Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) viršininko M. Ž. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 12 d. nuosprendžiu R. L. pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu.

2. Bausmės pradžia – 2001 m. kovo 2 d., bausmės pabaiga – iki gyvos galvos.

3. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas siūlant R. L. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. L. atitinka BVK 88 straipsnyje numatytą formalųjį kriterijų – yra atlikęs įstatymo nustatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę (bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2001 m. kovo 2 d., nuteistasis yra atlikęs daugiau nei dvidešimt dvejus metus laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos). Taip pat nuteistasis laisvės atėmimo vietos įstaigai pateikė prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Visgi, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, vien šių formalių kriterijų nustatymo nepakanka. Be kita ko, teismas privalo įvertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo ir bausmės atlikimo metu, padarytos žalos ar reikšmingos jos dalies atlyginimą nukentėjusiesiems, bei jo norą ir dedamas pastangas tinkamai prisitaikyti prie visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių.

7. Iš teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančios 2023 m. lapkričio 14 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. L. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, t. y. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pagal galimybes dengia finansinius įsiskolinimus, kreipėsi į resocializacijos skyriaus psichologą, lankė ir baigė „Elgesio keitimo terapiją“. Taip pat nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu 30 kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, paskutinį kartą – 2023 m. spalio 19 d. R. L. nesusidūrė sus sunkumais dėl gyvenamosios vietos ar jos pastovumo, galimo terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą. Nuteistasis yra motyvuotas dirbti, dirbo tiek iki bausmės atlikimo, tiek ją atliekant, iki šiol dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, medienos ir baldų gamybos ceche, darbininko pareigose. Šio metu nuteistasis palaiko ryšį su mama, brolio ir sesers vaikais, sutuoktine, su jais bendrauja skambučių ir pasimatymų metu. Nepastebėta, kad nuteistasis turėtų problemų dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, neužfiksuota atvejų, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis laisvės atėmimo vietos įstaigoje būtų vartojęs psichiką veikiančias medžiagas. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Šios aplinkybės rodo, kad R. L. stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės dar nesudaro pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti jo elgesį bausmės atlikimo metu.

8. Aukščiau aptartos aplinkybės nuteistąjį R. L. neabejotinai apibūdina teigiamai ir turi būti vertintinos pozityviai, svarstant galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, tačiau šiuo atveju visgi svarbu tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė, tuo tarpu nustatyti kriminogeniniai veiksniai dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistajam jau yra tikslinga pakeisti bausmės rūšį. Matyti, kad nuo pirminio – 2021 m. balandžio 6 d. atlikto nuteistojo rizikos vertinimo taikant OASys metodiką, iki šiol ši rizika nepakito. Nors statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis savo pastangomis sumažinti negali, tačiau didžiąją dalį nuteistojo rizikos sudaro dinaminiai, t. y. kintantys kriminogeniniai veiksniai, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio pokyčių ir dedamų pastangų jį koreguoti. Nors nuteistasis 2014 m. sausio 22 d. atvykęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. L. bausmės atlikimo metu ne visada paisė laisvės atėmimo vietos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių, nes buvo keturis kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2019 m. gegužės 3 d., bei jam tris kartus buvo pravesti auklėjamieji pokalbiai. Nors šuo metu nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau padaryti laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus taisyklių pažeidimai neleidžia jo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaip jau minėta, paskutinioji drausminė nuobauda nuteistajam paskirta dar 2019 m. gegužės 3 d., tuo tarpu nuteistasis laisvės atėmimo atlieka bausmę nuo 2001 m. kovo 2 d., todėl net ir ilgą laiko tarpą atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei žinodamas joje suformuotas elgesio taisykles, nuteistasis vis dar yra linkęs pažeisti nustatytą tvarką. Nors nuteistasis deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir šiuo metu elgiasi disciplinuotai, tačiau jo teigiama elgesio korekcija stebima pakankamai neilgą laiko tarpą, kuris nėra pakankamas sprendimo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę priėmimui. Be to, kaip jau minėta, pakankamai didelę nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, jam būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokojama tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Šiuos veiksnius nuteistasis dar gali sumažinti arba iš viso panaikinti tik savarankiškai dėdamas pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Be kita ko, tai reiškia, kad R. L., aktyviai siekdamas keisti savo elgesį, vis dar gali sumažinti savo pakartotinio nusikalstamumo riziką iki žemos.

9. Iš Socialinio tyrimo išvados 4.4 punkto matyti, kad 2023 m. spalio 20 d. buvo gauta Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nuteistasis turi aktualius vykdomuosius patvarkymus, pagal kuriuos nuo vykdymo pradžios išieškota: įsiskolinimas dėl vaikų išlaikymo – 4 406 Eur ir periodiniai mokėjimai po 46 Eur, išieškota – 4 138 Eur. Išieškotojams privaloma išmokėti 10 472 Eur, išieškota suma – 59 Eur. Savanoriškai dengė skolas – 0,00 Eur. Nors teismo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad antstoliams yra likę sumokėti 1 000 Eur bei dėl vaikų išlaikymo keli šimtai eurų, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismo posėdžio metu pateikta nebuvo, šiuos teiginius patvirtinančios informacijos taip pat nėra teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nevengė dirbti ir dirba iki šiol, tačiau jo įvykdytos nusikalstamos veikos buvo susijusios su finansinės naudos siekimu. Svarbu ir tai, kad nuteistasis sunkumų dėl darbo vietos neturėjo dar būdamas laisvėje, tačiau darbo vietos turėjimas ir pajamų gavimas vis tik nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Šiuo atveju pritartina Socialinio tyrimo išvadoje pažymėtai aplinkybei, kad turimi finansiniai įsipareigojimai gali padidinti nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai siekiant išspręsti problemas, susijusias su turimais finansiniais įsipareigojimais.

10. Aukščiau paminėtą išvadą apygardos teismas daro ir dėl to, kad Socialinio tyrimo išvados 4.9 punkte, kuriame analizuojamas nuteistojo mąstymas ir elgesys, pažymima, jog nuteistasis stokoja probleminių sričių identifikavimo, bei tinkamo jų sprendimo būdų, o kalbėdamas apie savo problemines sritis išlieka pasyvus, nurodo, kad neturėjo sunkumų nei praeityje, nei šiuo metu, o tai, teismo vertinimu, R. L. apsunkina tolimesnę savo elgesio korekciją teigiama linkme. Nors nuteistajam nekiltų sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jis palaiko ryšius su savo šeimos nariais, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės praeityje nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, tuo tarpu jo laisvėje pasirinkti laisvalaikio praleidimo būdai buvo tiesiogiai susiję su jo nusikalstamumu. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvados 4.6 punkte, nuteistasis nusikaltimus įvykdė ne tik veikdamas bendrai su kitais asmenimis, tačiau ir buvo jų iniciatorius, be kita ko, nusikalto lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, t. y. ankščiau įvykdęs plėšimus ir vagystes lygtinio paleidimo laikotarpiu įvykdė dar sunkesnius nusikaltimus – nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti. Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo vykdomi nusikaltimai sunkėjo bei jis negebėjo pasimokyti iš ankstesnių savo klaidų, paskirtos bausmės ir poveikio priemonės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, o jo elgesiui galėjo turėti įtakos ne tik pasirenkami laisvalaikio praleidimo būdai, tačiau ir pažįstami ar draugai. Nors pastaruoju metu nuteistasis deda pastangas atsiriboti nuo netinkamos aplinkos bei neigiamai charakterizuojamų asmenų, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo veiklas, tačiau apygardos teismo vertinimu, šis procesas turėtų būti trunkamojo, ilgalaikio pobūdžio ir tik tuomet leistų spręsti apie kardinaliai ir neabejotinai pasikeitusį nuteistojo požiūrį bei elgesį šioje srityje.

11. Teismo vertinimu, nereikėtų ignoruoti ir fakto, kad šiuo metu nuteistasis savo atžvilgiu vis dar stokoja kritiškumo, jam būdingas aukštas savivertės jausmas, save pateikia iš gerosios pusės, taip vengdamas įvadinti savo neigiamus bruožus ir savybes. Socialinio tyrimo išvados 4.8 punkte išryškinama aplinkybė, kad nuteistojo savęs matymas neatitinka realios situacijos, o požiūris į save ne visuomet rėmėsi ir galimai remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis, kas sudaro pagrindą teigti, jog nuteistajam vertinant save trūksta kritinio požiūrio, gilesnės savianalizės. Be kita ko, stokojant kritiškumo, nuteistasis dar negeba tinkamai įvertinti ir savo įvykdyto nusikaltimo sunkumo kaltę prisiimdamas tik iš dalies, ieškodamas savo elgesį pateisinančių priežasčių, kaltę linkdamas perkelti bendrininkams, kaltindamas savo jauną nebrandų amžių. Svarbu ir tai, kad nuteistojo įvykdytam nusikaltimui būdingas impulsyvumas, jo nusikalstamo elgesio ir galinčių kilti bei kilusių pasekmių neapgalvojimas. Nors nuteistasis yra linkęs save vertinti pakankamai gerai, tačiau jo savianalizė kol kas išlieka paviršutiniška.

12. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Pažymėtina, kad R. L. bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos įvykdymą, tačiau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė jam yra paskirta už nužudymą, t. y. už itin pavojingą nusikalstamą veiką, sukėlusią negrįžtamas pasekmes. Nors nuteistasis neigia savitvardos ar impulsų kontrolės problemas, tačiau jo įvykdytam nusikaltimui yra būdingas žiaurumas, pavojingumas, be to, nuteistasis iki jo izoliavimo struktūruotoje aplinkoje, nenutrūkstamai dalyvavo nusikalstamose veikose, taip pat į nusikalstamą veiką buvo įtraukęs ir nepilnamečius asmenis. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nors nuteistasis vertinimo metu teigė, jog suvokia savo elgesio pasekmes ir apgailestauja, tačiau visgi vengia detalizuoti nusikaltimą ar jį lėmusias aplinkybes. Kilusias neigiamas pasekmes sieja su bausmės atlikimu, tačiau nevertina jų platesniu aspektu, t. y. neužsimena apie sukeltus neigiamus išgyvenimus nusikaltimų aukoms ir jų artimiesiems. Socialinio tyrimo išvados 4.10 punkte nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis neigiamai vertina savo įvykdytus nusikaltimus, tačiau stokoja gilesnės analizės, ir nors supranta, kad norėdamas prisitaikyti visuomenėje turi laikytis įstatymų ir nenusikalsti, tačiau būdamas laisvėje to padaryti negebėjo. Būtent šios aplinkybės apygardos teismui dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį, bei kad išėjęs iš laisvės atėmimo vietos įstaigos gebės tinkamai kontroliuoti savo elgesį, integruotis į visuomenę, gyventi laikydamasis įstatymų ir nenusikalsti. Visgi, kadangi šiuo metu stebimas nuteistojo teigiamas požiūris į įstatymus ir jo atžvilgiu taikomas resocializacijos priemones, bei R. L. išreiškia norą save realizuoti teigiamais būdais, teismo vertinimu, šių pozityvių nuostatų nuoseklus formavimas ateityje nuteistajam gali sudaryti palankias sąlygas mažinti savo pakartotinio nusikalstamumo riziką bei dinaminius kriminogeninius veiksnius.

13. Sprendimo dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo basume priėmimas yra išimtinė teismo teisė, kuri gali būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis, terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Apygardos teismo vertinimu, nuteistajam išliekanti nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, nuteistojo padaryti laisvės atėmimo vietos įstaigos taisyklių pažeidimai, bei išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nors R. L. elgesys bausmės atlikimo metu progresuoja teigiama linkme, tačiau vis dar nėra nepriekaištingas, o jo padaryta pažanga dar nėra akivaizdi ir įtikinanti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nuteistasis vis dar yra pavojingas visuomenei, todėl turi būti nuo jos izoliuotas.

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu taikyti R. L. BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas dar nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) viršininko M. Ž. teikimas dėl nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.