir kalbos normas aprobuoja VLKK. Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad VLKK inter alia sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, teikia Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei siūlymus kalbos politikos ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais, teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą. Taigi pagal nustatytą teisinį reguliavimą VLKK privalo teisėkūros subjektams teikti siūlymus ir išvadas inter alia dėl asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklių (Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas "Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų, susijusių su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase, išaiškinimo"). Taigi, VLKK yra tinkamas subjektas teikti išvadą ir valstybės institucijos turėtų atsižvelgti į VLKK pateiktas išvadas.

22. Tiek ginčijamo Vilniaus miesto Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis nacionalinis teisinis reglamentavimas numato galimybę civilinės būklės aktų įrašus daryti ne lietuvių kalba, nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių ir patvirtintų lietuviškų rašmenų išimtiniais labai ribotais atvejais. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuvių kalba, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste – Konvencija) garantuojamų asmens teisių ir pagrindinių laisvių apsauga, todėl nagrinėtina Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – EŽTT) praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas, siekiant nepažeisti Konvencijos garantijų.

23. Pareiškėjai savo pareiškimą grindžia tarptautinių teismų praktika (Runevič-Vardy ir Wardyn bylą Nr. C-391/09; Raihman vs Latviją pranešimo Nr. 1621/2007; Nabiel P. B. von Wolffersdorff bylą Nr. C-438/14), tačiau nurodoma praktika šioje byloje negali būti taikoma, nes bylos nėra analogiškos. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių Lietuvos Respublikoje gimusio vaiko vardo įregistravimo. Pareiškėjų nurodomose bylose buvo nagrinėjami asmenvardžių originalios ir adaptuotos rašybos atvejai, kai neužtikrinama šeimos teisė į vienodą asmenvardžių rašybą, kai piliečiai yra kitos ar mišrios tautybės, kai adaptuojant keičiamas asmenvardis ir kt., todėl negalima remtis pareiškėjų nurodoma praktika šioje byloje.

24. Pareiškėjų teigimu, teismas turėtų remtis EŽTT sprendime Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02) suformuota praktika. Šiame procesiniame sprendime EŽTT konstatavo Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą. Šiame sprendime EŽTT sprendė dėl valstybės teisės atsisakyti registruoti vaiko vardą „Axl“. Tokiais atvejais vertinant skirtingus interesus, reikėtų atsižvelgti į pareiškėjų teisę pasirinkti savo vaikui vardą ir į viešąjį interesą reguliuoti vardų pasirinkimą. Teismo vertinimu, viešasis interesas gina vaiko teisę nuo netinkamo, juokingo ar įnoringo vardo suteikimo. Tikslu išsaugoti savitą nacionalinę praktiką EŽTT pripažino, kad priemonės, skirtos tam tikrai kalbai apsaugoti, yra teisėtas tikslas, todėl nacionalinės vardų suteikimo praktikos išsaugojimas gali būti laikomas neatsiejama šio tikslo dalimi ir atitinka viešąjį interesą. EŽTT atsižvelgė, ar vardas labai skiriasi nuo panašių vardų, vartojamų valstybėje, ar yra jau registruotų tokių pat vardų, ar vardas tinkamas (nebūtų juokingas, keistas ar įnoringas), ar gali pakenkti vaikui, ar vartojamas kitose šalyse ir kitas aplinkybes. Teismo vertinimu, šios bylos yra analogiškos, todėl EŽTT byla laikytina precedentine šiai bylai.

25. Lietuvos Respublikos teisės aktai leidžia suteikti vaikui visiškai naują vardą, jei jis atitinka teisės aktų reikalavimus.

26. Byloje nėra ginčo, jog asmenvardis „(duomenys neskelbtini)“ nėra lietuvių kalbos kilmės asmenvardis. Pareiškėjų teigimu, tai hebrajų kilmės asmenvardis ir, šiek tiek pakeitus, graikiškas vietovardis. Valstybinė lietuvių kalbos komisija teismui pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, jog tai nelietuviškos kilmės žodis. Kaip nurodyta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadoje – „pagal lietuvių kalbos taisykles vardas turėtų būti rašomas (duomenys neskelbtini)“.

27. Pareiškėjų norimas vardas nėra visiškai naujas, jis yra dažnas moteriškas vardas Japonijoje, dažnai duodamas žydų, arabų mergaitėms, sutinkamas Turkijos mitologijoje, taip pat Biblijoje ir Korane. Taigi, vardas yra paplitęs tarptautiniu mastu.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas ar jo įgaliota institucija, apibrėždama esminius valstybinės kalbos vartojimo klausimus, inter alia nustatydama Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui. Pagal Konstituciją netoleruotina, kad šios taisyklės, inter alia įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, inter alia lietuviškų asmenvardžių rašymui (Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas "Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų, susijusių su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase, išaiškinimo"). Taigi, turi būti įvertintas poveikis bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, inter alia lietuviškų asmenvardžių rašymui. Išvadą pateikusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija nenurodė, kad vardas „(duomenys neskelbtini)“ turėtų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, inter alia lietuviškų asmenvardžių rašymui labai neigiamą poveikį. Priešingai, išvadoje nurodoma, jog toks vardas gali būti vartojamas, tačiau jis vartotinas kaip išimtis remiantis užsienyje išduotais dokumentais.

29. Pagal galiojantį nacionalinį teisinį reglamentavimą, esant teisės aktų nustatytoms išimtims, Lietuvos Respublikoje gali būti registruotas asmenvardis „(duomenys neskelbtini)“. Pakeitus vieną raidę, t. y. iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“, kaip išvadoje nurodė VLKK, šis vardas būtų registruojamas Lietuvos Respublikoje be jokių trikdžių. Tačiau fonetiškai vardas „(duomenys neskelbtini)“ kitomis kalbomis skamba labai skirtingai, nes raidė „j“ skirtingose kalbose tariama labai skirtingai, todėl vardas būtų dažnai tariamas kitaip, nei jį suteikė vaikui tėvai ar girdėtų vaikas, norintis, jog jis būtų vadinamas jo vardu. Priešingai, vardas „(duomenys neskelbtini)“ tiek lietuvių, tiek kitomis kalbomis tariamas labai panašiai, taip būtų išsaugomas fonetinis vardo autentiškumas.

30. Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 1990 metų iki 2020 metų buvo registruotas 21 vaikas vardu „(duomenys neskelbtini)“, mažiausiai trys iš jų gimę Lietuvos Respublikoje ir yra piliečiai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad vardas „(duomenys neskelbtini)“ jau yra pripažintas Lietuvos Respublikoje ir valstybės institucijos nenurodė, kad tai turėjo ar gali turėti ateityje kokių nors neigiamų pasekmių Lietuvos Respublikos kultūrinės ir kalbinės tapatybės išsaugojimui. Vardas „(duomenys neskelbtini)“ nėra netinkamas vardas, nėra juokingas, keistas ar įnoringas, todėl nepažeidžia vaiko interesų. Nors valstybės vertinimo laisvė šioje konkrečioje srityje yra plati, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, ypač į tai, kad vardas „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas oficialiai registruoti kitais atvejais, nėra pagrindo atsisakyti registruoti pareiškėjų vaiko vardo „(duomenys neskelbtini)“ ir nagrinėjamu atveju. Teismo nuomone, viešojo intereso sumetimai, kuriais remiasi valstybės institucijos, negali būti svarbesni už pareiškėjų pagal Konvencijos 8 straipsnį garantuojamus interesus, kad jų vaikas būtų oficialiai įregistruotas jų pasirinktu vardu „(duomenys neskelbtini)“.

31. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą, galėtų lemti Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, todėl prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas Nr. A133- /22(3.3.2.26E-AD21) naikintinas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas įregistruoti pareiškėjų gimusio vaiko vardą „(duomenys neskelbtini)“.

32. Pareiškėjai reiškė reikalavimą dėl įpareigojimo registruoti vaiko gimimą suteikiant vaikui vardą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pareiškimo pagrindas buvo tik norimo vaiko vardo neregistravimas, o kitų vaiko gimimo neregistravimo pagrindų pareiškėjai neįrodinėjo, teismas sprendime jų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas iš dalies įpareigojant valstybės instituciją registruoti vaiko vardą „(duomenys neskelbtini)“.

33. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako (CPK 265 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą dalyje.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. A133- /22(3.3.2.26E-AD21).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti pareiškėjų A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko vardą „(duomenys neskelbtini)“.

Atmesti pareiškimą likusioje dalyje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.