Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2017-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-190-651/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2017-06-02
Bylos Nr.
1A-190-651/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35641-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Regina Bertašienė, Edita Lapinskienė
Nuteistasis
D. D.
Pranešėja Dalia KursevičienėTeisėja Ingrida Krušienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-190-651/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35641-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.10.1.; 2.4.6.47.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASnuosprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Bertašienės ir Editos Lapinskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžio,

kuriuo D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio mėn. tiksliai nenustatytą dieną, namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia pagamino ir laikė netikrus pinigus, t. y. panaudojęs daugiafunkcinį spausdintuvą „Canon PIXMA MP280“ išspausdino spalviniu rašaliniu spausdinimo būdu 2015 metų laidos tris vienodo serijos numerio 20 eurų banknotų Nr. UB5023538885 ant atskirų lapų averso ir reverso vaizdus, po to tuos vaizdus iškirpęs ir suklijavęs tarpusavyje, tokiu būdu pagamino tris Lietuvos Respublikos apyvartoje uždraustus netikrus 2015 metų laidos 20 Eur banknotus, serijos Nr. UB5023538885, kuriuos laikė savo piniginėje iki realizavimo 2016-07-28. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (D. D.) 2016-07-28, nuo 01.39 val. iki 02.49 val., žinodamas, kad pinigai netikri, Lietuvos Respublikos apyvartoje uždraustus netikrus tris 20 eurų vertės nominalo banknotus, serijos Nr. UB5023538885, kurių bendra nominali vertė 60 Eur, tyčia realizavo atsiskaitydamas už prekes užkandinėje „K“, (duomenys neskelbtini), t. y. jis minimą dieną, apie 01.39 val., pirkdamas gėrimą „Sprite“, užkandinės darbuotojai S. B. pateikė kaip tikrą vieną netikrą 20 Eur banknotą. Po to tą pačią dieną tyčia realizavo kaip tikrą netikrą 20 Eur banknotą A. S., paprašiusiam pinigų gėrimui, šis gautą netikrą 20 Eur banknotą apie 01.45 val. minimoje užkandinėje pirkdamas mineralinio vandens pateikė užkandinės darbuotojai S. B., o gautą grąžą atidavė jam. Po to jis (D. D.) apie 02.49 val. minimoje užkandinėje, pirkdamas gėrimą „Cappy“, pateikė darbuotojai S. B. kaip tikrą trečiąjį netikrą 20 Eur banknotą. Tokiais veiksmais D. D. pagamino, laikė ir realizavo Lietuvos Respublikos apyvartoje uždraustus tris netikrus 2015 metų laidos 20 Eur banknotus, serijos Nr. UB5023538885.Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą – arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Anot apelianto, apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, nepakankamai vadovavosi BK 41 straipsnio taisyklėmis, reglamentuojančiomis bausmės paskirtį, tinkamai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos ir bausmės proporcingumo, todėl nepagrįstai jam neskyrė BK 213 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės rūšies – baudos – arba negrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Pažymi, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nuteistasis nurodo, jog jis nuteistas už tai, kad padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą, tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau šiam laikotarpiui beveik pasibaigus, 2016-11-07 iš Probacijos skyriaus registro buvo išbrauktas, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismo skirtus įpareigojimus vykdė, mokėsi, baigė elgesio pataisos programą, dirbo ir šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Ir nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netrukus po nagrinėjamo nusikaltimo jis vėl pažeidė įstatymus, nes 2016-12-28 jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir, teismo manymu, anksčiau jam paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė savo tikslų nepasiekė, jo nepataisė ir nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedarė, nesistengė keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, tačiau šios teismo išvados nepagrįstos, nes po baudžiamojo nusižengimo padarymo jis naujų nusikalstamų veikų ar administracinių pažeidimų nepadarė, tai buvo konstatuota ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendyje. Nuteistojo D. D. nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmės rūšį – baudą – arba taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Atsiliepimu į nuteistojo D. D. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palangos) prokuroras prašo nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nuteistajam D. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir jos trukmė yra adekvati jo padarytai veikai ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Prokuroro nuomone, apylinkės teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, todėl švelninti skirtą bausmę nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo išvados dėl nuteistojo D. D. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Nuteistojo D. D. nuomone, teisinga ir pagrįsta bausmė jam būtų bauda, o tuo atveju, jei baudos skirti nėra pagrindo, prašo skirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Būtent dėl bausmės individualizavimo apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis D. D. BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, t. y. bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu už tyčinių nusikaltimų padarymą, vykdymo atidėjimo metu. Remiantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, D. D. laikomas recidyvistu. Po BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyto tęstinio nusikaltimo nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016-07-28 padarymo nuteistasis D. D. dar kartą nusikalto 2016-08-03 padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurį buvo nuteistas Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. D., kaip recidyvistui, už tyčinio, savanaudiško, apysunkio nusikaltimo padarymą pagrįstai buvo skirta laisvės atėmimo bausmė. Skirti, kaip to prašo apeliantas, jam pačią švelniausią BK 213 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą – nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, piniginio pobūdžio bausmė – bauda – nagrinėjamu atveju nuteistajam D. D. būtų per švelni ir nepakankama bausmė, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai: nubausti ir paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. D. už BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyręs laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, jeigu nuteistasis D. D. bausmę atliks pataisos namuose. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog anksčiau D. D. paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė savo tikslų nepasiekė, jo nepataisė ir nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, D. D. būdingas nusikalstamas elgesys, jis išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, nerodo noro taisytis, tai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti, ir pagrindžia didesnį jo pavojingumą visuomenei. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam D. D. skirdamas bausmę, neišsamiai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai neįvertino D. D. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo, neįsigilino į D. D. asmenybę, todėl nepagrįstai D. D. neskyrė bausmės vykdymo atidėjimo. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, D. D. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę, elgesį, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam D. D. atidėjus bausmės vykdymą. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad D. D. padarė vieną apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, t. y. pagamino, laikė ir realizavo tris netikrus 20 Eur banknotus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą. Tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis. D. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nuteistasis D. D. nusikalto būdamas teistas, tačiau pastebėtina, jog jo daromos nusikalstamos veikos savo pobūdžiu nesunkėjo, priešingai, jo vėliau daromos neteisėtos veikos buvo lengvesnio pobūdžio, t. y. 2013-07-02 ir 2014-05-05 D. D. padarė smurtinio pobūdžio tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, 2016 m. sausio mėn.– 2016 m. liepos 28 d. apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, o 2016-08-03 – baudžiamąjį nusižengimą. Nuteistasis D. D. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai kaip atsakingas, draugiškas, gebantis dirbti komandoje darbuotojas. Duomenų, kad po paskutinės nusikalstamos veikos, t. y. 2016-08-03 padaryto baudžiamojo nusižengimo, būtų padaręs naują nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, nėra. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis D. D. stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, deda pastangas, kad pasitaisytų ir pradėtų gyventi socialiai tinkamą gyvenimą ir daugiau nebenusikalstų. Aplinkybė, kad nusikalstamą veiką D. D. padarė būdamas teistas, įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad negalima pasitikėti nuteistuoju, kad bausmės tikslai nebus pasiekti netaikius realios laisvės atėmimo bausmės ir kad dėl to bus pažeistas teisingumo principas. Taip pat pažymėtina, jog nusikalstamos veikos, už kurias D. D. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu bei Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, padarytos panašiu metu (tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 213 straipsnio 1 dalyje, baigta 2016-07-28, o baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 529 straipsnio 2 dalyje, padarytas 2016-08-03). Tačiau vietoj to, kad būtų suformuota viena baudžiamoji byla ir D. D. nuteistas vienu nuosprendžiu, D. D. buvo iškeltos dvi atskiros baudžiamosios bylos. Nepritartina tokiai praktikai, kai asmeniui per nedidelį laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti to, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje. Kai po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo kitoje byloje nustatoma, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal paskutinį nuosprendį, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė paprastai negali būti griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos nusikalstamos veikos būtų tiriamos vienoje byloje. Tokiais atvejais paskutiniu nuosprendžiu skiriama bausmė negali būti griežtinama vien tuo pagrindu, kad asmuo turi teistumą pagal nuosprendį pirmojoje byloje. Pastebėtina, jog 2017-04-04 priimant skundžiamą nuosprendį ir nuteisiant D. D. už 2016 m. sausio mėn.–2016 m. liepos 28 d. padarytą veiką apylinkės teismui buvo žinoma, kad paskutinis D. D. priimtas Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendis buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu ir nuteistajam D. D. šiuo apygardos teismo nuosprendžiu bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau teismas to neįvertino. Remdamasis tuo, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistajam D. D. skiriamos bausmės individualizavimo klausimą, nevisiškai tinkamai įvertino bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį, todėl nepagrįstai neatidėjo paskirtos bausmės vykdymo. Dėl to skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam D. D. paskirta bausmė, keistina ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, nuteistajam D. D. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo 1 metams 9 mėnesiams bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, paskiriant kelias tarpusavyje suderintas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytas pareigas: tęsti darbą arba mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, nuteistajam D. D. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir įpareigoti nuteistąjį D. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ar mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Dalia KursevičienėRegina BertašienėEdita Lapinskienė