Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, nedalyvaujant šalims ir jų atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui L. G., subsidiariems atsakovams D. G. ir G. G. dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo ir subsidiarių atsakovų priteisti 1419,86 Eur dydžio turtinės žalos, 3000 Eur dydžio neturtinės žalos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2012-12-28 Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK registruotas E. M. įstatyminio atstovo R. M. pareiškimas dėl nepilnamečio sūnaus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), sumušimo, kurį 2012-12-16 apie 2 val. sumušė L. G., gim. (duomenys neskelbtini). 2013-01-07 Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK priimtas nutarimas Nr. 55-At-00003-13, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. M. pareiškimą dėl L. G. nusikalstamos veikos padarymo, nesant amžiaus pagal kurį asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (LR BPK 3 str. 1 d. 4p., LR BK 13 str.). Minėtu nutarimu nustatyta, kad 2012-02-26 apie 2 val. šalia Varėnos laisvalaikio ir pramogų centro L. G. sumušė nepilnametį E. M.. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, tuo pačiu nutarimu buvo nutarta L. G. tėvų atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 181 str.

2013-12-19 Kauno apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-10-18 nutarimą ir priėmė naują nutarimą, kuriuo L. G. motiną D. G. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d., dėl to, kad ji nerealizavo savo teisių ir nevykdė pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, dėl ko nepilnametis L. G. 2012-12-26 apie 2 val. prie Varėnos pramogų ir laisvalaikio centro, viešoje vietoje keletą kartų sudavė į veido sritį E. M..

Po minėto įvykio E. M. kreipėsi į gydymosi įstaigas, kur kompetentingi specialistai konstatavo įvykio metu jam padarytus sužalojimus: kraujosrūvą odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, gleivinės nubrozdinimą apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties vainiko lūžimą, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties vainiko krašto lūžimą, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties išnirimą, nosies kaulų lūžimą. Šie sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl L. G. veiksmų E. M. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, o tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2013-01-04 specialisto išvada Nr. G 14/13 (06). Taip pat dėl L. G. neteisėtų veiksmų sugadinti E. M. asmeniniai daiktai, t.y. striukė, megztinis, džinsai, patirta kita turtinė ir neturtinė žala. Patirtos žalos neatlygino nei L. G., nei materialiai už jį atsakingi asmenys.

Vadovaujantis CK 6.276 str. nuostatomis, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys, tačiau jeigu turto ar uždarbio neturi, kurio pakaktų žalai atlyginti, tuomet atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Ši tėvų pareiga baigiasi žalą padariusiam asmeniui sulaukus pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Kadangi nėra žinoma L. G. turtinė padėtis, bendraatsakoviais įtraukti L. G. tėvai Daiva ir G. G..

Pagal LR CK 6.263 str. bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, pareiga atlyginti žalą atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtą veiką padariusio asmens kaltės formos (tyčios ar neatsargumo). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (LR CK 6.245 str. 1 d.). Pagal LR CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. LR CK 6.283 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Civilinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, kylančios iš delikto, pagrindinė funkcija ir paskirtis – visiškai kompensuoti nukentėjusiajai šaliai patirtą žalą (LR CK 6.263 str., 6.251 str.). Civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti keturias sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Nagrinėjamu atveju yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žala (turtinė ir neturtinė), neteisėti veiksmai – L. G. neteisėti tyčiniai veiksmai, lėmę E. M. sveikatos sutrikdymą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, lėmusių sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas ne reabilituojančiu jį pagrindu, bet dėl to, kad nustačius nusikalstamos veikos požymius ir žalos faktą, atsakovas L. G. nėra sulaukęs amžiaus, pagal kurį gali atsakyti už padarytą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Atsižvelgiant į L. G. veiksmais padarytą E. M. sveikatos sutrikdymą, jo mastą, atsakovui suponuojama privaloma pareiga dėl sveikatos sutrikdymo atlyginti ieškovui padarytus nuostolius.

LR CK 6.249 str. apibrėžia, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. E. M. nustoliai yra padaryti L. G. neteisėtais veiksmais, kuriais negrįžtamai sužalota E. M. sveikata. Turtinė žala įvertinta 1419,86 eur ir ją sudaro: kelionės, ekspertizės, gydytojo odontologo ir odontologo-ortopedo konsultacijų, dantų gydymo ir protezavimo išlaidos, taip pat nuostoliai už sugadintus drabužius (striukė, megztinis, džinsai), teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidos.

Pagal LR CK 6.250 str. įtvirtintą prezumpciją, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (LR CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar/ir dvasinio pobūdžio. LR CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą.

E. M. buvo mušamas viešoje vietoje, bendraamžių akivaizdoje patyrė pažeminimą. Po šio įvykio bendraamžių jis buvo žeminamas mokymosi įstaigoje. Dėl vieno danties lūžimo ir kito danties krašto lūžimo ir išjudinimo, maitinantis buvo patiriamas fizinis skausmas bei nepatogumai bendraujant, šypsantis, kalbantis su kitais asmenimis. Dantų protezavimas sukėlė negrįžtamas pasekmes, nes protezuoti dantys turi būti nuolat prižiūrimi, kas keletą metų protezai keičiami, dėl ko bus nuolat juntamas diskomfortas ir prisimenamas šis įvykis. E. M. sulaužytas nosies kaulas, kas sukėlė didelį fizinį skausmą ir emocinį sukrėtimą. Gydytojų išvadose rekomenduota nosies kaulų operacija. Dėl nosinkaulių lūžio nosis yra deformuota, dėl to juntamas nuolatinis skausmas, nepatogumai, diskomfortas bendraujant, apsunkintas kvėpavimas. Dėl minėtų sužalojimų E. M. kurį laiką negalėjo sportuoti ir buvo atleistas nuo fizinio ugdymo užsiėmimų, dėl ko jautėsi nepilnaverčiu mokyklos bendruomenės nariu. Patirtą neturtinę žalą E. M. vertina 3000 Eur.

Šalys pateikė teismui patvirtinti sudarytą taikos sutartį, kuria ginčą išsprendė geruoju.

Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės bei civilinės bylos užbaigimo taikos sutartimi teisinės pasekmės, numatytos LR civilinio kodekso 6.985 str. ir LR civilinio proceso kodekso 137 str. 2 ir 4 d., 293 str. 5 d., 294 str. Šalys taip pat žino, kad vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.985 str. ir LR civilinio proceso kodekso 584 str. ir 587 str., teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu.

Taikos sutartis tvirtintina.

Pagal LR CK 6.983 taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus.

Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo.

Nustatyta, kad prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo yra aiškiai išreikšta abiejų šalių valia ir labai tikėtina, kad taikos sutarties teisminis patvirtinimas užkirstų kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Teismo nuomone, pasirašytos taikos sutarties sąlygos įstatymui neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisių bei įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl ji patvirtintina (CPK 579-582 str.).

Šalių pateikta rašytinė taikos sutartis prijungtina prie bylos (CPK 140 str. 3 d.). Šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).

Bylos nutraukimo teisinės pasekmės šalims žinomos.

Kai sudaroma taikos sutartis, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.).

LR CPK 83 str. 1 d. 3 p. numato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo. LR CPK 96 str. 1 d. įtvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Toks šalių susitarimas yra numatytas ir taikos sutarties 5 punkte. LR CPK 83 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad žyminis mokestis turtiniuose ginčuose skaičiuojamas nuo ieškinio sumos: iki 28 962 eurų - 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. CPK 83 str. 7 d. numato, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai. Todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo, kai ieškinio suma 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) , kuris sudaro 8,00 Eur (1500 Eur x 3 proc. = 45 Eur x 75 proc. (elektroninė byla) = 33,75 Eur x 25 proc. = 8,44 Eur).

Vadovaudamasis LR CPK 42 str. 1 d., 83 str. 1 d. 3 p., 87 str. 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p., 294 str.1,2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Patvirtinti taikos sutartį tarp ieškovo E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bei subsidiarių atsakovų D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jie susitarė:

1. atsakovas L. G. ir subsidiarūs atsakovai D. G., G. G. įsipareigoja nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos ieškovui sumokėti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) sumą ieškovui E. M., pervesdami ją į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke, tokiomis sumomis ir terminais:

a. 100 Eur (vieno šimto eurų) sumą per vieną mėnesį nuo taikos sutarties patvirtinimo;

b. a papunktyje numatytą sumą pervedant iki kiekvieno einamo mėnesio 20 dienos;

c. visą sumą (1500 Eur) sumokant per 15 mėnesių terminą, nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

2. Ieškovas E. M. atsisako pilnai nuo likusių ieškinio reikalavimų.

3. Atsakovai turi teisę pervesti ir didesnes sumas per mėnesį nei numatyta sutarties 1 punkto a papunktyje, taip pat ir anksčiau išmokėti visą sumą nei numatyta sutarties 1 punkto c papunktyje.

4. Šalys susitaria, jog jeigu atsakovai pažeis sutarties 1 punkto a ir (arba) b papunktį ir (arba) c papunktį, ieškovas įgis teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, dėl visos likusios neišmokėtos sumos išieškojimo priverstine vykdymo tvarka.

5. Nustatyti, kad sutarties šalys viena kitai neatlygina patirtų advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo L. G. į valstybės biudžetą 8,00 Eur (aštuonis eurus) žyminio mokesčio, 3 eurus išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Bylą nutraukti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.