Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-02-27 · Byla Nr. N-444-548-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-27
Bylos Nr.
N-444-548-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444- 548/09Procesinio sprendimo kategorija 52.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutarties S. L. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2007 m. gruodžio 3 d. nutarimu buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos S. L. atžvilgiu ir perduoti 2007 m. lapkričio 30 d. įvykio medžiagą Nr. 3-31987/2378 Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Nutarime nustatyta, kad S. L. 2007 m. lapkričio 30 d., apie 17.08 val., Vilniuje, Kavoliuko gatvėje ties namu Nr. 9, vairuodamas automobilį „VW Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nukreipė dėmesį nuo vairavimo, elgėsi neatsargiai ir neatidžiai, dėl ko jo vairuojama transporto priemonė tapo nevaldoma, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamąją pusę ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Man“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. Z. (V. Z.). Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas nutarime konstatavo, kad šiais savo veiksmais S. L. galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 punkto reikalavimus. Taip pat pažymėjo, jog iš medžiagos matyti, kad S. L. galimai vengė girtumo patikrinimo. Įvertinęs įvykio medžiagą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas pažymėjo, kad S. L. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 3 dalyje, požymiai. Nustatęs, jog S. L. nuo 1995 m. sausio mėnesio yra paskirtas Vilniaus apygardos teismo teisėju ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, kad teisėjas negali atsakyti administracine tvarka, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas nusprendė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėti, o medžiagą perduoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

II.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba (toliau – ir Institucija) 2008 m. sausio 18 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2007 m. gruodžio 3 d. nutarimą, kuriuo buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos S. L. atžvilgiu ir perduoti 2007 m. lapkričio 30 d. įvykio medžiagą Nr. 3-31987/2378 Teisėjų etikos ir drausmės komisijai bei grąžinti administracinio teisės pažeidimo medžiagą Nr. 3-31987/2378 tinkamam procesiniam įforminimui. Skunde nurodė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija 2007 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 17P – 59 grąžino administracinio teisės pažeidimo medžiagą tinkamam procesiniam įforminimui ir tinkamam S. L. padarytos veikos kvalifikavimui, kadangi Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo medžiagoje, padarė esmines klaidas teisiškai kvalifikuodamas S. L. padarytą priešingą teisei veiką, o Teisėjų etikos ir drausmės komisija neturi įgaliojimų kvalifikuoti teisėjo veiką pagal konkrečią ATPK normą.

Taip pat Institucija pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno priimtas nutarimas neatitinka Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. priimto nutarimo Nr. 16/05 dėl Tesimų įstatymo 47 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl paaiškėjus šioms naujoms aplinkybėms dėl veikos kvalifikavimo ir procesinio įforminimo, Institucija prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi Institucijos prašymą tenkino ir atnaujino Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai terminą skundui dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2007 m. gruodžio 3 d. nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 3-31987/2378 panaikinimo paduoti. Teismas atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininko raštą, kuriuo buvo grąžinta administracinio teisės pažeidimo medžiaga tinkamam procesiniam įforminimui, gavo 2007 m. gruodžio 20 d., konstatavo, jog paaiškėjus šioms naujoms aplinkybėms, Institucija savo skundą teismui pateikdama 2008 m. sausio 18 d., jį pateikė per protingą ir šiems veiksmams atlikti būtiną terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 27 d. nutartimi Institucijos skundą tenkino, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2007 m. gruodžio 3 d. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. 3-31987/2378 panaikino ir grąžino administracinio teisės pažeidimo medžiagą tinkamam kvalifikavimui ir procesiniam įforminimui. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas, priėmęs nutarimą, nekvalifikavo teisėjo S. L. veikos pagal konkrečią ATPK normą po administracinio teisės pažeidimo išnagrinėjimo, bet perdavė tai spręsti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kurios kompetencijai šie veiksmai nepriskirtini. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2007 m. gruodžio 3 d. nutarimas neatitinka Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, Lietuvos Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 16/05 Dėl Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nuostatų reikalavimų, nes yra pagrįstas prielaidomis, o ne nustatytais faktais, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

IV.

S. L. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartį, o bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad ATPK 293 straipsnyje yra numatyta, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per 10 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju skundas dėl ginčijamo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2007 m. gruodžio 3 d. nutarimo buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą nutarimo apskundimo terminą ne tik nuo nutarimo priėmimo dienos, bet ir nuo grąžintos medžiagos gavimo dienos. Mano, kad iš byloje esančių faktinių aplinkybių matyti, kad Institucijai elgiantis rūpestingai ir apdairiai, kreiptis dėl ginčijamo nutarimo į teismą per įstatymo nustatytą terminą jokios objektyvios aplinkybės nekliudė. Duomenų, kad prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti būtų pateiktas nėra žinoma.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali paskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisė pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjęs asmuo. Ši teisės norma leidžia suponuoti, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nėra kompetentingas jį apskųsti, t.y. subjektas neturi teisės apskųsti savo priimto nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas prieš nagrinėdamas Institucijos pateiktą skundą iš esmės ir 2008 m. kovo 27 d. nutartimi Institucijos skundą tenkindamas bei Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2007 m. gruodžio 3 d. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. 3-31987/2378 panaikindamas ir grąžindamas administracinio teisės pažeidimo medžiagą tinkamam kvalifikavimui ir procesiniam įforminimui, išsprendė termino atnaujinimo klausimą, 2008 m. sausio 21 d. nutartimi atnaujinęs terminą skundui dėl ginčijamo nutarimo paduoti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą. Tačiau atskirojo skundo pateikimo teisė dėl palankaus pareiškėjui sprendimo nėra numatyta. Administracinių teismų praktikoje suformuota nuostata, kad tokia teisė gali būti realizuota užbaigus nagrinėti administracinę bylą, t.y. skundžiant pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą, nepriklausomai nuo jo formos. Apeliaciniame skunde gali būti išdėstomi argumentai, kodėl paduodančio skundą asmens nuomone teismas nepagrįstai atnaujinimo terminą skundui ar jo daliai paduoti. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas praleistą terminą skundui ar jo daliai paduoti atnaujino nesant svarbių priežasčių, administracinė byla ar jos dalis turi būti nutraukiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 6 p.)

Kadangi nagrinėjamu atveju S. L. apeliaciniame skunde nurodo, jog jo nuomone skundas dėl ginčijamo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2007 m. gruodžio 3 d. nutarimo buvo pateiktas nepagrįstai praleidus įstatymo nustatytą nutarimo apskundimo terminą, todėl prieš vertinant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutarties teisėtumą, pirma pasisakytina dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarties, kuria Institucijos prašymas buvo tenkintas ir terminas skundui dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2007 m. gruodžio 3 d. nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 3-31987/2378 panaikinimo paduoti buvo atnaujintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantas savo skunde nurodo, kad vadovaujantis ABTĮ 122 straipsnio 1 dalimi, nutarimą priėmęs pareigūnas nėra kompetentingas jį apskųsti. Teisėjų kolegija šį apelianto skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. ATPK 291 straipsnyje, ABTĮ 122 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis. Nagrinėjamojoje situacijoje nutarimą priėmusi Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba prilyginama institucijai, kurios pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl ji įgijo ir nutarimo apskundimo teisę.

ATPK 293 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Tokia pati nuostata dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo yra numatyta ir ABTĮ 122 straipsnyje.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas skundžiamą nutarimą priėmė 2007 m. gruodžio 3 d., taigi paskutinė apeliacinio skundo dėl šio nutarimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, ABTĮ 122 straipsniu, buvo 2007 m. gruodžio 13 d., tačiau Institucija savo skundą teismui pateikė tik 2008 m. sausio 18 d. (gavimo spaudas ant skundo), t.y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Nors ABTĮ 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tačiau ATPK 293 straipsnyje yra pažymėta, kad pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas gali atnaujinti terminą, jei jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atstatomas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą ir kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį bei kurios yra patvirtintos įrodymais.

Nagrinėjamoje byloje terminas skundui paduoti buvo atnaujintas remiantis paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis, t.y. paaiškėjus naujiems reikalavimams dėl veikos kvalifikavimo ir procesinio įforminimo. Kaip matyti iš byloje esančio Dėl teisėjų etikos ir drausmės komisijos rašto Nr. 39-S-7146, Institucija, sužinojusi apie naujai keliamus reikalavimus dėl veikos kvalifikavimo, iš karto ėmėsi priemonių dėl administracinio teisės pažeidimo medžiagos įforminimo. Kadangi teismų praktika dėl to, kaip turėtų būti įforminama administracinio teisės pažeidimo medžiaga, kai tokį pažeidimą padaro teisėjas, tuo metu nebuvo susiformavusi, be to, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2007 m. gruodžio 17 d. priėmus nutarimą Nr. 16/05 Dėl Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nuostatų reikalavimų, kuriuo buvo nustatyta, jog Teismų įstatymo 47 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 4 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) nuostata, jog teisėjas negali atsakyti administracine tvarka, prieštarauja Konstitucijos 114 straipsnio 2 daliai, konstatuotina, kad susiklosčiusi dviprasmiška teisinė situacija objektyviai apsunkino Institucijos teisės kreiptis į teismą tinkamą realizavimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog aptariamas Institucijos prašymas teismui anksčiau negalėjo būti paduotas dėl objektyvių, nuo Institucijos nepriklausančių priežasčių. Institucija aptariamoje situacijoje elgėsi pakankamai rūpestingai ir nevilkino paduoti prašymo. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi Institucijos prašymą atnaujinti terminą skundui dėl ginčijamo nutarimo paduoti tenkino pagrįstai, todėl minėta teismo nutartis paliekama nepakeista.

Apeliantas savo skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartį, o bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų, kodėl ginčijama teismo nutartis turėtų būti panaikinta.

Teisėjų kolegija įvertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartį daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino teisinį santykį reguliuojančias teisės normas ir byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą sprendimą. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. L. apeliacino skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius