Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-06-26 · Byla Nr. 2KT-52/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-26
Bylos Nr.
2KT-52/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytas Milius
Ieškovas
A. B.
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI S2007 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, susipažinęs su ieškovo A. B. 2007 m. birželio 8 d. nušalinimo pareiškimu Panevėžio apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-65-280/2007,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2007 m. birželio 12 d. buvo gautas Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. birželio 11 d. nutartimi perduotas spręsti ieškovo A. B. 2007 m. birželio 8 d. nušalinimo pareiškimas Panevėžio apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-65-280/2007 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl konstitucinių teisių pažeidimo, vykdant politines represijas, pripažinimo, restitucijos ir žalos atlyginimo (tretieji asmenys byloje Kauno apygardos teismas, Kauno miesto apylinkės teismas). Ta pačia nutartimi kaip nepagrįstas buvo atmestas nušalinimo pareiškimas Panevėžio apygardos teismo teisėjai L. Sankauskaitei.

Nušalinimo pareiškimas motyvuojamas tuo, kad bylą nagrinėjanti Panevėžio apygardos teismo teisėja L. Sankauskaitė teismo posėdį paskyrė 2007 m. birželio 11 d., tai yra tą pačią dieną ir valandą, kaip ir Panevėžio apygardos teismo teisėja Z. Mickevičiūtė teismo posėdį civilinėje byloje Nr. 2-190-212/2007. Ieškovo nuomone, tokiu būdu buvo pažeistos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, CPK 42, 51 straipsniuose numatytos procesinės teisės. Teisėjai L. Sankauskaitei nušalinimas reiškiamas motyvuojant taip pat ir tuo, kad teisėja nepagrįstai netaikė CPK 199 straipsnyje nustatytų sankcijų asmenims už baudžiamosios bylos kaip rašytinio įrodymo pateikimo teismui vilkinimą. Be to, nušalinimo pareiškime nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismas ir šio teismo teisėja R. Čeknienė pradėjo psichologinį šantažą ir ikiteisminį tyrimą dėl išsakytos neigiamos nuomonės šioje civilinėje byloje, dėl ko ieškovės atstovo nuomone, nėra galimas nė vienos bylos, kurioje dalyvaujančiu asmeniu jis yra, nagrinėjimas Panevėžio apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Teisėjo nušalinimo klausimą, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 69 straipsnio pirmąja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme, nagrinėjančiame civilinę bylą, nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia aukštesniosios pakopos teismas. Tokį teisinį reguliavimą sąlygoja tai, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinimą visiems apylinkės ar apygardos teismo teisėjams, įskaitant šio teismo pirmininką, teisme nelieka subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą. Kadangi ieškovo A. B. 2007 m. birželio 8 d. nušalinimo pareiškimas buvo pateiktas ne tik dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjos L. Sankauskaitės, bet ir dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-65-280/2007 nagrinėjimo, jis spręstinas aukštesniame teisme, tai yra Lietuvos apeliaciniame teisme (CPK 69 str. 1 d., 3 str. 6 p.).

Pagal CPK 64-66 straipsnius teisėjas turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios objektyviai kelia abejonių teisėjo nešališkumu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tai yra nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.). Kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas numato, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dalyvaujantiems byloje asmenims gali būti skiriama bauda (CPK 95 str.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, nušalinimo pareiškimo motyvas, kad teismo posėdis šioje byloje buvo paskirtas tą pačią dieną ir valandą, kaip ir teismo posėdis civilinėje byloje Nr. 2-190-212/2007, yra nepagrįstas. Pagal civilinės bylos Nr. 2-65-280/2007 duomenis, 2007 m. gegužės 22 d. ieškovui A. B. buvo išsiųstas teismo pranešimas, jame nurodant, kad teismo posėdis civilinėje byloje Nr. 2-65-280/2007 paskirtas 2007 m. birželio 11 d. 9 val. (t. 2, b. l. 87). Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-190-212/2007 teismo posėdis 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo paskirtas 2007 m. birželio 11-12 d. 9 val. (b. l. 152-154). Tačiau tenkinant A. B. 2007 m. gegužės 26 d. prašymą dėl teismo posėdžių datų ir laiko pakeitimo civilinėse bylose, teismo posėdžio data buvo pakeista ir minėtos civilinės bylos nagrinėjimas paskirtas 2007 m. birželio 12-13 d. 9 val., apie tai informuojant A. B. (b. l. 167). Taigi teismo posėdžiai anksčiau minėtose Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamose civilinėse bylose, kuriose dalyvaujančiu asmeniu yra A. B., buvo paskirti skirtingu metu, todėl šis nušalinimo pareiškimo argumentas yra nepagrįstas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors dalyvaujantys byloje asmenys turi procesinę teisę prašyti vienoje iš tuo pačiu metu nagrinėjamų bylų atidėti teismo posėdį kitai dienai, pats prašymo atidėti teismo posėdį padavimas savaime nereiškia, jog toks prašymas turi būti teismo patenkintas, nes jį nagrinėjant yra vertinama nurodytų teismo posėdžio atidėjimo priežasčių svarba (CPK 246 str.), bylos aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į civilinio proceso tikslus. Taigi dviejų ar daugiau bylų nagrinėjimo datų sutapimas savaime nereiškia, kad vieną iš bylų būtina atidėti.

Panevėžio apygardos teismo teisėjos L. Sankauskaitės šališkumas motyvuojamas tuo, kad bylą nagrinėjanti teisėja netaikė CPK 199 straipsnyje numatytų sankcijų asmenims, be svarbių priežasčių nepateikusiems baudžiamosios bylos Nr. 20-1-198-96 kaip rašytinio įrodymo. Pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Kiti nušalinimo pareiškimo argumentai dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų šališkumo yra grindžiami vien subjektyvia ieškovo nuomone, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais bei nepatvirtina, kad kurie nors Panevėžio apygardos teismo teisėjai gali būti šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-65-280/2007 nagrinėjimo pareiškimą nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

n utaria:

Atmesti ieškovo A. B. 2007 m. birželio 8 d. nušalinimo pareiškimą Panevėžio apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-65-280/2007.

Teismo pirmininkas Vytas Milius