Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2013-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-398-193-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-07
Bylos Nr.
1A-398-193-2013
Teisminio proceso Nr.
1-49-1-00540-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Artūras Ridikas
Nuteistasis
P. T.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos

Teisėjas Valdas Ciesiūnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-398-193/2013 Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00540-2011-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Artūro Ridiko,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant:prokurorui Robertui Diksai,nuteistajam P. T.,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. T. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013-04-02 nuosprendžio, kuriuo P. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 1 d., 227 str. 2 d. ir nuteistas: pagal BK 253 str. 1 d. 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, pagal BK 227 str. 2 d. - 50 (penkiasdešimties) MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 3 d. bei 65 str. 2 d., paskirtos bausmės subendrintos, jas visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto su 50 (penkiasdešimties) MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Arešto bausmė skirta atlikti areštinėje. Į arešto bausmės laiką įskaičiuota sulaikyme išbūta viena para nuo 2011-12-14 iki 2011-12-15.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. T. nuteistas už tai, kad tiesiogiai siūlė papirkti valstybės tarnautoją, siekdamas jo neteisėto neveikimo, taip pat neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent:

2011-12-14 apie 9.08 val. Visagine, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie policijos tarnybinio automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojui, įgaliojimus vykdančiam Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patruliui (toliau - Utenos AVPK Visagino m. PK) V. M. siūlė 400 litų, o vėliau - 600 litų kyšį, siekdamas šio pareigūno neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus - nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., ir jis (P. T.) dėl minėto padaryto pažeidimo nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2013-12-13, poilsio aikštelėje prie kelio (duomenys neskelbtini), Nr. 102, tarp 145 ir 146 kilometro, Ignalinos rajone, įgijo pramonės gamybos graižtvinį 22 (5,6 mm) kalibro šautuvą „TOZ-8M“, skirtą šaudyti 22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas „C“ kategorijos ginklams, ir neturėdamas leidimo jį laikė bei vežiojosi automobilyje „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdinės iki 2011-12-14 9.35 val., kol patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje, Visagine šis ginklas buvo rastas ir paimtas Utenos AVPK Visagino m. PK policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. T. prašo pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2013-04-02 nuosprendį ir už BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirti 30 parų arešto bausmę, už BK 227 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirti 2500 Lt piniginę baudą, bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 30 parų arešto su 2500 Lt bauda, 30 parų arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jam buvo paskirtos bausmės už kiekvieno nusikaltimo padarymą atskirai. Mano, kad apylinkės teismas pažeidė bausmių skyrimą reglamentuojančias BK bendrosios dalies normas. Nesutinka su teismo pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikaltimai padaryti esant neblaiviam ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų (neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir papirkimo) padarymui. Sutinka su tuo, kad papirkdamas policijos pareigūną buvo neblaivus. Tačiau nesutinka su tuo, kad jo neblaivumas turėjo tiesioginės įtakos šio nusikaltimo padarymui. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas savo išvados dėl jo neblaivumo įtakos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d. padarymui iš viso nemotyvavo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 4 p. nuostatos. Policijos pareigūno papirkimo momentu jam buvo nustatytas tik 0,79 promilės neblaivumas. Tokia girtumo būsena nesumažino jo savikontrolės, dingstis papirkti policijos pareigūną kilo ne dėl jo susilpnėjusios savikontrolės ar padidėjusio emocingumo, o dėl siekio išvengti administracinės nuobaudos ir tokiu būdu išsaugoti teisę vairuoti transporto priemones bei neprarasti tuo metu turimo tolimųjų reisų vairuotojo darbo.

Nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2011-12-13 šaunamojo ginklo įgijimo momentu jis buvo neblaivus. Neneigia, kad šaunamojo ginklo radimo ant automobilio galinės sėdynės momentu jis buvo neblaivus, tačiau tai, jo nuomone, neturėjo jokios įtakos to nusikaltimo padarymui. Baudžiamoji atsakomybė už šaunamojo ginklo gabenimą, laikymą, neturint tam leidimo, kyla nuo gabenimo ar laikymo pradžios, t. y. tai trunkamojo pobūdžio nusikalstama veika, kuri truko nuo šaunamojo ginklo suradimo iki jo pasiėmimo ir nutrūko tik 2011-12-14 9.08 val., kai policijos pareigūnai tą ginklą rado jo automobilio salone. Vadinasi, dalį šaunamojo ginklo gabenimo ar laikymo veiksmų jis buvo atlikęs būdamas blaivus. Taigi, mano, kad teismas neturėjo pagrindo jo neblaivumą pripažinti jo baudžiamąją atsakomybę už abiejų nusikalstamų veikų padarymą sunkinančia aplinkybe. Be to, byloje nėra paneigta aplinkybė, kad rastą ginklą jis ketino priduoti policijai, tačiau nespėjo, nes buvo sulaikytas.

Nurodo, kad teismas nuosprendyje neįvertino jo padarytų nusikalstamų veikų tikrųjų tikslų ir motyvų. Mano, kad jam apylinkės teismas turėjo paskirti mažesnio termino arešto bausmę bei mažesnę piniginę baudą. Jis šiuo metu dirba tarpmiestinio maršruto autobuso vairuotoju, todėl negalėtų arešto bausmės atlikti įprastine tvarka. Tokios paskirtos bausmės vykdymas užkirstų jam kelią dirbti turimą darbą. Teismui paskirus arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, jis neprarastų darbo ir vienintelių gaunamų pajamų. Be to, tai neapsunkintų ir jam paskirtos baudos mokėjimo.

Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino P. T. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 253 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. Nuteistasis P. T. apeliaciniame skunde savo kaltės ir veikų kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su apylinkės teismo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir papirkimą) jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (neblaivus) ir tai turėjo tiesioginės įtakos šių veikų padarymui, prašo šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę panaikinti ir už abi jo padarytas nusikalstamas veikas paskirti mažesnes bausmes bei mažesnę galutinę subendrintą bausmę, o jam paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. T. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (jam inkriminuoti nusikaltimai yra priskiriami prie apysunkių), jo asmenybę (nuteistasis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimus, nėra registruotas narkologinėje įskaitoje, turi nuolatinį darbą), pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų) bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (nuteistojo padarytos veikos konkrečių pasekmių nesukėlė, akivaizdi grėsmė visuomenei nekilo, nes pinigai buvo tik siūlomi, bet neperduodami, o su ginklu jokių šaudmenų nebuvo), tačiau nepagrįstai nuteistojo neblaivumą pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o tai nulėmė nuteistajam P. T. už jo padarytas nusikalstamas veikas per griežtų bausmių ir atitinkamai per griežtos galutinės subendrintos bausmės paskyrimą. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 ir 2 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino P. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis nusikalstamas veikas (neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir papirkimą) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (neblaivus) ir tai tiesiogiai turėjo įtakos jų padarymui. Minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra reglamentuota BK 60 str. 1 d. 9 p. Pažymėtina, kad konstatuojant atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą kiekvienu atveju teismas privalo nurodyti konkrečius ir aiškius šio sprendimo motyvus, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl minėta aplinkybė pripažįstama nuteistojo atsakomybę sunkinančia.

Pagal BK 60 str. 1 d. 9 p. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Įstatymų leidėjas, pripažinęs apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe, apibūdino nusikaltimo subjektą, kaip labiau pavojingą visuomenei, nes apsvaigęs asmuo netenka savitvardos, lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas yra nustatinėjamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles kaip bet kuri kita aplinkybė, nes BPK nenumato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatytas tiek ištyrus asmens kraują, atlikus specialų tyrimą neblaivumo (girtumo) būsenai nustatyti, tiek asmenų parodymais, kitais duomenimis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai.

Byloje nustatytos aplinkybės rodo, to savo apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis P. T., kad 2011-12-14 apie 9.08 val. Visagine policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį ir patikrinus jį (nuteistąjį) alkotesteriu, jam buvo nustatytas 0,79 promilės girtumas. Taip pat minėtame nuteistojo automobilyje ant galinės sėdynės buvo rastas šaunamasis ginklas. Viso bylos tyrimo metu ir apeliaciniame skunde nuteistasis aiškiai nurodė, kad šaunamąjį ginklą jis rado 2011-12-13 apie 20 val. pakeliui į Visaginą miške nuėjęs atlikti gamtinių reikalų. Rastą šautuvą paėmė ir jį padėjo savo automobilyje ant galinės sėdynės, kad vėliau jį nuvežtų savo pažįstamam Dūkšto apylinkės inspektoriui. Tačiau į policiją jo priduoti nespėjo, nes 2011-12-14 pats buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo automobilyje rado šaunamąjį ginklą. Disponuoti šaunamuoju ginklu jis leidimo neturėjo. Nuteistasis P. T. taip pat parodė, kad 2011-12-13 nuvažiavęs į Visaginą jis su pažįstamu vartojo alkoholinius gėrimus, o kitos dienos ryte važiavo į Dūkštą. Po to, kai jį patikrinus alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,79 promilės neblaivumas, žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimo atėmimas jam reikštų darbo netekimą, kadangi dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, policijos pareigūnui siūlė pinigų (kyšį) už tai, jog jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šiuos nuteistojo paaiškinimus, todėl jie vertinami kaip atitinkantys objektyvią tiesą. Iš bylos medžiagos matyti, kad už tai, jog būdamas neblaivus P. T. vairavo automobilį, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 1 d. Skundžiamu nuosprendžiu P. T. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. už neteisėtą šaunamojo ginklo disponavimą (įgijimą, laikymą ir gabenimą) ir policijos pareigūno papirkimą. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, jog šių nusikaltimų padarymui tiesioginės įtakos turėjo nuteistojo neblaivumas. Kaip matyti iš pirmiau aptartų aplinkybių, policijos pareigūno papirkimą lėmė ne apelianto neblaivumas, o jo noras išvengti dėl administracinės atsakomybės kilsiančių pasekmių, t. y. nuteistasis P. T. policijos pareigūnui kyšį siūlė siekdamas šio pareigūno neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent, kad pareigūnas nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d., ir tai, kolegijos nuomone, yra pagrindinė ir vienintelė jo (apelianto) neteisėtų veiksmų priežastis. Taip pat byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą sąlygojo nuteistojo girtumas. BK 253 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika susideda iš alternatyvių veikų ir ji yra baigta padarius bent vieną iš jų. Kaip seka iš pirmiau aptartų nuteistojo paaiškinimų, jis dalį jam kaltinime dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu nurodytų veiksmų (įgijimą ir laikymą) atliko būdamas blaivus. Kaip minėta, duomenų, paneigiančių nuteistojo nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Taigi nusikalstamos veikos darymo pradžioje P. T. buvo blaivus. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jo BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos susiformavimui ir padarymui įtakos turėjo jo girtumas. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio pagrindo pripažinti, jog apeliantas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir papirkimą) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (neblaivus) ir tai turėjo tiesioginės įtakos jų padarymui, todėl ši nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš nuosprendžio šalinama. Pašalinus šią nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kolegija, atsižvelgusi į pirmiau paminėtas pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantui paskirtos bausmės pagal BK 253 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. mažintinos, o tai atitinkamai sąlygoja ir mažesnės galutinės subendrintos bausmės paskyrimą.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Savo prašymą grindžia tuo, kad jis šiuo metu dirba tarpmiestinio maršruto autobuso vairuotoju, todėl negali arešto bausmės atlikti įprastine tvarka, o palikus jam šią bausmę atlikti įprastine tvarka, jis praras darbą ir kartu vienintelį pragyvenimo šaltinį, dėl kurio bus apsunkintas ir jam paskirtos baudos mokėjimas. Šis nuteistojo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

BK 49 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė, teismas gali nustatyti atlikti ją poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šias nuostatas bei į tai, kad nuteistasis P. T. šiuo metu dirba individualioje įmonėje „Seknija“ vairuotoju ir įprastinė arešto bausmės atlikimo tvarka sutrukdytų jo darbui, mano, kad šios aplinkybės yra pakankamai svarbios tenkinti nuteistojo P. T. prašymą jam paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis. Ši nuosprendžio dalis taip pat keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 2 p.,

nusprendžia:

Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad P. T. nusikaltimus padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo tiesioginės įtakos jų padarymui.

P. T. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 253 str. 1 d. paskirtą 45 parų arešto bausmę sumažinti iki 35 parų arešto.

P. T. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 227 str. 2 d. paskirtą 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą sumažinti iki 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 3 d. bei BK 65 str. 2 d., šias bausmes subendrinti, jas visiškai sudedant, ir nuteistajam P. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 35 parų areštą su 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 49 str. 5 d., arešto bausmę paskirti atlikti poilsio dienomis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Ričardas GilysTeisėjai Artūras RidikasAlgirdas Gaputis