Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas: 1) 1991 m. balandžio 24 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.); 2) 2002 m. sausio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246¹ straipsnio 1 dalį (redakcija galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – pataisos darbų bausme be laisvės atėmimo 1 m. PD – 10 proc., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. V. 2022 m. kovo 19 d., apie 21:05 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai tikrinimo metu 21:09 val., policijos pareigūnai nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis A. V. padarė nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam.

4. Kaltinamojo A. V. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

10.?Į bylą pateiktas 2022 m. balandžio 8 d. tarnybinis pranešimas. kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09409-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį būdamas neblaivus 2022 m. kovo 19 d. vairavo A. V., pagal VĮ „Regitra“ informaciją, kaip ir nurodyta registracijos liudijime, priklauso T. Č.. Pagal byloje esančias pirkimo pardavimo sutartis matyti, kad 2021 m. birželio 3 d., T. Č. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė V. I., o šis šį automobilį 2021 m. liepos 12 d. pardavė G. I.. 2022 m. balandžio 7 d. pabendravus su G. I., ši paaiškino, kad automobilį pardavė M. L., tačiau su juo jokios pirkimo pardavimo sutarties nesurašė. 2022 m. balandžio 7 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) pakalbėjus su M. L., šis nurodė, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė E. K., nurodydamas, kad su šiuo asmeniu jokios pirkimo – pardavimo sutarties taip pat nesurašė, nes ji nėra privaloma bei paaiškino, kad automobilis senas ir buvo kalbama, kad bus priduotas į metalo laužą. M. L. taip pat po kurio laiko „Messenger“ žinute parašė, kad E. K. automobilį pardavė E. A., kurie taip pat jokios pirkimo – pardavimo sutarties nesurašė. Iš visko matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas T. Č. jį tikrai pardavė ir, kad jį, nesurašant jokios pirkimo - pardavimo sutarties, įgijo E. A., ką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. A. duoti parodymai. Turimais duomenimis, E. A. dirba (duomenys neskelbtini), lyg žada grįžti į Lietuvą Šv. Velykoms. Siekiant, kad ikiteisminis tyrimas nebūtų vilkinimas ir, kad kaip įmanoma greičiau būtų priimtas procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje, manau tikslinga automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutarimu grąžinti E. A. tėvui E. A. (b. l. 33-35). Automobilis nutarimu grąžintas saugoti E. A. (b. l. 36-38).

Motyvuojamoji dalis

11. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. V., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,02 promilių girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. V. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

12. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 75 paras arešto. Paskirtą bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu mažinti 1/3 ir skirti 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesių laikotarpiui bei bausmės atidėjimo laikotarpiui skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Be to, teismui siūloma skirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui bei turto konfiskavimą, t. y. konfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 350 Eur. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

13. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka (b. l. 101).

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

15. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmę A. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą. A. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,02 promilių (vidutinis) girtumas – tokios būklės transporto priemonės vairavimas neabejotinai kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo būklę (pats pripažino, kad vartojo alkoholį, vežė su savimi kitą asmenį), vis tiek sėdo už vairo, toks kaltinamojo elgesys niekaip negali būti pateisintas. Tokie kaltinamojo veiksmai liudija apie jo neatsakingą požiūrį į galiojančius teisės aktus, draudžiančius vairavimą išgėrus bei rodo abejingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Kaltinamasis teistas 2 kartus, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 83-86). Administracine tvarka baustas 5 kartus, paskutinį kartą 2022 m. kovo 19 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį (b. l. 88-91), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Kaltinamasis oficialiai nedirba (b. l. 92). Duomenų apie psichiatrinį gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

16. Įvertinus šio teismo baudžiamojo įsakymo 16 punkte aptartas aplinkybes, A. V. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kartu A. V. skiriant baudžiamojo poveikio priemones.

17. Kaltinamasis A. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju A. V. kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą. Iš byloje esančių įrodymų ir kaltinamojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu galima daryti išvadą, kad kaltinamasis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės. Kaltinamasis neteistas (teistumai išnykę), nors ir baustas administracine tvarka, tačiau nusižengimai nėra ypatingai šiurkštūs. Kaltinamasis oficialiai nedirba. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti be realios arešto bausmės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam atidėtinas arešto bausmės vykdymas 9 mėnesių laikotarpiui paskiriant jam 9 mėnesių intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. V. būti gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra (BK 75 straipsnio 1 dalis).

19. A. V. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad A. V. vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 2,02 promilių girtumas), padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. V. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

20. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje: „ <...> automobilis, vairuojamas neblaivaus asmens, tampa šio nusikaltimo padarymo priemone. Asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėda vairuoti automobilį, suvokia savo veiksmų pavojingumą, priešingumą teisei ir automobilį tiesiogiai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Taip automobilis tampa nusikaltimo padarymo priemone“ (LAT 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui E. A.. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 350 Eur (b. l. 68).

21. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. kovo 19 d., skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant A. V. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 76-79).

22. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą daiktai, kurie turėjo reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti grąžinami teisėtiems savininkams. Atsižvelgiant į tai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti E. A. 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu (b. l. 36), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui E. A..

23. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašo kompaktiniu disku (b. l. 20), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

24. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu sumažinti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi A. V. atidėti paskirtos bausmės vykdymą 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui ir paskirti A. V. intensyvią priežiūrą 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatyti, kad A. V., intensyvios priežiūros laikotarpiu, privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22:00 val. iki 6:00 val. visomis savaitės dienomis. A. V. nurodytomis valandomis leidžiama išvykti iš gyvenamosios vietos tik į darbą, sveikatos priežiūros įstaigą, Covid-19 testavimo ir skiepijimo punktą ir Užimtumo tarnybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. V. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant A. V. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktus, kurie turėjo reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti E. A. 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti savininkui E. A..

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką su policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašo kompaktiniu disku, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad pinigų suma, atitinkanti konfiskuotino turto vertę, mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300,LuminorBank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763,Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį „turto konfiskavimas“ ir baudžiamosios bylos numerį, šio baudžiamojo įsakymo datą.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, nuteistasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.