- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-25
- Bylos Nr.
- 1A-78-478-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00361-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. U.
- Nukentėjusysis
- L. J.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-78-478/2013
Teisėjas Nerijus Brinevičius Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00361-2012-7
2013 m. sausio 25 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, nuteistajam A. U., gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai L. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 1 d. –70 (septyniasdešimt) parų areštu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. nuteistas už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2012 m. kovo 21 d., apie 03.00 val., name ir šalia esančioje lauko virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia sudavė rankomis ir kojomis savo sugyventinei L. J. tiksliai nenustatytą kiekį, apie dvylika, smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai L. J. kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairės speninės ataugos srityje, dešinės ausies kaušelio, dešinio skruosto, kairio peties, kairio žasto, kairės šlaunies ir dešinio kelio srityse, kraujosruvas ir nubrozdinimus kairio skruosto srityje, odos nubrozdinimą kairio žasto srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo pakeisti 2012-09-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę į švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą. Apeliantas nurodo, kad už LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmeniui gali būti skiriama ir kitokio pobūdžio bausmė - vieši darbai arba laisvės apribojimas. Skunde teigiama, kad teismas, skirdamas areštą, bei tokiam ilgam laikotarpiui, visiškai neatsižvelgė į paties teismo konstatuotą aplinkybę, jog nuteistasis yra ūkininkas. Nuteistasis teigia, kad rūpinasi senyvo amžiaus mama, išlaiko sugyventinę bei jos nepilnamečius vaikus. Jis taip pat teigia, kad šiuo metu sugyventinė serga depresija, kiekvieną mėnesį ją vežioja į Kauną, į Šeimos kliniką pas psichiatrą, yra suinteresuotas jos pasveikimu. Apeliantas pažymi, kad konfliktas su L. J. įvyko ir dėl jos netinkamo elgesio šeimoje. Po šio incidento tiek nuteistasis, tiek jo sugyventinė ėmėsi visų veiksmų, kad tik ji pasveiktų ir jie galėtų gyventi kaip šeima, auginti vaikus. Apeliantas taip pat nurodo, kad nei motina, nei sugyventinė nesugebėtų pasirūpinti namais, kuriuos nuolatos reikia šildyti, aprūpinti malkomis, nei visu likusiu ūkiu bei gyvuliais.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistąjį, jo gynėją ir nukentėjusiąją, prašiusius skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmetamas.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka tik su paskirta bausme, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi LR BK 54 str. nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. LR BK 140 str. 1 d. numatytos alternatyvios bausmių rūšys, todėl teismas, pripažindamas kaltinamąjį kaltu minėto nusikaltimo padarymu ir skirdamas jam atitinkamą bausmės rūšį ir dydį, turi atsižvelgti į LK BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir LR BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir tinkamai individualizuoti skiriamą bausmę. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad, skiriant bausmės rūšį ir dydį, labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. U. anksčiau teistas šešis kartus, šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumams, todėl jis laikomas recidyvistu LR BK 27 str. prasme. Ankstesni apelianto teistumai ir šio tyčinio nusikaltimo padarymas neišnykus teistumui rodo, kad jis yra linkęs daryti nusikaltimus, nevertina visuomenėje priimtų elgesio normų.
Nors LR BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau apylinkės teismas, įvertindamas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir teigiamas nuteistojo savybes bei bylos aplinkybes - nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nuteistais įregistravęs ūkį ir realiai ūkininkauja, nukentėjusioji atleido nuteistajam, pasekmių nėra išlikę, pagrįstai neskyrė griežčiausios LR BK 140 str. 1 d. numatytos bausmės rūšies, nepažeidė LR BK 54 str. numatytų bausmės skyrimo taisyklių. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. U. tyčinį, smurtinį nusikaltimą padarė prieš moterį, vaikų akivaizdoje, ir tai rodo kaltininko veikos didesnį pavojingumą, todėl pagrįstai skyrė ilgesnį arešto bausmės laikotarpį, nei LR BK 49 str. 3 d. numatytos arešto bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam skirti kitą bausmės rūšį ar dar labiau sušvelninti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo, kadangi nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d., t. y. ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nuteistasis taip pat teigia, kad ūkininkauja, rūpinasi senyvo amžiaus mama, išlaiko sugyventinę bei jos nepilnamečius vaikus, todėl paskyrus arešto bausmę nebūtų kam pasirūpinti namais ir ūkiu. Apeliacinis teismas pažymi, jog tai, kad nuteistajam skirta bausmė sukels neigiamus padarinius dėl galimybės rūpintis šeimos nariais, namais ir ūkiu, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji bausmė akivaizdžiai neproporcinga padarytam nusikaltimui ir bausme siekiamiems tikslams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą bausmę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikaltimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimiesiems.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto prašymas paskirti jam laisvės apribojimo bausmę, yra nepagrįstas, nes LR BK 55 str. reglamentuojama, kad bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, paprastai skiriama asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Byloje nustatyta, kad A. U. 2012 09 27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas septintą kartą, jo ankstesni teistumai nėra išnykę, todėl skirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad už tyčinio, smurtinio, recidyvinio nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., padarymą A. U. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.