Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-09-23 · Civilinė byla Nr. 2A-714/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-23
Bylos Nr.
2A-714/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Alė Bukavinienė
Ieškovas
A. Š., V. Š.
Atsakovas
R. B., J. B.
Advokatai
Julius Petrulionis, Egidijus Milašius
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-714/2013Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 63. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės ir V. V. (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant ieškovams A. Š., V. Š., ieškovų atstovui advokatui Egidijui Milašiui, atsakovui R. B., atsakovo atstovui advokatui Juliui Petrulioniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2231-585/2012, pagal ieškovų A. Š. ir V. Š. ieškinį atsakovams R. B. ir J. B. dėl negrąžintos paskolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. Š. ir V. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su patikslintu ieškiniu dėl negrąžintos paskolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų 626 074 Lt skolą, 391 797,10 Lt palūkanas ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą skolos ir palūkanų sumą iki teismo sprendimo įvykdymo ir 14 179 Lt bylinėjimosi išlaidas A. Š. bei priteisti iš atsakovų 193 249 Lt skolą, 120 935,22 Lt palūkanas ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą skolos ir palūkanų sumą iki teismo sprendimo įvykdymo ir 7 142 Lt bylinėjimosi išlaidas V. Š..

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas A. Š. ir atsakovas 2007 m. balandžio 29 d. sudarė du paskolos raštelius, pagal kuriuos atsakovas iš jo pasiskolino 195 691 Lt ir 430 383 Lt. Nevykdant paskolos grąžinimo atsakovas įsipareigojo mokėti 1,5 proc. dydžio mėnesio palūkanas. Atsakovas įsipareigojo iki 2007 m. gegužės 30 d. pateikti paskolos grąžinimo grafiką ir nuo šios dienos pradėti grąžinti skolą, tačiau paskolos grąžinimo grafiko nepateikė ir nepradėjo grąžinti paskolos.

Taip pat nurodė, kad ieškovas V. Š. su atsakovu R. B. 2000 m. gruodžio 1 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią iki 2001 m. balandžio 1 d. perdavė atsakovui 83 800 Lt. Paskolos sutartyje palūkanos nebuvo numatytos. Atsakovas iki paskolos sutartyje nustatyto termino suteiktos paskolos negrąžino. 2004 m. vasario 10 d. sudarė su atsakovu paskolos sutartį dėl 121 540 Lt. Šią sumą sudarė 83 800 Lt anksčiau atsakovo negrąžinta paskola ir 37 740 Lt palūkanų suma nuo paskolos už praėjusį laikotarpį. Visą šią sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2004 m. balandžio 10 d. kartu su 1,5 proc. mėnesio palūkanomis – tačiau suėjus terminui atsakovas skolos negrąžino. 2007 m. balandžio 29 d. atsakovas paskolos raštu pripažino bendrą savo 193 249 Lt skolą V. Š., įsipareigojo iki 2007 m. gegužės mėnesio pateikti skolos grąžinimo grafiką ir nuo 2007 m. gegužės 30 d. pradėti skolos grąžinimą. Nevykdant paskolos grąžinimo, atsakovas įsipareigojo mokėti 1,5 proc. mėnesio palūkanas. Savo įsipareigojimų atsakovas neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo R. B. 626 074 Lt skolą, 391 797,10 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d. ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą skolos ir palūkanų sumą nuo 2011 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 14 179 Lt bylinėjimosi išlaidas A. Š. bei priteisė iš atsakovo R. B. 193 249 Lt skolą, 120 935,22 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d. ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą skolos ir palūkanų sumą nuo 2011 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 7 142 Lt bylinėjimosi išlaidas V. Š.. Ieškinį J. B. – atmetė.

Teismas pažymėjo, kad ieškovai visiškai įrodė, kad atsakovas prisiėmė sutartinius skolos raštuose nurodomo paskolos dydžio įsipareigojimus ieškovams ir turi prievolę juos įvykdyti. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrindė ir neįrodė, jog dalis paskolos yra grąžinta (CPK 178 str.) bei nurodė, jog šalys susitarimu numatė paskolos gavėjo prievolę mokėti už naudojimąsi paskolos suma, todėl nepagrįstais laikė atsakovo atsikirtimus dėl raštuose nurodomų palūkanų kvalifikavimo kaip netesybų (CK 6.872 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sutartinės 1,5 proc. mėnesio (18 proc. metinės) palūkanos nėra pernelyg didelės.

Spręsdamas klausimą dėl ieškinio pagrįstumo J. B. atžvilgiu, teismas nusprendė, kad atsakovo paskolos nebuvo sudarytos šeimos interesams, ieškovai tokių aplinkybių neįrodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo R. B. atžvilgiu atmesti bei priteisti iš ieškovų visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįstos teismo išvados, kad atsakovas su ieškovu A. Š. sudarė dvi paskolos sutartis, pagal kurias ieškovas perdavė 626 074 Lt. Priteista skolos suma ieškovui nepagrįstai padidinta 195 691,00 Lt (dėl to šioje dalyje neteisingai paskaičiuotos netesybos). Paskolos raštų turinio ir juose vartojamų formuluočių lingvistinė analizė patvirtina, kad paskutiniais 2007 m. balandžio 29 d. paskolos raštais abiejų ieškovų atveju buvo apibendrintos vienam ir kitam tuo metu atsakovo grąžintinos pinigų sumos: V. Š. – 193 249,00 Lt, A. Š. – 430 383,00 Lt.

2. Apibendrinančiais 2007 m. balandžio 29 paskolos raštais atsakovas įsipareigojo ieškovams iki 2007 m. gegužės 30 d. pateikti paskolos grąžinimo grafikus ir tik nuo tada pradėti skolos grąžinimą, taigi, paskolos grąžinimo terminai paskolos raštais nebuvo ir nėra nustatyti. Ieškovai reikalavimų vykdyti paskolų raštais prisiimtus įsipareigojimus atsakovui nebuvo pareiškę, todėl šiuo atveju yra suėjęs nebent paskolos grąžinimo grafikų pateikimo terminas, tačiau ne atsakovo prievolės grąžinti paskolą ieškovams terminas – atsakovas nėra pažeidęs prievolės grąžinti paskolą ieškovams.

3. Teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį dėl netesybų priteisimo – tuo pažeisdamas materialinės (CK 1.124 str., 1.125 str. 5 d. 1p., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1-2 d.) bei proceso teisės normas (CPK 265, 329, 330 str.).

4. Teismas pažeidė CPK 230 straipsnio 1 dalies normas – nepatenkino atsakovo pareikštų prašymų dėl liudytojų apklausos bei rašytinių įrodymų išreikalavimo bei išsprendė bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, tuo buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės ir neteisingai išspręsta byla.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. B. nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais bei palaiko atsakovo prašymą panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas ir prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovų atstovas advokatas Egidijus Milašius prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovo A. Š. naudai 1 529 Lt, o V. Š. naudai – 471 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog atsakovas nuo 2007 m. balandžio 29 d. nei vieno sudaryto paskolos rašto neginčijo, jų teisėtumu nesuabejojo. Teigia, jog abiejų paskolos raštų buvimas pas ieškovą A. Š., skolų surašymas skirtinguose paskolos dokumentuose (tai parodo paskolų atsietumą vieną nuo kitos), palūkanų dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymas kiekviename iš paskolos raštų, patvirtina, kad tai buvo dvi skirtingos paskolos sutartys, sudarytos tą pačią dieną. Nurodo, jog atsakovas nepagrįstai sąlygą dėl paskolų grąžinimo grafiko pateikimo vertina kaip prievolę su atidedamuoju terminu – pagrindinė atsakovo prievolė buvo ir yra grąžinti ieškovams paskolas ir nuo šios pagrindinės prievolės jis nebuvo atleistas. Pažymi, kad teismas pagrįstai atsakovui, už prievolės neįvykdymą, priteisė sumokėti palūkanas – traktuoti jų kaip netesybų nesusidaro teisinio pagrindo. Teigia, jog atsakovo pirmosios instancijos teismui pareikšti ir netenkinti prašymai nepaneigtų paskolos teisinių faktų, pats atsakovas juos teisme pripažino ir to neginčija aktyviais veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 263 str. 1 d.).

2013 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovų A. Š. ir V. Š. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus prašymas, kuriuo prašoma nustatyti terminą apeliantui R. B. už apeliacinį skundą žyminiam mokesčiui sumokėti 15 321 Lt (72 b. l., 2 t.).

Pagal CPK 83 straipsnio, reglamentuojančio atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, 3 dalies nuostatą, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto prašymo pagrįstumą bei pateiktus įrodymus, išsprendė pateiktą prašymą rezoliucija ir atleido apeliantą nuo prašomos dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo (1 b. l., 2 t.) – tokiu būdu užtikrino teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą, t. y. apeliantui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, suteikė galimybę į prieinamą teisminę gynybą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nors CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatos reglamentuoja, kad šis prašymas išsprendžiamas motyvuota teismo nutartimi, tačiau aplinkybė, kad prašymas išspręstas teismo rezoliucija, vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei išvados padarymui, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra teisiškai nereikšminga. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išspręstas klausimas nepažeidžia ieškovų teisių, taigi ieškovų atstovo advokato Egidijaus Milašiaus prašymas nustatyti terminą apeliantui R. B. už apeliacinį skundą žyminiam mokesčiui sumokėti 15 321 Lt, netenkinamas.

Paskolos sutartis yra realinis sandoris – sutartis laikoma sudaryta nuo jos dalyko perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). CK 6.871 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Pagal šio straipsnio 3 dalį rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. Š. ir atsakovas R. B. 2007 m. balandžio 29 d. sudarė dvi paskolos sutartis, pagal kurias atsakovui buvo perduota bendra 626 074 Lt suma, o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti nuo 2007 m. gegužės 30 d. pagal savo iki 2007 m. gegužės 30 d. pateiktą grąžinimo grafiką (7, 8 b. l., 1 t.). Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas V. Š. su atsakovu R. B. 2000 m. gruodžio 1 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią iki 2001 m. balandžio 1 d. perdavė atsakovui 83 800 Lt (9 b. l., 1 t.), 2004 m. vasario 10 d. sudarė su atsakovu paskolos sutartį dėl 121 540 Lt ir perdavė jam šią sumą, o atsakovas įsipareigojo suteiktą paskolą grąžinti iki 2004 m. balandžio 10 d. su 1,5 proc. mėnesio palūkanomis (10 b. l., 1 t.). Iš byloje esančio 2007 m. balandžio 29 d. paskolos rašto turinio matyti, jog negrąžinęs sutartu laiku paskolos, atsakovas šiuo paskolos raštu pripažino ieškovui V. Š. bendrą 193 249 Lt skolą ir įsipareigojo ją pradėti grąžinti nuo 2007 m. gegužės 30 d. pagal savo pateiktą ieškovui skolos grąžinimo grafiką, o nevykdydamas paskolos grąžinimo įsipareigojo mokėti 1,5 proc. mėnesinių palūkanų (11 b. l., 1 t.).

Pažymėtina, jog pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Apeliantas nepateikė jokių realių įrodymų, paneigiančių, jog priteista skolos suma ieškovui A. Š. nepagrįstai padidinta 195 691,00 Lt (dėl to šioje dalyje neteisingai paskaičiuotos netesybos) bei patvirtinančių įrodymų, kad paskutiniais 2007 m. balandžio 29 d. paskolos raštais abiejų ieškovų atveju buvo apibendrintos vienam ir kitam tuo metu atsakovo grąžintinos pinigų sumos: V. Š. – 193 249,00 Lt, A. Š. – 430 383,00 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, ieškovai pateikė paskolos raštelių originalus, kurie buvo sutikrinti su byloje esančiomis kopijomis ir aplinkybė, kad paskolos raštelių originalai yra pas ieškovus, patvirtina, kad atsakovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimų, atsiradusių iš paskolinių santykių.

Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigė, jog nėra pažeidęs paskolos grąžinimo termino, paskolos grąžinimo grafikas nebuvo sudarytas, paskolos grąžinimo terminai paskolos raštais nebuvo ir nėra nustatyti - todėl grąžinimas yra neterminuotas.

Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti.

Pagal CK 6.1 straipsnį, prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.).

Iš byloje esančių dviejų ieškovui A. Š. ir vieno ieškovui V. Š. 2007 m. balandžio 29 d. surašytų paskolos raštų turinių matyti, jog atsakovas R. B. įsipareigojo iki 2007 m. gegužės 30 d. ieškovams pateikti skolos gražinimo grafiką ir būtent nuo 2007 m. gegužės 30 d. pradėti skolos grąžinimą (7, 8, 11 b. l., 1 t.). Taigi, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog jis nėra pažeidęs prievolės grąžinti paskolą ieškovams, priešingai, įsipareigodamas nuo 2007 m. gegužės 30 d. pradėti paskolos grąžinimą ir nevykdant savo įsipareigojimų atsakovas pažeidė prievolę, atsiradusią iš paskolinių santykių.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog teismas, nepasisakydamas dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį dėl netesybų priteisimo pažeidė materialinės teisės normas, kaip ir nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šalys susitarimu numatė paskolos gavėjo prievolę mokėti už naudojimąsi paskolos suma, todėl nepagrįstais laikė atsakovo atsikirtimus, jog paskolos raštuose nurodytos palūkanos kvalifikuojamos kaip netesybos. Ši teismo išvada nepaneigta ir neprieštarauja teismo taikytai CK 6.872 straipsnio 1 dalyje reglamentuotai palūkanų sąvokai. Paskolos raštuose šalių sulygtų 1,5 proc. mėnesio palūkanų (7, 8, 10, 11 b.l., 1 t.) nėra teisinio pagrindo traktuoti kaip netesybų CK 6.71 straipsnio 1 dalies aspektu.

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011, 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, ir kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su ieškinio reikalavimų pagrįstumu, bei tinkamai pritaikė materialinės bei proceso teisės normas.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ieškinį dėl negrąžintos paskolos priteisimo patenkino pagrįstai. Pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos ir priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.

Ieškovai A. Š. ir V. Š. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir kartu su atsiliepimu pateikė šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus, pagal kuriuos ieškovas A. Š. patyrė 1 529 Lt bylinėjimosi išlaidų (62, 64, 65, 83 b. l., 2 t.), ieškovas V. Š. – 471 Lt bylinėjimosi išlaidų (62, 63, 66, 84 b. l., 2 t.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis, sprendžia, jog ieškovo V. Š. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93, 98 str.).

Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neturėtų būti priteisiama daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Todėl teisėjų kolegija, atmetusi atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui A. Š. priteisia tik dalį prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos – t. y. 1 500 Lt (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 471 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alė BukavinienėDanguolė MartinavičienėVigintas Višinskis