Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutarimas

2020-08-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-409-922/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-08-11
Bylos Nr.
A5.-409-922/2020
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00146-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Loreta Janiulytė (pirm.)
Pažeidėjas
A. L.
Institucija
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A5.-409-922/2020 Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00146-2019-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.9.10.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 11 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L., jos atstovui M. L., Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovui V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, 2019-06-17 atlikusi operatyvų patikrinimą bendrovėje (duomenys neskelbtini), surašė administracinio nusižengimo protokolą (duomenys neskelbtini) direktorei A. L., kad ji būdama bendrovės direktore ir išmokėdama darbuotojui G. M. neoficialų, buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį, nuo kurio nebuvo sumokėti privalomi mokesčiai, pažeidė 2016-09-14 Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo XII-2603 34 str.3d.,140 str.2d.,141 str.1-3 d. reikalavimus ir 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 24 str.1d.reikalavimus. Taip pat buvo nustatyta, kad A. A. (duomenys neskelbtini) oficialiai buvo įdarbintas tik nuo 2018-11-27,tačiau faktiškai bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2018-11-12, nors su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta, apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jo darbo pradžios, todėl (duomenys neskelbtini) direktorė A. L., leisdama A. A. dirbti 2018-11-12- 2018-11-26 laikotarpiu be sudarytos rašytinės darbo sutarties operatoriaus darbą ir nepranešus apie įdarbinimą teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui prieš vieną darbo dieną iki jo darbo pradžios, pažeidė LR Darbo kodekso 42 str. 1, 2 ir 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 99 straipsnio 1 dalyje, teisena prieš A. L. buvo nutraukta.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą, 2020-04-08 priėmė nutartį, kuria apeliantės skundas tenkintas iš dalies - panaikintas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-11-25 nutarimas dalyje dėl administracinės teisenos pagal ANK 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo nutraukimo ir byla šioje dalyje grąžinta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

pažeidėjos kaltė įrodyta.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai: 1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB (duomenys neskelbtini ir A. A. 2018 m. lapkričio 21 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią A. A. turėjo pradėjo dirbti nuo 2018 m. lapkričio 27 d. ir ginčo dėl to nėra. Kauno apskrities VMI, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad A. A. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nelegaliai, t. y., be darbo sutarties ir nepranešus apie jo darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. savo kaltės nepripažino, parodė, kad A. A. prieš pradedant jam dirbti paprašė leisti jam pasižiūrėti, ar tiks jam toks darbas, ar sugebės dirbti, todėl kelias dienas po 3-4 val. A. M. rodė A. A., kaip dirbti.

Kauno apygardos teismo 2020-04-08 nutartimi taip pat nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. L. neneigė, kad A. A. nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. buvo darbo vietoje, tačiau viso proceso metu teigė, kad A. A. buvo apmokomas darbo pobūdžio ir pats savarankiškai jokių darbo funkcijų neatliko. Parodė, kad A. A. ateidavo į katilinę tik stebėti kito darbuotojo A. M. veiksmus eksploatuojant katilą.

Teismų praktikoje priimta, kad darbinių funkcijų atlikimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai asmuo, kuris siekia įsidarbinti, yra supažindinamas su siūlomo darbo pobūdžiu, specifika, sąlygomis, jam parodoma darbo vieta, darbo įrankiai, jis informuojamas apie darbo užmokestį, socialines garantijas ir pan. Kitaip vertintinos tokios situacijos, kai norint patikrinti, ar darbuotojas tinka siūlomam darbui, jis ne tik informuojamas apie darbo pobūdį, sąlygas ir pan., bet jam taip pat laikinai pavedama atlikti tam tikras darbo funkcijas. Šiuo atveju supažindinimas su darbo sąlygomis jau perauga į išbandymą, kurį reglamentuoja DK. Išbandymas gali būti sulygstamas sudarant darbo sutartį. Esant išbandymui darbas gali būti pripažįstamas nelegaliu ir užtraukti administracinę atsakomybę, jeigu per išbandymą darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos išbandyme darbo pradžios nėra pranešęs VSDFV apie asmens darbo pradžią. Be to, veika gali būti kvalifikuojama kaip nelegalus darbas ir tais atvejais, kai neįrodytas susitarimas dėl darbo užmokesčio. Tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Faktiškai atlikdamas darbo funkcijas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-87-895/2015, 2AT-25-942/2018).

Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. teismui teigė, kad A. A. prieš pradedant dirbti paprašė leisti jam pasižiūrėti, ar tiks jam toks darbas, jis buvo apmokomas darbo pobūdžio ir pats savarankiškai jokių darbo funkcijų neatliko, tik stebėjo A. M. darbą. Tačiau šias jos nurodomas aplinkybes paneigia teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Iš 2019-07-07 ir 2020-07-07 A. A. rašytinių paaiškinimų matyti, kad faktiškai bendrovėje (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2018-11-12, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta, kad jo darbo pamaina buvo po 12 darbo valandų slenkančiu grafiku, ir su darbdaviu buvo sutarta, kad jam mokės 1000 Eur atlyginimą į rankas per mėnesį, kad apie 2 savaites dirbo su A. M.. Analogiškas aplinkybes jis nurodė ir administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-737-308/2019, kur apklaustas liudytoju A. A. nurodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) dirbęs nuo 2018 m lapkričio 13d., kur kartu su A. M. gal dvi savaites prižiūrėjęs šilumos katilą, kuris gamino šilumą briketų gamybai. Dirbdavęs po 12 val. bei po to gaudavęs išeigines. Dirbęs iki gruodžio 20 d., po to turėjęs laikinąjį nedarbingumą, o po to sausio mėn. išėjęs iš darbo. Dėl darbo pradžioje telefonu pradžioje teiravęsis G. L. dar būdamas (duomenys neskelbtini), kuris pakvietęs jį ateiti dirbti. Po to lapkričio 12 ar 13d. atėjęs kalbėtis dėl darbo ir susitikęs su G. L., kuris leido jam pradėti dirbti ir sutarę dėl 1000 Eur atlyginimo į rankas. Dirbęs su A. M. apie dvi savaites ir po to buvęs įdarbintas oficialiai, kur lapkričio 21 d. pasirašęs darbo sutartį, prašyme priimti į darbą ir darbo sutartyje yra jo parašai. Su direktore nieko nekalbėjęs apie tą G. L. pažadėtą 1000 Eur darbo užmokestį. Jam už darbą buvo išmokėta 200 Eur į kortelę, o dar 33 Eur sumokėjo grynais. 2020-07-07 savo rašytiniu paaiškinimu A. A. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus teisme. Nors administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-737-308/2019 A. L. teigė, kad A. A. tokius paaiškinimus vertina kaip siekį pakenkti bendrovei, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas A. M., nors smulkiai ir neatsiminė visų aplinkybių, tačiau jis parodė, kad jam prieš išeinant iš darbo tuo metu darbinosi A. A.. Dirbdamas jis gamino prie įrenginių briketus, su katilu džiovino pjuvenas. Dirbdavo per dieną 10-12 val. darbo valandų, kartais ir trumpiau. Tą darbą dirbo ir A. A., tik nežino, ar tuo metu šis buvo įsidarbinęs, ar tik mokinosi. Jis truputį mokė A. A., tik nepamena, kiek laiko. Jis ar anksčiau tą patį darbą yra dirbęs su A. A., todėl mokinti A. A. nereikėjo, reikėjo daugiau tik šiam priminti.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. A. jau nuo pat atlikto 2019-06-17 patikrinimo dienos tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek apklausiamas liudytoju teismo posėdyje davė kategoriškus ir iš esmės nekeliančius abejonių parodymus, kad jis bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018 m lapkričio 13d., kur jis kartu su A. M. dvi savaites prižiūrėjęs šilumos katilą, todėl netikėti jo parodymais teismas neturi pagrindo. Teismas remiasi tokiais liudytojo parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, šie parodymai yra nuoseklūs viso tyrimo metu. Be to, jo nurodomas aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas A. M.. Tuo tarpu A. L. kaltės neigimą teismas vertina kaip jos gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą. A. L. teigė, kad A. A. reikėjo apmokinti dėl to, kad tuo metu prie šildymo katilų sistemos buvo įrengtos naujovės ir keturi presai, nei anksčiau, kai dirbo pas juos A. A., tačiau liudytojas A. M. paneigė šias jos nurodomas aplinkybes, nurodydamas, kad buvo tik trys presai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jos atstovo argumentai, kad A. L. nepadarė nusižengimo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju A. A. supažindinimas su darbo sąlygomis ir apmokymas peraugo į išbandymą, kurį reglamentuoja DK36 straipsnis. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Taigi ir esant išbandymui darbas gali būti pripažįstamas nelegaliu ir užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 95 str. 1 d., jeigu per išbandymą darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos išbandyme darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Kaip liudija bylos medžiaga, darbo sutarties išbandymo laikotarpiu A. L. ir A. A. pasirašę nebuvo, Valstybinio socialinio draudimo fondui nepranešta apie A. A. darbo pradžią, tokiu būdu susitarimas dėl išbandymų sąlygų neatitiko DK 36 straipsnio reikalavimų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtino, kad A. L., būdama įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) darbdaviu, leisdama A. A. dirbti operatoriaus darbą laikotarpiu nuo 2018-11-12 iki 2018-11-26 be sudarytos rašytinės darbo sutarties ir nepranešus apie įdarbinimą teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui prieš vieną darbo dieną iki jo darbo pradžios, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudą A. L. atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. L. padarė vieną administracinį nusižengimą, dirbanti, neteista, bausta administracine tvarka, nuobaudos galiojančios. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nenustatyta.

Pažeidėjai skirtina administracinė nuobauda, didesnė nei straipsnio sankcijose numatytas minimumas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

pripažinti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 19103881124).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja Loreta Janiulytė