Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo skolininko R. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui M. P., išieškotojai UAB „Medicinos bankas“, įkeisto daikto savininkei S. V. dėl antstolio M. P. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2014 m. balandžio 9 d. patvarkymu (b.l. 4) netenkino skundo nurodydamas, jog pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente subsidiaria skolininke nurodyta įkeisto turto savininkė S. V., išieškojimas iš kurios nėra draudžiamas, sąlygojamas pagrindinio skolininko nemokumo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstoliui vykdyti buvo pateiktas 2013 m. birželio 12 d. notarės J. Š. išduotas vykdomasis įrašas Nr. JŠ-3201, kuriame nurodoma, jog skolinis įsipareigojimas 2006 m. gruodžio 19 d. hipotekos lakšto su vėlesniais pakeitimais pagrindu turi būti išieškomas iš pareiškėjo R. V.. Kartu įraše nurodoma, jog įkaito davėja, kaip su skolininku subsidiariai atsakingas asmuo, yra S. V., kuriai nuosavybės teise priklauso įkeistas nekilnojamasis turtas- butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš hipotekos lakšto ir jo pakeitimų, pradinis skolininkas- D. V., šalių 2011 m. liepos 14 d. susitarimu pakeista į pareiškėją R. V., tuo tarpu įkeisto turto savininkai- D. V. ir R. V., 2010 m. vasario 12 d. susitarimo ir 2009 m. rugsėjo 10 d. patvirtintos buto dovanojimo sutarties pagrindu pakeisti į S. V.. 2014 m. kovo 7 d. raštu teikdama vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti išieškotoja nurodė prašanti išieškojimą vykdyti iš pareiškėjo, informavo, jog pastarajam iškelta bankroto byla. Antstolis 2014 m. kovo 14 d. priėmė ginčijamą patvarkymą nurodydamas, jog išieškojimas vykdomas iš skolininko R. V., išsiuntė skolininkui tos pačios dienos raginimą įvykdyti sprendimą. 2014 m. balandžio 4 d. antstolis priėmė dar vieną patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kuriame nurodė, jos išieškojimas vykdomas iš skolininko R. V. ir S. V., tą pačią dieną išsiuntė raginimus vykdyti sprendimą.

Byloje keliamas klausimas dėl antstolio patvarkymo, kuriuo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pagrindai antstoliui atsisakyti priimti vykdyti jam pateiktą vykdomąjį dokumentą įvardinti CPK 651 straipsnyje. Įstatyme pateiktas pagrindų sąrašas nėra baigtinis. Nagrinėjamu atveju kliūtimi vykdomajam dokumentui priimti vykdyti įvardijama aplinkybė, jog skolininkui yra iškelta bankroto byla.

Vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bankroto bylos skolininkui iškėlimas yra pagrindas antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą ir perduoti ją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 746 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto ar restruktūrizavimo procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos ar įkeitimo kreditorių reikalavimai tenkinami atitinkamai Įmonių bankroto, Įmonių restruktūrizavimo ar Fizinių asmenų bankroto įstatymų nustatyta tvarka. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Aptartas teisinis reglamentavimas paneigia antstolio galimybes vykdyti išieškojimą iš asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, priklausančio turto.

Antstoliui vykdyti pateiktas notaro vykdomasis įrašas dėl svetimo turto hipoteka užtikrinto reikalavimo priverstinio įgyvendinimo. Tokio dokumento vykdymas yra susijęs su tam tikra specifika. Reikšminga šiuo atveju laikytina ta aplinkybė, jog išieškojimas yra siejamas ne su konkrečiu skolininku, bet su hipotekos dalyku esančiu turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jog kreditoriui kreipusis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo, galima išieškoti visą sumą iš kito skolininko turto, svetimo daikto hipotekos atveju tam, kad būtų galima nukreipti išieškojimą ne tik į įkeistą svetimą turtą, bet ir į kitą skolininko turtą, nereikia papildomai kreiptis į teismą ir inicijuoti naujo vykdymo proceso (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-364/2010, 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2012, 2012 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pateikus vykdyti notaro vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš įkeisto skolininkui nepriklausančio turto, antstolis vykdydamas tokį dokumentą gali išieškoti tiek iš įkeisto kitam asmeniui priklausančio turto, tiek ir iš įkeisto arba neįkeisto pačiam skolininkui priklausančio turto. Šią antstolio kompetenciją, kaip minėta, riboja bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iškėlimas.

Iš kitos pusės, bankroto bylos iškėlimas antstolio kompetenciją riboja, tačiau jos nepaneigia. Negalėdamas vykdyti išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto, antstolis gali vykdyti išieškojimą iš įkeisto skolininkui nepriklausančio turto. Pastarąją išvadą patvirtina kelios aplinkybės. Pirma, bankroto administratoriaus teisėms apibrėžti skirtame FABĮ 12 straipsnyje administratoriui nesuteikta teisė disponuoti ne asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, priklausančiu turtu (FABĮ 12 str. 1 d. 1, 8 p., 2 d. 1, 16 p.), todėl pripažinimas, jog išieškojimo iš šio turto negali vykdyti ir antstolis, paneigtų išieškojimo galimybes, o kartu ir be pagrindo suabsoliutintų skolininko ir įkeisto turto savininko teises kreditoriaus atžvilgiu. Antra, CK 4.195 straipsnio 1 dalyje, 4.225 straipsnio 7 dalyje nurodytas įkeisto svetimo daikto savininko, kuris neturi savarankiškos turtinės prievolės kreditoriui ir įsipareigojimus prisiima tik hipotekos sandorio pagrindu, prievolės subsidiarumas, nesant ta pačia hipotekos sutartimi įkeisto pagrindinio skolininko turto, negali būti aiškinamas kaip sąlygojantis kreditoriaus pareigą pirmiausia bendra tvarka bandyti išsiieškoti skolą iš neįkeisto skolininko turto. Priešinga išvada lemtų nepagrįstą kreditoriaus teisių suvaržymą, kai įkeistą turtą perleidęs skolininkas galėtų apsunkinti išieškojimo įgyvendinimą, paneigtų hipotekos instituto paskirtį ir esmę. Kartu būtų pažeidžiami ir įkeisto daikto savininko interesai. Kadangi po išieškojimo iš įkeisto turto šio turto savininkui regreso tvarka pereina reikalavimo teisė pagrindinio skolininko atžvilgiu, esant šiam asmeniui iškeltai bankroto bylai ankstesnis skolinio reikalavimo perėmimas įgalintų įkeisto turto savininką perimti kreditoriaus teises ir bent dalį jų įgyvendinti bankroto proceso metu, kas taptų nebeįmanoma po to, kai pagrindinio skolininko bankroto byla bus užbaigta ir visi skoliniai įsipareigojimai panaikinti. Trečia, dėmesys atkreiptinas į tai, jog Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje 2FB-960-638/2014, patvirtindamas pareiškėjo mokumo atkūrimo planą konstatavo, jog pareiškėjas neturi jokio turto, kuris galėtų būti parduotas vykdant bankroto procedūras, jo pajamos tik neženkliai viršija būtinąsias išlaidas ir išlaidas bankroto administravimui, galimybės gauti papildomas pajamas yra labai ribotos dėl pareikėjo amžiaus ir sveikatos būklės, todėl akivaizdu, jog patenkinti visą ar bent jau ženklesnę išieškotojos kreditorinio reikalavimo dalį vykdant mokumo atkūrimo planą nėra realu (išieškotojos kreditorinio reikalavimo suma (225.701,80 Lt) sudaro apie 35% visos patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (637.598,98 Lt), tuo tarpu planuojama per visą mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį planuojamų likviduoti įsiskolinimų suma sudaro vos 2.640 Lt, kas lemia, jog išieškotoja gali tikėtis atgauti apie 935 Lt, kas sudaro nepilnai pusę procento patvirtino kreditorinio reikalavimo sumos). Pastaroji aplinkybė tik dar kartą patvirtina išieškojimo iš įkeisto turto teisėtumą bei paneigia pareiškėjo ir įkeisto turto savininkės argumentus, jog išieškojimas negalimas iki tol, kol nebus įgyvendintas mokumo atkūrimo planas. Tai, kas nurodyta, leidžia daryti išvadą, jog išieškojimui iš įkeisto turto nėra jokių kliūčių ir vienintelis subjektas, kompetentingas tokį išieškojimą vykdyti, yra antstolis. Kartu dar kartą akcentuotina, jog bankroto bylos iškėlimo faktas užkerta galimybes antstoliui išieškojimą vykdyti iš skolininkui priklausančio turto.

Teismas sprendžia, jog pripažinti antstolio veiksmą nepagrįstu dėl formalių tokio veiksmo įforminimo trūkumų nėra pagrindo. Patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti galėtų būti naikinamas tik tokiu atveju, jeigu būtų konstatuotos imperatyvios kliūtys vykdyti tokį dokumentą. Tai, jog priėmus dokumentą vykdyti buvo nekonkrečiai, galimai netiksliai įvardintas asmuo, kurio atžvilgiu vykdomas išieškojimas, jog vėliau vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti įforminimas buvo tikslinamas, gali tapti pagrindu pripažinti nepagrįstomis dalį vykdymo išlaidų, įtakoti asmens, kuris yra atsakingas už tų išlaidų atsiradimą, parinkimą, tačiau savaime nedaro neteisėtu paties atlikto veiksmo- vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Antstolis neturėjo pagrindo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdydamas šį dokumentą išieškojimą turi nukreipti tik įkeisto trečiojo asmens turto atžvilgiu, neturi teisės išieškoti iš skolininkui priklausančio turto, tuo tarpu patvarkymo formuluotės parinkimas pripažintinas šalutiniu, formaliu dalyku. Pastarąją išvadą patvirtina ir tai, jog išieškojimo tvarka skolininkui ir įkeisto turto savininkei išaiškinamos šia nutartimi, todėl galimos antstolio priimto dokumento spragos, susijusios su asmenų, kurių atžvilgiu atliekami veiksmai, informavimu apie tokius veiksmus, negali būti pripažįstamos sukeliančiomis realias pasekmes tokiems asmenims. Dėl nurodytos priežasties kaip negalintis turėti įtakos ginčijamo patvarkymo teisėtumui ir pagrįstumui, o kartu ir šios bylos baigčiai, vertintinas įkeisto turto savininkės atsiliepime į skundą išdėstytas argumentas, jog antstolis 2014 m. balandžio 4 d. priėmė dar vieną patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kurį įkaito davėja yra galimai apskundusi. Priešinga išvada, t.y. skundo tenkinimas formaliais pagrindais, lemtų nepagrįstą kreditoriaus interesų paneigimą, galimybę nesant tam jokio teisinio pagrindo (jokio realaus kurio nors vykdymo proceso dalyvio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo) dirbtinai vilkinti vykdymo procesą.

Sutikdamas su skunde išdėstytu argumentu, jog bankroto bylos skolininkui iškėlimas įtakoja išieškotinos sumos skaičiavimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje skundžiamas patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kuriame net nėra nurodytas absoliučios palūkanų sumos paskaičiavimas, o ne veiksmai, susiję su konkrečių išieškotinų sumų paskaičiavimu ir faktiniu išieškojimu. Jeigu antstolis, atlikdamas mokėjimus iš pardavus įkeistą turtą gautos sumos, nesivadovaus teisės aktų reikalavimais, neatsižvelgs į bankroto byloje patvirtintą išieškotojos kreditorinio reikalavimo sumą, skolininkas galės kreiptis dėl atitinkamo antstolio veiksmo pripažinimo neteisėtu, tačiau pastaroji aplinkybė negali būti pripažįstama kliūtimi inicijuoti vykdymo procesą priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Kartu teismas kaip nepagrįstą vertina suinteresuoto asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirma, laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko tik teisme reiškiamo reikalavimo įvykdymui užtikrinti, tuo tarpu atmetus skundą joks reikalavimas, kurio įvykdymui užtikrinti galėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nėra nagrinėjamas. Antra, manydama, jog egzistuoja pagrindas vykdymo procesui sustabdyti, įkeisto turto savininkė turi teisę kreiptis į antstolį dėl vykdymo procedūrų sustabdymo. Trečia, šia nutartimi yra paneigiamas tiek pareiškėjo, tiek ir suinteresuotojo asmens argumentų dėl kliūčių vykdymo procedūroms tęsti egzistavimo pagrįstumas.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog tenkinti skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.