Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos (pareigūnų), veiksmais, neregistravus ir nenagrinėjus pareiškėjo prašymų, pareiškėjo neįdarbinus pilnu darbo krūviu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Lietuvos kalėjimų tarnyba arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina iš to, kad Vilniaus kalėjimo administracija (pareigūnai) neregistravo ir nenagrinėjo jo prašymų dėl darbo suteikimo.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 7 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus kalėjimo direktoriui pateikė prašymus dėl jo įdarbinimo statybininku pilną darbo dieną. Taip pat pareiškėjas 2024 m. sausio 12 d. Vilniaus kalėjimo direktoriui pateikė prašymą dėl jo įdarbinimo batsiuviu (b. l. 11-13, 58-60). Iš bylos duomenų matyti, kad klausimai dėl pareiškėjo įdarbinimo (virtuvės darbininku, statybininku, batsiuviu) buvo priimti ir svarstomi Patariamojoje komisijoje nuteistųjų suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais (b. l. 39-45, 77-85, 82). Apie komisijos sprendimus pareiškėją žodžiu informavo Resocializacijos skyriaus specialistė (b. l. 82-85).

Iš bylos domenų matyti, kad nesulaukęs atsakymų į pateiktus prašymus dėl darbo suteikimo, pareiškėjas 2024 m. vasario 15 d. skundu kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos viršininką, nurodydamas, kad Vilniaus kalėjimo administracija į jo prašymus dėl įdarbinimo nereagavo, nesuteikė jokios informacijos, neįdarbino. Skunde pažymėjo, kad jis nebuvo informuotas, dėl kokių priežasčių nebuvo įdarbintas, nors turi reikiamą kvalifikaciją ir darbo patirtį (b. l. 14-16, 66-67). Lietuvos kalėjimų tarnyba 2024-03-07 rašte Nr. 2S-1021 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pripažino, kad pareiškėjo skundas dėl negautų atsakymų į prašymus užsiimti darbine veikla yra pagrįstas (b. l. 17-19, 62-65).

Taigi, byloje iš esmės nėra ginčo dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, jog Vilniaus kalėjimo administracija į jo 2023 m. rugpjūčio 7 d., 2023 m. rugsėjo 13 d. ir 2024 m. sausio 12 d. prašymus dėl įdarbinimo neatsakė. Lietuvos kalėjimų tarnyba neneigia aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo pateikti atsakymai raštu į jo 2023 m. rugpjūčio 7 d., 2023 m. rugsėjo 13 d. ir 2024 m. sausio 12 d. prašymus dėl įdarbinimo.

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. Jeigu asmens prašyme ar skunde buvo nurodytas būdas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, atsakoma nurodytu būdu. Jeigu asmuo, pateikdamas prašymą ar skundą vietoje (institucijoje), aiškiai žodžiu nurodo pageidaujamą atsakymo gavimo būdą, asmenį aptarnaujantis institucijos darbuotojas tą informaciją užfiksuoja ir asmeniui yra atsakoma jo pageidautu būdu.

Pagal Taisyklių 25 punktą, prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją. Prašymai ir skundai, išskyrus Taisyklių 18 punkte nurodytus prašymus ar skundus, tvarkomi ir apskaitomi atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų (Taisyklių 30 p.). Prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus (Taisyklių 32 p.).

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.

Teismas pažymi, kad pagal minėtą reglamentavimą, pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 7 d., 2023 m. rugsėjo 13 d. ir 2024 m. sausio 12 d. prašymai dėl įdarbinimo turėjo būti užregistruoti, išnagrinėti ir, atitinkamai, pareiškėjui turėjo būti pateikti atsakymai raštu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad Vilniaus kalėjimo administracija į pareiškėjo prašymus dėl įdarbinimo raštu neatsakė, konstatuotina, kad atsakovas pažeidė pareiškėjui teisės aktais suteiktą teisę gauti atsakymus į prašymus (informaciją) ir tai sudaro pagrindą pripažinti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą.

Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo taip pat kildina iš to, kad Vilniaus kalėjimo administracija (pareigūnai) nesuteikė jam darbo visu etatu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, savarankiškai neįsidarbinęs ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, privalo užsiimti bausmės atlikimo vietoje jam pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo bausmės atlikimo vietoje sąnaudų mažinimo. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato teisingumo ministras. Konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Laisvės atėmimo vietų įstaiga arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga turi siekti, kad nuteistųjų darbinės veiklos pobūdis būtų reguliariai keičiamas ir nuteistieji įgytų įvairių darbo įgūdžių, taip pat kad darbinės veiklos atlikimo laikas netrukdytų nuteistiesiems įgyvendinti resocializacijos plane nurodytas priemones (BVK 59 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) analogiško pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad įstaigos administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įdarbinti visus nuteistuosius, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą įtraukti asmenį į dirbančių nuteistųjų sąrašus ar išbraukti iš šių sąrašų gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (LVAT 2014 m vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014, 2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016). Nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprūpinimo darbu tikslus (LVAT 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014).

Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, teismas pažymi, kad Vilniaus kalėjimo administracija neprivalėjo pareiškėjo aprūpinti darbu pagal jo pateiktus prašymus, nes tai yra pataisos įstaigos administracijos diskrecijos teisė. Tačiau įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę ir spręsdama dėl pareiškėjo įdarbinimo, įstaigos administracija turėjo įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad pareiškėjas jau buvo įtrauktas į darbinę veiklą (0,25 etato) ir kalėjimo administracija neįžvelgė poreikio įtraukti pareiškėją į kitą darbinę veiklą, be to, kaip matyti iš bylos duomenų (b. l. 73-74), pareiškėjui nebuvo pasiūlytas kitas darbas dėl to, kad pareiškėjo atliekamo nekvalifikuoto darbo kokybė suprastėjo ir Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie yra atsakingi už nuteistųjų darbo organizavimą, neišreiškė poreikio/siūlymo pareiškėją perkelti į pageidaujamas pareigas. Teismo vertinimu, kadangi kalėjimo administracija neprivalėjo pareiškėjo aprūpinti darbu, o pareiškėjas darbu vis tik buvo aprūpintas (0,25 etato), be to, nebuvo poreikio pareiškėją perkelti į pageidaujamas pareigas, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, miego sutrikimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, emocinę depresiją, sveikatos sutrikimus ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (įstaigos administracija į pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 7 d., 2023 m. rugsėjo 13 d. ir 2024 m. sausio 12 d. prašymus neatsakė raštu) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų ir išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei jam būtų pateikti atsakymai į jo prašymus dėl įdarbinimo.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur (vienas šimtas eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.