Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „N.“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ (toliau – atsakovė) 29 826,67 Eur skolos už nesumokėtą nuomos mokestį pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 190910-01 (toliau – nuomos sutartis), 3 982,21 Eur skolos už laikotarpį, kuriuo atsakovė neatlaisvino patalpų, 2 184,13 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2. Nurodė, kad reikalavimas grindžiamas nuomos sutarties 6.1, 6.2, 6.3, 6.4 punktais. Pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovė iš patalpų neišsivežė daiktų, po nuomos sutarties pasibaigimo nesikreipė dėl daiktų pasiėmimo. Daiktus pasiėmė tik 2023 m. rugsėjo mėnesį. Pagal nuomos sutarties 6.5 punktą atsakovei laiku neatsiskaičius pagal nuomos sutartį ji privalo mokėti 0,05 % delspinigius. Už praleistą sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminą yra susidarius 2 184,13 Eur dydžio delspinigių suma. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 3 1982,21 Eur skolą už nesumokėtą nuomos mokestį nuo nuomos sutarties pasibaigimo iki faktinio patalpų atlaisvinimo. Šį reikalavimą grindė nuomos sutarties 10.3 punktu bei CK, 6.499 straipsnio 2 dalimi. Ieškovė nurodė, kad nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus, negautas pajamas, sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus. 2022 m. birželio 30 d. pasibaigus nuomos sutartyje nustatytam nuomos terminui atsakovė neatlaisvino visų patalpų ir toliau jose paliko savo daiktus (sporto įrangą, soliariumą, medieną ir t.t.). Atsakovės daiktai buvo laikomi patalpose, kurios plane pažymėtos (ir atitinkamai nurodytos nuomos sutarties 1.2.25, 1.2.35, 1.2.46, 1.2.47, 1.2.85, 1.2.89 punktuose): 1-41, 1-68, 1-75, 2-5, 2-23, 2-24. Bendras užimtų patalpų plotas pagal patalpų planą sudaro 98,11 kv. m. Pritaikius nuomos sutartyje numatytą nuomos mokestį už šį plotą per visą daiktų laikymo laikotarpį (nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d., tai yra, 14 pilnų mėnesių) apskaičiuotas 3 982,21 Eur (su PVM) nuomos mokestis. 2022 m. rugpjūčio 31 d. (praėjus 2 mėn. po nuomos sutarties pasibaigimo) ieškovė perdavė patalpas trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „G.“ (po ieškovės reorganizavimo atskirtai ir įsteigtai bendrovei). Kadangi patalpų perdavimo metu dalis jų buvo užimta atsakovės paliktais daiktais, abi bendrovės savo tarpusavio santykius susireguliavo 2022 m. rugpjūčio 31 d. pasirašydamos susitarimą dėl panaudos ir reikalavimo teisių, pagal kurį ieškovei liko (nebuvo perkeltos į atskirtą bendrovę “G.”) reikalavimo teisės į atsakovę, taip pat ieškovei suteikta teisė naudotis patalpomis, kiek tai bus reikalinga, sprendžiant tarpusavio santykius su atsakove. Todėl ieškovė teisėtai naudojosi patalpomis ir pagrindė jai priklausančią teisę reikšti reikalavimą atsakovei dėl nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d., kai atsakovė atlaisvino patalpas. Ieškovė, vadovaudamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 p., prašė priteisti iš atsakovės 8 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 22 297,56 Eur nuostolių atlyginimo, 6 % metinių procesinių dokumentų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė atmesti ieškovės reikalavimus dėl 3 982,21 Eur už nesumokėtą nuomos mokestį bei 8 % metinių procesinių palūkanų priteisimo. Atsakovė byloje neginčijo 29 826,67 Eur skolos ieškovei pagal sutartį fakto, t. y. kad atsakovė nėra apmokėjusi ieškovei nurodytų sąskaitų, kurių pagrindu ieškovė kildina reikalavimą, tačiau nesutiko su reiškiamu piniginiu reikalavimu, kadangi pati turi priešpriešinį turtinį reikalavimą ieškovei dėl ieškovės veiksmais atsakovei padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė prašė atmesti ieškovės reikalavimą dėl 3 982,21 Eur (su PVM) nuomos mokesčio, kurį skaičiavo nuo nuomos sutarties pasibaigimo iki patalpų atlaisvinimo. 2022 m. liepos 21 d. atvykę į patalpas, atsakovės atstovai negalėjo patekti į vidų, nes ieškovė buvo pakeitusi durų spynas. Minėtą faktinę aplinkybę atsakovės užsakymu užfiksavo antstolis, kuris taip pat nustatė, kad jau 2022 m. liepos 21 d. internetiniame portale (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo patalpinusi skelbimą šių patalpų nuomą. Iš skelbime pateiktų nuotraukų matyti, kad ieškovė siekė išnuomoti patalpas, kuriose atsakovė buvo įsirengusi sporto salę. Skelbime nurodyta, kad patalpos gali būti nuomojamos su įranga, t. y., su patalpose buvusiu atsakovei nuosavybės teise priklausiusiu ir kitais teisėtais pagrindais valdytu turtu, kurio, negalėdama patekti į nuomotas patalpas, atsakovė neturėjo galimybės pasiimti. Ieškovė minėto turto (metalinių konstrukcijų, sporto salės įrangos, ir kt. daiktų) atsakovei negrąžino ir iki pat 2023 metų rugsėjo mėnesio, taip pat ieškovė nesutiko ir nesudarė galimybių atsakovei pasiimti bent dalį jai priklausančio turto/daiktų. Išimtinai dėl pačios ieškovės sprendimo pasinaudoti „daiktų sulaikymo teise iki atsakovė pilnai atsiskaitys su ieškove” ir dėl pačios ieškovės veiksmų, atėmusių galimybes atsakovei atlaisvinti patalpas nuo likusių atsakovės daiktų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3 982,21 Eur nuomos mokestį už tokių daiktų „saugojimą“ yra nepagrįstas ir atmestinas. Baigiant bylos nagrinėjimą paaiškėjo, kad dar 2022 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė neteko nuosavybės teisių į patalpas ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo - priėmimo aktu šios patalpos buvo perleistos šios bylos trečiajam asmeniui. Tiek ieškovei registruojant teisme ieškinį (2022 m. lapkričio 28 d.), tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu, ieškovė neturėjo jokių nuosavybės, valdymo ar naudojimo teisių į patalpas. 2024 m. kovo 29 d. prašyme teigdama, kad ginčo objektu esančio metalo konstrukcijos „yra ieškovės teritorijoje“, ieškovė aiškiai klaidino teismą ir proceso dalyvius, kadangi ieškovė niekada neturėjo jokių nuosavybės teisių į žemės sklypą, o šio žemės sklypo nuomos sutartis su ieškove baigėsi dar 2022 m. lapkričio 16 d. Ieškovė neteko nuosavybės teisių į patalpas ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo - priėmimo aktu šios patalpos buvo perleistos trečiajam asmeniui. Atsakovė mano, kad yra daugiau nei akivaizdu, jog 2022 m. rugpjūčio 31 d. susitarimas dėl patalpų nuomos ir reikalavimo teisių buvo surašytas ir pasirašytas atgaline data jau po 2024 m. rugpjūčio 13 d. teismo įpareigojimo ieškovei pateikti dokumentus, susijusius su jos santykiais su trečiuoju asmeniu. Atsakovės atstovas patvirtino, kad 2024 m. rugsėjo mėn. išsivežus dalį daiktų iš ieškovės patalpų, toliau byloje yra palaikomas tik reikalavimas dėl metalinių stelažų vertės 22 297,56 Eur apimtyje, o likusioje apimtyje nebelaikomas, jo atsisakoma. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjant bylą dalis jai priklausančių daiktų buvo grąžinti, liko pas ieškovę metalo konstrukcijos, kurių buhalterinė vertė 22 297,56 Eur. Ieškovė atsakovės daiktus buvo sulaikiusi iki pilno atsiskaitymo. Vėliau ieškovė pakeitė savo poziciją dėl daiktų sulaikymo, daiktai buvo grąžinti, išskyrus metalo konstrukcijas, dėl kurių ieškovė pasisakė, kad šios konstrukcijos turėjo likti patalpose, kurios tapo neatskiriamos be žalos patalpoms. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas atsakovei buvo suteikta teisė savo sąskaita įrengti nuomotas patalpas pagal savo poreikius sutarties 5.1 ir 5.2 p. Šalys susitarė, kad pasibaigus sutarčiai atsakovė neturi teisės į kompensaciją už patalpų pagerinimus, kurie buvo įrengti atsakovės lėšomis ir kurie negali būti pašalinti iš patalpų nepadarant joms žalos ar nepabloginant jų būklės, sutarties 3.14 p. bei, kad patalpų pertvarkymo metu atlikti patalpų pakeitimai ir pagerinimai bei įmontuota įranga reikalinga patalpų naudojimui pagal paskirtį, sutarčiai pasibaigus lieka ieškovei (sutarties 5.9 p.). Visą nurodytą turtą iš nuomotų patalpų buvo galima pašalinti be žalos patalpoms. Todėl atsakovė neturėjo pareigos palikti ginčo turto nuomotose patalpose, o ieškovė atitinkamai neturėjo teisės tokio turto pasisavinti. Kadangi iš patalpų pašalinus ginčo turtą faktiškai nekyla, nei viena sutartyje numatyta situacija, kuriai egzistuojant turto palikimas patalpose būtų privalomas. Tai yra pašalinus turtą patalpoms nepadaroma žala, taip pat turtas nėra reikalingas patalpų naudojimui pagal jų paskirtį. Ieškovė pasisavindama negrąžindama ginčo turto, tai yra, metalinių konstrukcijų, atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko atsakovė praradusi turtą ir negalėdama juo toliau naudotis patyrė nuostolius 22 297,56 Eur metalo konstrukcijų vertikalių stelažų vertės apimtyje.