- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-1738-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- Z. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 96.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 96.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. P. atstovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-346-358/2009 pagal pareiškėjos Z. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. P. patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po J. P. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) I. B., pradėdama faktiškai valdyti, priėmė J. P. B. palikimą; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. B. mirties Z. P. pradėdama faktiškai valdyti priėmė jai suteiktą testamentu I. B. palikimą, kurį sudaro visas I. B. priklausantis turtas mirties dieną. Pareiškėja nurodė, kad, būdama I. B. turto testamentinė įpėdinė, 1992 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą Kauno rajono Raudondvario apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kurią jos žiniomis iki nacionalizacijos valdė sutuoktiniai I. B. ir J. P. B.. Gavus iš archyvo pažymą, paaiškėjo, kad 10,1 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ne I. B., bet sutuoktinio J. P. B. vardu. Po 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atstatymo įstatymo, pareiškėjos nuomone, laikytina, kad minėtas žemės sklypas esantis sutuoktinio J. P. B. vardu, yra naujai atsiradęs turtas. Paveldėjimo teisės liudijimą I. B. vardu į J. P. B. turėtą turtą notarė atsisako išduoti, nes laikotarpiu nuo 1972 metų iki 1992 m. gruodžio 1 d. nebuvo užvestos paveldėjimo bylos. Šis teismo sprendimas būtų pagrindas tokiam paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. (duomenys neskelbtini) mirus J. P. B., sutuoktinė I. B., liko gyventi sutuoktiniams priklausančioje namų valdoje, buvusioje (duomenys neskelbtini), ir pradėjo faktiškai valdyti sutuoktinio turėtą turtą. Tokiu būdu priėmė visą J. P. B. priklausantį palikimą. Tai, kad I. B. po sutuoktinio mirties gyveno sutuoktiniams priklausančioje namų valdoje patvirtina Kauno apskrities archyvo 2008-09-30 pažyma Nr. V10-5368, 2008-12-24 pažyma Nr. V10-7213, 2009-05-15 pažyma Nr. (10.6). Paveldėjimo teisės liudijimo Z. P. į I. B. palikimą notarė taip pat atsisako išduoti, nes laikotarpiu nuo 1972 metų iki 1992 m. gruodžio 1 d. nebuvo užvestos paveldėjimo bylos. Šis teismo sprendimas būtų pagrindas išduoti Z. P. paveldėjimo teisės liudijimą į I. B. turtą. (duomenys neskelbtini) mirus I. B., Z. P. pradėdama faktiškai valdyti testamentu paliktą palikimą - namų valdą, buvusią (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą. Be to, dar iki I. B. mirties Z. P. gyveno pas I. B..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi bylą nutraukė, priteisė iš Z. P. 18,60 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teisę į turto savininko J. P. B. iki nacionalizavimo turėtą 10,1 ha žemės sklypą. Kaip matyti iš byloje pateiktų pareiškimų, pareiškėjos atstovės paaiškinimų, teisines pasekmes sukels 1997 m. liepos l d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 punktas - I. B. paveldėjo savo sutuoktinio J. P. B. turėtą žemę po sutuoktinio mirties 1972-01-06. Teismas nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybę - I. B., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. P. B. mirties (duomenys neskelbtini) neįgijo nuosavybės teisės į J. P. B. iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdytą 10,1 ha žemę. Todėl ir 1973-01-11 I. B. testamentas nesuteikia teisės Z. P. atkurti nuosavybės teisę į J. P. B. turėtą žemę pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ 2 str. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukels. Be to teismas nurodė, kad, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų (pažymų iš Kauno apskrities Valstybinio archyvo, notarės Genovaitės Pakerytės pažymos), turto (žemės) savininkas J. P. – B. (miręs (duomenys neskelbtini)) testamento nepaliko.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Pareiškėjos Z. P. atstovė L. Š. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl šių motyvų:
1. Teismo išvada, kad prašomas nustatyti juridinės reikšmės faktas nesukels jokių teisinių pasekmių pareiškėjai prieštarauja 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 punkto nuostatoms, Žemės reformos tikslams. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatose nėra reikalavimo, kad tam, kad sutuoktiniui būtų atkurtos nuosavybės teisės pirmiau miręs sutuoktinis privalėjo būti testamentu palikęs turtą pergyvenusiam sutuoktiniui ar tėvams, (įtėviams), vaikams (įvaikiams). Imperatyvo sutuoktiniui (turto savininkui) palikti turtą testamentu kitam sutuoktiniui nėra Lietuvos Respublikos įstatyme ,,Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“. Testamento būtinybė nustatyta tik asmenims, tiesiogiai nesusijusiais giminystės ryšiais su grąžinamo turto savininkais, Lietuvos Respublikos įstatyme „Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis. J. P. B. mirė (duomenys neskelbtini) ir nepaliko testamento. Sutuoktinė I. B. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Taigi, jeigu I. B. būtų gyva, ji pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas turėtų teisę atkurti nuosavybės teises į J. P. B. turto tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Tačiau I. B. šio prašymo pateikti negalėjo, nes mirė (duomenys neskelbtini), tai yra prieš 1991-06-18 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo įstatymo įsigaliojimą. Šį veiksmą galėjo atlikti tik jos teisių perėmėjai. Be to, I. B. (Š.) išreiškė savo valią ir 1973-01-11 testamentu paliko visą turtą (įskaitant ir turtines teises), priklausantį mirties dienoje, savo sesers B. O. (Š.) dukrai pareiškėjai Z. P., kuri ir laikytina vienintele testamentine I. B. teisių perėmėja. Pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas asmuo, priėmęs palikimą, palikimo dalimis negali priimti. Tokiu būdu apeliantės nuomone, sistemiškai ir nuosekliai aiškinant Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 ir 2 punkto nuostatas, laikytina, kad pareiškėja Z. P. yra tinkamas subjektas ir pagal 1973-01-11 I. B. testamentą įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į 10,1 ha žemės sklypą, priklausiusį J. P. B., mirusiam anksčiau nei sutuoktinė I. B.. Taigi, pats Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 2 str. įpareigoja asmenis, norinčius atkurti nuosavybės teises ir turinčius testamentus, kreiptis į teismą dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo. J. P. B. sutuoktinė I. B., būdama J. P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perėmėja, testamentu paliko turtą pareiškėjai Z. P., kuri norėdama atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas turi kreiptis į teismą dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo.
2. Ginčo dėl to, kad J. P. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 10,1 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra. Nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą iki šiol nėra atkurtos nei vienam asmeniui. Tik pareiškėja 1992 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą Kauno rajono Raudondvario apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kurią iki nacionalizacijos valdė sutuoktiniai I. B. ir J. P. B.. Pareiškėja nesiekia įgyti svetimo turto. Ji, būdama vienintelė testamentinė I. B. teisių perėmėja, sąžiningai siekia atkurti nuosavybės teises į 1973-01-11 I. B. testamentu paliktą turtą, todėl teigiamas sprendimas šioje byloje būtų pagrindas pareiškėjai tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, o skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į teisėtai paveldimą J. P. B. turtą pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ 2 str. 1 d. 2, 3, 5 punktuose numatytų reikalavimų nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti ir negalėjo po I. B. mirties paveldėti teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. – B. J., I. B. sutuoktinio, turėtą 10,1 ha žemės sklypą, nes ši teisė nėra paveldima, tuo labiau, kad pareiškėja tiesiogiai nesusijusi giminystės ryšiais su grąžintino turto savininku.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
CPK 305 straipsnis nustato, kad apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 338 straipsnis). Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys, kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Nagrinėjamojoje byloje atskirąjį skundą pareiškėjos Z. P. vardu padavė ir jį pasirašė L. Š., kuriai Z. P. yra išdavusi 2008 m. liepos 10 d. įgaliojimą, notarinio reg. Nr. 2864, atstovauti ją byloje kartu su advokatu arba jo paskirtu padėjėju (b.l. 21-22). Taigi, Z. P. atstove pagal pavedimą L. Š. galėtų būti tik kartu su advokatu ar advokato padėjėju (CPK 56 straipsnio 2 dalis, 57 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėją Z. P. atstovavo ir advokato padėjėja Rasa Hoppenienė (b.l. 24). Todėl nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kartu su ja atstove pagal pavedimą galėjo būti ir L. Š.. CPK neriboja advokatų padėjėjų, turinčių jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje civilinėje byloje, teisės atstovauti asmenims pagal pavedimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau pagal CPK 60 straipsnio 4 punktą tokia advokatų padėjėjų teisė gali būti apribota kituose įstatymuose. Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nustatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teisme ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Dėl to, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, advokatų padėjėjai negali nei dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, nei pasirašyti ir pateikti apeliacinių ar atskirųjų skundų, nes tokių procesinių dokumentų surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, o kai šiuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedimą, atsiranda sutartinio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisiniai santykiai. Vadinasi, L. Š. pasirašyti ir pateikti atskirąjį skundą galėtų, jeigu atstovautų Z. P. nuo apeliacinio proceso pradžios kartu su advokatu. Byloje duomenų, jog būtų sudaryta sutartis atstovauti Z. P. apeliacinės instancijos teisme su advokatu nėra. Tokiu būdu L. Š. procesinį veiksmą, t. y. pasirašė ir pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties, atliko neturėdama tam teisės. Todėl pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą turėjo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Šiam trūkumui paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos Z. P. atstovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties, nutraukti.