Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-06-02 · Civilinė byla Nr. e2-437-516/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
e2-437-516/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00349-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė (pirm.)
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro, " Nekilnojamojo turto valdymas", " NT paslaugos"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-437-516/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00349-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.9; 3.3.2.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-1887-340/2022 atsisakyta priimti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notarui A. R., uždarajai akcinei bendrovei „NT paslaugos“, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl vekselių ir vykdomųjų raštų įrašų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. liepos 31 d. paprastąjį vekselį; 2) panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notaro A. R. 2020 m. rugsėjo 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. AR-4159); 3) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. paprastąjį vekselį; 4) panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notaro A. R. 2020 m. rugsėjo 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. AR-4456); 5) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. lapkričio 16 d. paprastąjį vekselį; 6) panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notaro A. R. 2020 m. gruodžio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. AR-5781).

2. Ieškinyje paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022 patvirtintas VMI prie LR FM 10 865 039,33 Eur finansinis reikalavimas (nutartis nėra įsiteisėjusi).

3. Ieškinyje nurodė, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, išduodama ginčijamus vekselius, prisiėmė 634 350 Eur įsipareigojimą, turėdama skolų kitiems kreditoriams, tarp jų ir VMI prie LR FM, bei neturėdama jokių objektyvių galimybių naujai prisiimto įsipareigojimo įvykdyti. Pažymėjo, kad dėl ginčijamais vekseliais prisiimtų įsipareigojimų, VMI prie LR FM galimybės patenkinti turimą reikalavimą sumažėjo, kadangi dar iki vekselio išdavimo bendrovė nebuvo pajėgi įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų tiek VMI prie LR FM, tiek kitiems kreditoriams, iš bendrovės buvo priverstinai išieškomos skolos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės VMI prie LR FM ieškinį atsakovams dėl vekselių ir vykdomųjų raštų įrašų pripažinimo negaliojančiais.

5. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-708-803/2022 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškelta nemokumo byla, nutartis įsiteisėjusi. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022 buvo patenkintas pareiškėjos VMI prie LR FM prašymas ir patvirtintas kreditorės VMI prie LR FM antros eilės kreditorinis reikalavimas 10 865 039,33 Eur sumai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo byloje. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, byloje paduotas atskirasis skundas, kas, teismo vertinimu, reiškia, kad minėta nutartimi patvirtintas ieškovės VMI prie LR FM kreditorinis reikalavimas skundžiamas, o ieškovė neturi teisės reikšti aptariamo ieškinio, nes įsiteisėjusia teismo nutartimi nėra įtraukta į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, nėra bankrutuojančios įmonės kreditore, be kita ko, aptariamo ieškinio pareiškimas yra bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriaus pareiga. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 137 straipsnio pagrindais.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį ir VMI prie FM ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas nė vienas iš CPK 137 straipsnio 2 dalies punktų, todėl nėra aišku, kurio punkto ar punktų pagrindu ieškinys buvo nepriimtas.

6.2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022 dalį patvirtinto VMI prie LR FM kreditorinio reikalavimo sudaro sumos, priteistos įsitesėjusiais teismų sprendimais. Vien ta aplinkybė, kad nemokumo byloje yra pateikti nepagrįsti prieštaravimai dėl VMI prie LR FM kreditorinio reikalavimo, negali paneigti įsiteisėjusių teismų sprendimų (nutarčių) privalomumo principo. VMI prie LR FM ieškinyje ne tik nurodė konkrečią administracinę bylą, kurioje jau buvo išspręstas VMI prie LR FM apskaičiuotų mokesčių, delspinigių ir baudų pagrįstumo klausimas, bet ir pridėjo aktualius teismų sprendimus bei nutartis, su kuriais galėjo susipažinti pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą.

6.3. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalimi ir teismų praktika, darytina išvada, kad aplinkybė, ar VMI prie LR FM turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, turi būti sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl ieškinio priėmimo, vertino ir pasisakė dėl vienos iš actio Pauliana (Pauliano ieškinys) ieškinio tenkinimo sąlygų, taigi, pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, kuris ieškinio priėmimo stadijoje negalėjo būti vertinamas, kadangi dėl ieškinio pagrįstumo galima spręsti tik ištyrus visus byloje esančius įrodymus.

6.4. Nemokumo administratorius turi pareigą ginčyti kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, tačiau tai nepaneigia VMI prie LR FM teisės ginčyti jos, kaip individualios bankrutuojančios bendrovės kreditorės, teises pažeidžiančių sandorių. Ypač kai nemokumo administratorius šios savo pareigos nevykdo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Ieškovė pareiškė Pauliano ieškinį, kuriuo teismo prašė 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento bankrutuojančios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. liepos 31 d. paprastąjį vekselį; 2) panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notaro A. R. 2020 m. rugsėjo 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. AR-4159); 3) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. paprastąjį vekselį; 4) panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notaro A. R. 2020 m. rugsėjo 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. AR-4456); 5) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. lapkričio 16 d. paprastąjį vekselį; 6) panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notaro A. R. 2020 m. gruodžio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. AR-5781).

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė neturi teisės reikšti aptariamo ieškinio, nes ji įsiteisėjusia teismo nutartimi nėra įtraukta į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, nėra bankrutuojančios įmonės kreditore, o tokio ieškinio pareiškimas yra bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriaus pareiga.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, vertino ir pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, kuris šioje proceso stadijoje negalėjo būti vertinamas.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl ginčo esmės, nes konstatavo, kad ieškovės ieškinys neatitinka vienos iš actio Pauliana ieškinio sąlygų – nėra kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į skolininkę (ieškovės kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas atsakovės bankroto byloje), nors turėjo tik patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas). Dėl to bylos iškėlimo stadijoje netikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę pareikšti ieškinį) materialiąja prasme. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti ieškinį priimti dėl to, kad kreditorės reikalavimas ginčijamas nemokumo byloje, nes dėl actio Pauliana ieškinio sąlygos, ar VMI prie LR FM turėjo reikalavimo teisę atsakovei ginčijamų vekselių išdavimo metu, turi būti sprendžiama tik bylą nagrinėjant iš esmės.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad actio Pauliana ieškinio pareiškimas yra viena iš bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriaus pareigų. Ši nemokumo administratoriaus pareiga įtvirtinta Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte (įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana)). Tačiau tai, kad įstatymas numato nemokumo administratoriui pareigą ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius actio Pauliana instituto pagrindu, nepanaikina paties kreditoriaus teisės taip pat reikšti tokio pobūdžio ieškinį. JANĮ neriboja kreditoriaus galimybės atlikti sandorių patikrinimą ir reikšti ieškinį ginčijant skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje sprendė dėl vienos iš actio Pauliana ieškinio sąlygų egzistavimo ir šiuo pagrindu atsisakė priimti ieškinį, todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 137 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinio atsakovams Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notarui A. R., uždarajai akcinei bendrovei „NT paslaugos“, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl vekselių ir vykdomųjų raštų įrašų pripažinimo negaliojančiais priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė