Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Jurgita Loginovienė, dalyvaujant ieškovo atstovei I. J., atsakovo atstovei I. K., trečiajam asmeniui S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos regreso tvarka atlyginimo, tretysis asmuo S. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašė priteisti ieškovui 46 998 Eur dydžio žalos atlyginimą regreso tvarka iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. CK 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. A. S. ir V. S. dukrai I. S. (duomenys neskelbtini) įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo sulaukę pensinio amžiaus, todėl dėl dukters mirties jie patyrė turtinę žalą, kurią atlygino VSDFV Vilniaus skyrius, išmokėjęs vienkartinę išmoką apdraustajam mirus. I. S. nebuvo sudariusi santuokos ir neturėjo vaikų, t. y. be motinos ir tėvo neturėjo kitų išlaikomų asmenų, o iki mirties gyveno kartu su tėvais ir jais rūpinosi. Vidutines mėnesines I. S. pajamas, 148,51 Eur atskaičius mokesčius, padalinus iš 3 šeimos narių skaičiaus, gaunama vienam šeimos nariui tenkanti 49,50 Eur suma. Atsižvelgiant į Lietuvos Statistikos departamento duomenis, kad dukters žūties metu A. S. tikėtina gyvenimo trukmė yra 9 metai, o V. S. – 5 metai, A. S. po dukters mirties pinigine išraiška turėjo gauti 5346 Eur (108 mėn. x 49,50 Eur), o V. S. 2970 Eur (60 mėn. x 49,50 Eur), t.y. iš viso I. S. tėvai pinigine išraiška patyrė 8316 Eur žalą.

LAT praktikoje bylose dėl vienkartinių socialinio draudimo išmokų priteisimo regreso tvarka yra suformuluotas išaiškinimas, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę. Alytaus apylinkės teismo 2018-10-19 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-393/2018 konstatuota, kad I. S. nuo gimimo iki mirties gyveno su tėvais, buvo jų artimiausias žmogus ir teikdavo kasdienę pagalbą buityje: pirkdavo jiems maisto produktus, vaistus, tvarkydavo namus, parnešdavo malkų, kūrendavo krosnį, veždavo pas gydytojus. Dėl dukters mirties žymiai suprastėjo tėvų gyvenimo kokybė, nes žuvusioji duktė buvo jų gyvenimo pagrindas, o nuo 2018 m. tėvai buvo priversti keisti gyvenamąją vietą, kad būtų arčiau kitos dukters. Taigi, atsižvelgiant į nuosprendyje konstatuotas faktines I. S. ir jos tėvų gyvenimo aplinkybes, akivaizdu, kad žuvusi dukra teikė tėvams visokeriopą pagalbą buityje ir ūkyje.

Siekiant piniginiu ekvivalentu įvertinti I. S. tėvams teiktą pagalbą natūra, atskaitos tašku imtinas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris 2016-07-01 buvo 380 Eur, nuo 2018-01-01 - 400 Eur, nuo 2019-01-01 - 555 Eur. Vertinant, kad I. S. kasdienę pagalbą namuose ir ūkyje teikė dviem nedarbingiems tėvams, kiekvieno iš jų patirta žala buvo skaičiuota minimalios mėnesinės algos dydį dalijant pusiau. Atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydžio kitimą A. S. patirta žala dėl dukters teiktos pagalbos buityje yra apskaičiuojama: Per laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2017-12-31 – 1 710 Eur (9 mėn. x 380 Eur)/2); Per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 – 2 400 Eur (12 mėn. x 400 Eur)/2); Per laikotarpį nuo 2019-01-01 iki sukaks tikėtiną gyvenimo trukmės amžių – 24 142,50 Eur (87 mėn. x 555 Eur)/2). Todėl A. S. žala, patirta vien dėl pagalbos buityje netekimo, vertintina 28 252,50 Eur (1 710 Eur + 2 400 Eur + 24 142,50 Eur), t. y. daugiau nei VSDFV Vilniaus skyriaus jai išmokėta vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus suma. Atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydžio kitimą V. S. patirta žala dėl dukters teiktos pagalbos buityje apskaičiuojama: Per laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2017-12-31 – 1 710 Eur (9 mėn. x 380 Eur)/2); Per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 – 2 400 Eur (12 mėn. x 400 Eur)/2); Per laikotarpį nuo 2019-01-01 iki sukaks tikėtiną gyvenimo trukmės amžių – 10 822,50 Eur (39 mėn. x 555 Eur)/2). Todėl V. S. žala, patirta dėl pagalbos buityje netekimo, vertintina 14 932,50 Eur (1 710 Eur + 2 400 Eur + 10 822,50 Eur). Sudėjus I. S. tėvų pinigine išraiška ir natūra patirtos žalos dydžius, bendra žalos suma sudaro 51 501 Eur (8 316 Eur pinigine išraiška patirta žala + 28 252,50 A. S. žala, patirta dėl pagalbos buityje netekimo + 14 932,50 Eur V. S. žala, patirta dėl pagalbos buityje netekimo).

Baudžiamojoje byloje I. S. tėvams buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas po 27 500 Eur. Nagrinėjamu atveju siekiama turtinės žalos atlyginimo. Ieškovo reikalavimas atitinka Konstitucinio Teismo bei LAT suformuotus kriterijus, kada socialinio draudimo įstaiga įgyja reikalavimo teisę į atsakingą draudiką, kadangi žuvusiosios tėvai turėjo teisę gauti jos išlaikymą, o VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į tikėtiną žuvusiosios tėvų gyvenimo trukmę, pateikė apskaičiuotą sumą, kurios neteko A. S. ir V. S. žuvus jų dukrai I. S.. I. S. šeimos narių patirta žala viršija išmokėtos vienkartinės išmokos apdraustajam mirus sumą, todėl, priešingai nei teigia AB „Lietuvos draudimas“, VSDFV Vilniaus skyriaus išmokėta vienkartinė išmoka mirus apdraustajai I. S. yra laikytina žalos atlyginimu, bet ne socialine parama. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaujantis CK 6.290 straipsniu, Nelaimingų atsitikimų įstatymo 31 straipsniu, Transporto priemonių privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi, turi teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka susigrąžinti visas išmokėtas socialinio draudimo išmokas iš dėl nelaimingo atsitikimo kalto asmens draudiko AB „Lietuvos draudimas“, kuris nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė VSDFV Vilniaus skyriui atlyginti dėl I. S. mirties išmokėtą 46 998 Eur vienkartinę išmoką apdraustajam mirus.

Iš ieškovo teiktų dokumentų, aiškiai matyti, kad žuvusioji jokia apimtimi negalėjo ir faktiškai neišlaikė savo tėvų, kadangi pastarųjų gautos pajamos yra akivaizdžiai didesnės už žuvusiosios. Pagal esamus duomenis susidariusi situacija galėtų būti traktuojama priešingai, jog žuvusioji buvo išlaikoma savo pačios tėvų. Žuvusiosios motinos A. S. pajamos per mėnesį iki 2017-03-10 įvykio siekė 329,29 Eur (199,19 Eur neperskaičiuota senatvės pensija ir 116 Eur antrojo laipsnio valstybinė pensija). Atitinkamai V. S. pajamos per mėnesį iki (duomenys neskelbtini) įvykio siekė 284,37 Eur (perskaičiuota senatvės pensija). Kaip yra žinoma pagal į bylą pateiktus duomenis, žuvusiosios grynosios vidutinės pajamos per mėnesį iki (duomenys neskelbtini) įvykio siekė 148,51 Eur.

Ieškovas nurodo, kad aplinkybė, jog žuvusiosios pajamos buvo nedidelės, nereiškia, kad jos nedarbingi tėvai neturėjo teisės į išlaikymą ir kad tokiu atveju žala jiems nebuvo padaryta. Ieškovo teigimu, nedarbingi tėvai yra priskiriami asmenims, turintiems teisę į išlaikymą pagal Transporto priemonių privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį. Atsakovas neginčija fakto, jog nedarbingi tėvai turi teisę į išlaikymą, tačiau atsižvelgus į žuvusiosios gautas pajamas, šios susidariusios situacijos konkrečias aplinkybes, kyla pagrįstas klausimas, ar jie faktiškai buvo išlaikomi ir atitinkamai, ar jiems buvo reikalingos ir būtinos žuvusiosios pajamos pragyventi. Tikėtina, kad atsižvelgus į žuvusiosios ir jos tėvų pajamų skirtumą, pati žuvusioji buvo tėvų išlaikytinė.

Žuvusiosios tėvai nesikreipė tiesiogiai į draudiką dėl negautų pajamų atlyginimo, kas leidžia teigti, kad jie jų ir neprarado, t. y. tėvai savęs nelaikė dukters išlaikytiniais. Draudiko žiniomis, reikalavimas dėl galimai negautų pajamų nebuvo pateiktas ir minėtoje baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykio. Visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu žuvusiosios fizinis indėlis į kasdienį tėvų gyvenimą vertinamas pagrindu imant minimalios mėnesinės algos dydį. Ieškovas šiuo klausimu nepateikia jokio pagrįsto argumentavimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe – autoįvykio metu žuvo apdraustoji I. S.. Alytaus apylinkės teismo 2018-10-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-393/2018 asmeniu, kaltu dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio ir apdraustosios žūties, buvo pripažintas S. M.. Kaltininko vairuotas automobilis buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“. Nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nelaimingo atsitikimo darbe metu), apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 60 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio, dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Žuvusiosios mamai A. S. ir tėvui V. S. VSDFV Vilniaus skyrius paskyrė ir išmokėjo po 23 499 Eur vienkartinės draudimo išmokos apdraustajai mirus, iš viso 46 998 Eur.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Nelaimingų atsitikimų įstatymas) 31 straipsnį, jei nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe, pakeliui į darbą ar iš įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – Transporto priemonių privalomojo draudimo įstatymas), dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau - Fondo biudžetas) kompensuoja draudimo bendrovės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime taip pat išaiškino, kad socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Šiame nutarime taip pat konstatuota, kad LR CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – NADPLSD įstatymas) (1999-12-23 Nr. VIII-1509; 2003-11-11 Nr. IX-1819)) numatytos išmokos, mokamos asmeniui ar jo šeimos nariams asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. Atsižvelgiant į tai, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, kaip viena iš NADPLSD įstatymo 11 straipsnyje numatytų socialinio draudimo išmokų, įskaitoma į atlygintinos žalos dydį pagal LR CK 6.290 straipsnio 1 dalį ir yra laikytina vienu iš LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardintų žalos elementų. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (LR CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kitaip tariant, žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

A. S. ir V. S. dukrai I. S. (duomenys neskelbtini) įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo sulaukę pensinio amžiaus, todėl dėl dukters mirties jie patyrė turtinę žalą, kurią atlygino VSDFV Vilniaus skyrius, išmokėjęs vienkartinę išmoką apdraustajam mirus. I. S. nebuvo sudariusi santuokos ir neturėjo vaikų, t. y. be motinos ir tėvo neturėjo kitų išlaikomų asmenų, o iki mirties gyveno kartu su tėvais ir jais rūpinosi. Žuvusiosios motinos A. S. pajamos per mėnesį iki (duomenys neskelbtini) įvykio siekė 329,29 Eur (199,19 Eur neperskaičiuota senatvės pensija ir 116 Eur antrojo laipsnio valstybinė pensija). Atitinkamai V. S. pajamos per mėnesį iki (duomenys neskelbtini) įvykio siekė 284,37 Eur (perskaičiuota senatvės pensija). Žuvusiosios grynosios vidutinės pajamos per mėnesį iki (duomenys neskelbtini) įvykio siekė 148,51 Eur. Vidutines mėnesines I. S. pajamas, 148,51 Eur atskaičius mokesčius, padalinus iš 3 šeimos narių skaičiaus, gaunama vienam šeimos nariui tenkanti 49,50 Eur suma. Atsižvelgiant į Lietuvos Statistikos departamento duomenis, kad dukters žūties metu A. S. tikėtina gyvenimo trukmė yra 9 metai, o V. S. – 5 metai, A. S. po dukters mirties pinigine išraiška turėjo gauti 5 346 Eur (108 mėn. x 49,50 Eur), o V. S. 2 970 Eur (60 mėn. x 49,50 Eur), t.y. iš viso I. S. tėvai pinigine išraiška patyrė 8 316 Eur žalą.

Atsakovas nurodo, kad žuvusioji jokia apimtimi negalėjo ir faktiškai neišlaikė savo tėvų, kadangi pastarųjų gautos pajamos yra akivaizdžiai didesnės už žuvusiosios. Tačiau teismas tokią atsakovo poziciją vertina kritiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje Nr. 3K-3-477/2014 yra pasakyta, jog aplinkybė, kad žuvusysis gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei jo sutuoktinė, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad žuvusysis prisidėjo prie šeimos, taip pat ir sutuoktinės, nagrinėjamu atveju savo tėvų poreikių tenkinimo.

Be to, netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas įvairiomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (LAT 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-686/2015). Kaip jau minėta žuvusiosios grynosios vidutinės pajamos per mėnesį iki (duomenys neskelbtini) įvykio siekė 148,51 Eur. Iš to darytina išvada, kad ji negalėjo generuoti didelės pridėtinės vertės. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad I. S. papildomai galėjo teikti savo tėvams papildomą ekonominę vertę turinčią paramą buityje, kurios dydis galėtų būti vertinamas po 100 eurų kiekvienam. Nustatant tokį (mažesnį nei reikalavo ieškovas) priteistinos žalos dėl kasdienio rūpesčio praradimo atlyginimo dydį atsižvelgta ir į tai, kad V. ir A. S. turi dar tris dukteris ir sūnų. Iš baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio matyti, kad jie persikėlė į Alytų arčiau savo vaikų, kurie teiks jiems paramą kasdieniu rūpesčiu, iš dalies kompensuodami patirtus praradimus.

Atsižvelgiant į Lietuvos Statistikos departamento duomenis, kad dukters žūties metu A. S. tikėtina gyvenimo trukmė yra 9 metai, o V. S. – 5 metai, A. S. po dukters mirties paramą buityje išreikštą pinigine išraiška turėjo gauti 10800 Eur (108 mėn. x 100 Eur), o V. S. - 6000 Eur (60 mėn. x 100 Eur), t. y. iš viso I. S. tėvai netekę paramos buityje pinigine išraiška patyrė 16 800 Eur žalą.

Atsakovas nurodo, kad iš jo žalos atlyginimas jau yra priteistas baudžiamojoje byloje bei jis atlygino dalį patirtos žalos. Tačiau tokia atsakovo pozicija vertintina kritiškai. Baudžiamojoje byloje iš atsakovo yra priteista neturtinė žala bei laidojimo išlaidos. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo turtinės žalos atlyginimo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintai ieškinio daliai, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834) 25 116 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (kodas 161683350) ir 565 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį teismą.