Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. K. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria įtariamajam A. K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. balandžio 5 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo A. K. gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. įtariamas tuo, kad ne vėliau kaip 2008 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, dalyvaudamas D. K., pravarde „D“ ir E. D., pravarde „B“, vadovaujamojo nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su S. K. (S. K.), pravarde „L“, E. D. (E. D.), pravarde „Č“, A. M. (A. M.), pravarde „M“, V. J., pravarde „J“, G. J. (G. J.) pravardė „G“, A. U., R. B., L. P., pravarde „L“, A. V., A. U., E. R., M. T. (M. T.), O. R. (O. R.), M. G., pravarde „G“, A. V., J. G. (J. G.), pravarde „V“, A. K., M. V. (M. V.), pravarde „G“, L. K., T. I. (T. I.) disponavo įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas realizavo, augino kanapes, neteisėtai laikė aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti, t. y. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:

A. K. vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatorių bei vadovų D. K. ir E. D. nurodymus, kartu su S. K., E. D., A. M., G. J., V. J., A. K., A. U., R. B., L. P., A. V., A. U., E. R., M. T., O. R., M. G., A. V., J. G., A. K., M. V., L. K., T. I., paimdavo tiesiogiai iš E. D. ir D. K., ar specialiai jų parinktų asmenų, o taip pat specialiai parinktose vietose, E. D. ir D. K. paliktas narkotines ir psichotropines medžiagas, jas pergabendavo į kitas slėptuves, padalindavo šias medžiagas mažesniais kiekiais ir neteisėtai jas išplatindavo tiesiogiai ar per specialiai tam parinktus trečiuosius asmenis, nuolat ieškojo narkotines medžiagas galinčių platinti patikimų asmenų ir taip plėtė nusikalstamo susivienijimo veiklą, atsiskaitinėjo su E. D. ir D. K. už realizuotas narkotines ir psichotropines medžiagas, dalyvavo sprendžiant konfliktus su nusikalstamo susivienijimo narių interesams kenkiančiais asmenimis.

Tokie A. K. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

Taip pat, A. K. įtariamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su V. J., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., neteisėtai įgijo iš D. K. labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, t. y. 1 134 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias laikė iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., bei 4 105,47 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 324,86 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias laikė iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., netoli (duomenys neskelbtini) rajone, specialiai parinktose slėptuvėse.

Tokie A. K. veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

A. K. buvo sulaikytas 2011 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi įtariamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiami iki 2012 m. balandžio 5 d.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra formali ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20, 31, 44 straipsnių, Baudžiamojo proceso kodekso normų, Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo senato nutarimo išaiškinimo reikalavimams bei Lietuvos apeliacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

Gynėjo nuomone, skundžiamoje apygardos teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nepagrįsti ir formalūs. Pasak gynėjo, Vilniaus apygardos teismas ir prokuroras Aivaras Alimas turi išankstinį nusistatymą įtariamojo A. K. atžvilgiu, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas sunkias nusikalstamas veikas. Be to, BPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skiriant bet kokią kardomąją priemonę turi būti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad per paskutinius tris mėnesius su suimtuoju nebuvo atlikti jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Gynėjo nuomone, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas įtariamajam A. K. tęsiama morališkai jį kankinant bei siekiant prisipažinimo dėl tariamai padarytų nusikalstamų veikų.

Gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Nurodoma, kad atsižvelgiant į ypatingą žmogaus teisių instituto svarbą, bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo įstatyme nurodytų tikslų pasiekti būtų neįmanoma. Be to, žmogaus laisvės neliečiamumą kaip vieną iš svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių garantuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos.

Įtariamasis A. K. ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo gynėjo Vidmanto Martyšiaus skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. K. gynėjo skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam A. K. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar įtariamasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tai bus atsakyta ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Apeliacinis teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys kratos protokolai, specialisto išvados, slapto sekimo protokolai, techninių priemonių panaudojimas atliekant operatyvinius veiksmus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ir kontrolės duomenys, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolai, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad vien tik tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė įtariamajam nepalankų sprendimą dėl suėmimo termino pratęsimo negali būti laikoma, jog Vilniaus apygardos teismas ir prokuroras turi išankstinį nusistatymą įtariamojo A. K. atžvilgiu.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo A. K. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai suimtajam, įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnis). Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad suimtasis įtariamas neteisėtu disponavimu labai didelio kiekio narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nusikalstamą veiką darė dalyvaudamas nusikalstamame susivienijime (BK 249 straipsnio 1 dalis), už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad A. K. iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad suimtasis nėra linkęs laikytis įstatymo reikalavimų. Teismo nuomone, šių faktinių duomenų visumos pakanka, kad A. K. griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo terminas būtų pratęstas aukščiau nurodytais pagrindais. Nors suimtojo gynėjas skunde ir nurodo, jog įtariamasis A. K. yra lėto būdo, neagresyvus, jaunas, sieja tvirti šeiminiai (socialiniai) ryšiai su tėvais, seserimi, turi pastovią gyvenamąją vietą, artimų giminaičių užsienyje ar sąskaitų bankuose neturi, tačiau tai nepaneigia Vilniaus apygardos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę.

Skunde gynėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą neatsižvelgė į tai, kad per paskutinius tris mėnesius su suimtuoju nebuvo atlikti jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, o kardomoji priemonė – suėmimas įtariamajam A. K. tęsiamas morališkai jį kankinant bei siekiant prisipažinimo dėl tariamai padarytų nusikalstamų veikų.

Atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pagal teismų praktiką, ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš Apeliaciniam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nusikalstamo susivienijimo narių padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Byloje yra daugiau nei keturiasdešimt įtariamųjų, šiuo metu byloje atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, t. y. kitų įtariamųjų bei proceso dalyvių apklausos, paskirtos užduotys specialistams, priimami sprendimai dėl bylų sujungimo ar atskyrimo ir pan. Teismo nuomone, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl įtariamojo A. K. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pastebėtina, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Suimtojo A. K. suėmimo terminas tęsiasi gerokai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pratęsdamas suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino. Atmetami suimtojo gynėjo skundo argumentai kaip nepagrįsti, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su įtariamuoju A. K. nėra atliekami.

Patikrinus ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą matyti, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. byloje pareikšti įtarimai naujiems sulaikytiems įtariamiesiems, papildomai apklausti kiti įtariamieji, priimti įvairūs procesiniai sprendimai, gautos specialistų išvados, atliktos kratos, paskirtos ekspertizės ir kt. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog tyrimo veiksmai neatliekami su vienu iš įtariamųjų, nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra atliekami. Pažymėtina, kad visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliekamas kruopščiai ir kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo teisių. Gynėjo skunde aukščiau paminėti argumentai dėl A. K. kankinimo ar siekimo išgauti prisipažinimą yra deklaratyvaus pobūdžio.

Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pažymėtina tai, kad Apeliacinis teismas išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo skyrimo pagrįstumo gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti Vilniaus apygardos nutartį.

Skunde gynėjas taip pat nurodo, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas tiek Baudžiamojo proceso kodekso, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos normose ar tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žmogaus teises. Tačiau atkreiptinas įtariamojo A. K. gynėjo dėmesys į tai, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų. Apeliacinis teismas mano, kad šiuo metu A. K. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų ir toks nuteistojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Apygardos teismas pratęsdamas įtariamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimus, nepažeidė BPK normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Eu­ro­pos žmogaus tei­sių ir pagrindi­nių lais­vių apsaugos konvencijos nuosta­tų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės praktikoje suformuotų principų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo A. K. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.