Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2017-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-832-953/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-05-31
Bylos Nr.
A8.-832-953/2017
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00411-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Pažeidėjas
E. Ž.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-832-953/2017 Proceso Nr. 4-70-3-00411-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 9.37; 21.9.10 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gegužės 31 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Ž.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 210 straipsnio 1 dalies 4 puntą, 211 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 216 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, per nustatytą muitinio tranzito procedūros atlikimo terminą neatvyko į paskirties muitinės įstaigą atlikti prekių (baldų montavimo detalių: aukščio reguliavimo mechanizmų iš metalo skirtų įmontuoti į sėdimuosius sukamuosius baldus) ir jas lydinčių dokumentų, muitinio tikrinimo ir įforminimo. Prekių gabenimui 2017-05-02 Pilies jūrų uoste (LTLUB00) buvo įforminta tranzito deklaracija MRN (duomenys neskelbtini). Tranzito procedūros atlikimo terminas joje buvo nustatytas iki 2017-05-05, o muitinės importo deklaracija ir jas lydintys gabenimo dokumentai Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postui (LTSR1000) muitiniam tikrinimui ir įforminimui buvo pateikti 2017-05-12, tai yra vėluojant 7 paras. Tuo E. Ž. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 233 straipsnio 3 dalį. Taip pat nustatyta, kad E. Ž. nuplėšė muitinės uždėtas plombas (įrodymų, kad plombos nuimtos susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba dėl force majeure, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones, nepateikė) ir be muitinės pareigūno raštiško leidimo minėtas muitinės prižiūrimas prekes iškrovė iš jas gabenusios transporto priemonės SCANIA (duomenys neskelbtini). Tuo E. Ž. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 192 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. Pažeidimai nustatyti, kai E. Ž. 2017-05-12 14.50 val. Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postui pateikė muitinės deklaraciją ir prekes lydinčius dokumentus muitiniam tikrinimui ir įforminimui.

Savo pasiaiškinime Klaipėdos teritorinei muitinei pažeidėja parodė, kad 2017-05-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo krovinį iš Kinijos, įgaliojimas atlikti muitinės formalumus buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nekilo klausimų dėl importo procedūros atlikimo. Krovinys buvo iškrautas sandėlyje. Tik grįžus darbuotojai F. V. paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ importo procedūros neatlieka, po ko, kreipėsi į Šiaulių krovinių postą ir informavo apie susidariusią situaciją.

E. Ž. teisme kaltę pripažino ir paaiškino tas pačias aplinkybes, kurias nurodė savo paaiškinime muitinėje. Nurodė, kad vienas įgaliojimas buvo atsiųstas kaip pavyzdys, o kitas yra pasirašytas. Tai pagrindas, kodėl įvyko šis nesusipratimas. Gegužės 2 d. tą įgaliojimą jie siuntė ir tą pačią dieną jie gavo konteinerį. Kaijie su kokia nors įmone veža krovinį ir tas krovinys turi važiuoti per muitinę, tai jei vežėjas tvarko muitinės formalumus, jie paprašo įgaliojimo. Šiuo atveju buvo naujas vežėjas, su kuriuo susitarė jų komercijos skyrius. Vežėjas paskambino jai ir paprašė įgaliojimo. Ji paklausė, koks įgaliojimas turi būti, tai jie jai atsiuntė pavyzdį. Ji įgaliojimą padarė, persiuntė įmonės vadovei, ji jį patvirtino. Pagal tai jai buvo aišku, kad jie turi atlikti muitinės formalumus, dėl ko tas konteineris ir nebuvo nuvarytas į muitinę išmuitinimui. Tačiau pasirodo, kad jie su jų komercijos vadove buvo susitarę kitaip, t. y. kad jie išsimuitins. Jai buvo pasakyta, kad įgaliojimas buvo reikalinga atlikti tranzito deklaracijai, tačiau tai nebuvo pabrėžta, nes jei įgaliojimas būtų tik tranzitui, tai ji tikrai būtų žinojus, kadangi ji 8 m. jau dirb su tuo ir žino, kaip turi būti atliekami muitinės formalumai. Tas įgaliojimas juos išmušė iš vėžių. Visada yra išrašomi įgaliojimai, o krovinys parvažiuoja jau išmuitintas. Šiuo atveju jie pasakė, kad buvo susitarę su komercijos vadove, jog krovinį jie išsimuitins. Pasirodo, jie klausė muitinės adreso, bet komercijos vadovė tuo metu buvo komandiruotėje, jie nesusikontaktavo, todėl konteineris atvažiavo pas juos, jie jį išsikrovė ir nekilo jai joks klausimas, kad jis gali būti neišmuitintas. Ji neturėjo jokios minties neišmuitinti ar apgauti valstybę. Pasirodo, vežėjas turėjo tranzitinę deklaraciją, kur jam buvo nurodyta atvažiuoti į Šiaulių teritorinę muitinę, bet jie atvažiavo tiesiai pas juos. Jų kaltė yra, kad jie neišsiaiškinę išsikrovė konteinerį, tačiau įvyko suklaidinimas. Kaltinimo turinys jai suprantamas. Jie yra galutinis taškas ir turi viską išsiaiškinti. Ji pripažįsta pažeidimą ir dėl jo labai gailisi. Prašo smarkiai nebausti, nes tai pirmas jų toks nusižengimas ir ateityje išsiaiškins viską, nes tokie nesusikalbėjimai brangiai kainuoja. Pirmam kartui galėtų būti skirtas įspėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius nurodytus administracinius nusižengimus įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, paaiškinimu, įgaliojimu, krovinio dokumentais, „(duomenys neskelbtini)“ 2017-05-12 prašymu Klaipėdos teritorinei muitinei (nurodyta, kad 2017-05-02 gavo krovinį iš Kinijos su kėdės aukščio reguliavimo mechanizmais, 32 pakuotės, konteinerio numeris (duomenys neskelbtini). Krovinio pervežimą atlikti buvo užsakyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė. Krovinio išmuitinimas visuomet vykdavo Šiaulių 1-os kategorijos krovinių poste. Po išmuitinimo konteineris atvykdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės darbuotoja F. V. užsakė prekių pristatymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ji prekių pristatymo metu buvo komandiruotėje nuo 2017-04-05 iki 2017-05-08, (duomenys neskelbtini) atstovai susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja E. Ž. ir paprašė atsiųsti įgaliojimą atlikti muitinės formalumus. Įgaliojimas buvo pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovės ir nusiųstas (duomenys neskelbtini) atstovams (Įgaliojimo kopija, bei siuntimo laiškas pridedamas). Kadangi įgaliojimas atlikti muitinės formalumus buvo suteiktas „(duomenys neskelbtini)“ įmonei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nekilo klausimų dėl krovinio išmuitinimo. Ant CMR pasirašė E. Š.. Grįžus darbuotojai F. V. iš komandiruotės paaiškėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ neatliko išmuitinimo procedūros. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos F. V. ir E. Ž. skubiai kreipėsi į Šiaulių muitinės postą ir informavo apie įvykusį nesusipratimą. Prašo leisti užbaigti tranzito procedūrą ir įforminti importą. Už importo procedūrų atlikimo stebėjimą ir kontrolę atskirai paskirto atsakingo asmens įmonėje nėra. Už šį atvejį atsakomybę prisiima E. Ž.).

Pažeidėjos veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 216 straipsnio 1 dalyje, sudėtys, nes ji padarė muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą — iškrovė muitinės prižiūrimas prekes (daiktus) iš jas gabenančios priemonės muitinės nenustatytoje vietoje ir be muitinės pareigūno rašytinio leidimo, padarė muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą — neatvyko per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas, bei nuplėšė muitinės uždėtą arba muitinės pripažįstamą plombą.

Pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, jog savo kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjai skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali už padarytą nusižengimą. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad padarytas nusižengimas yra netyčinis, formalaus pobūdžio, juo jokia žala nepadaryta, nusižengimo tyrimas nebuvo apsunkintas, pati įmonė pranešė muitinei apie pažeidimą, į pažeidėjos asmenybę, kad ji tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalių sankcijose nustatytų baudų skyrimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis minėtais principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjai pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

E. Ž. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi paskirti 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

E. Ž. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi paskirti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

E. Ž. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 216 straipsnyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi paskirti 30 Eur (trisdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 1, 2 dalimis, E. Ž. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Martynas Galvičius