- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-250-383-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- N. P.
- Nukentėjusysis
- V. E.
- Advokatai
- Algis Girdutis Šalavka
- Kategorijos
- 2.4.6.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, advokatams Algiui Girdučiui Šalavkai, Janinai Argustaitei, nuteistajam N. P., nukentėjusiajam V. E., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. E. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-19 nuosprendžio, kuriuo
N. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems (1) metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat per laisvės apribojimo laikotarpį N. P. privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010-07-10 iki 2010-07-11, vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. V. E. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Priteista iš N. P. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 933,76 Lt (devyni šimtai trisdešimt trys litai 76 ct) gydymo išlaidų. Išieškotina iš N. P. 750,00 (septyni šimtai penkiasdešimt) Lt proceso išlaidų V. E. naudai; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-04-24, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, rankų delnais suduodamas nukentėjusiajam V. E. į krūtinę jį pastūmė, ko pasėkoje šis prarado pusiausvyrą, krito ant grindinio ir patyrė kairio žastikaulio kaklelio lūžį, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, sukėlusį nukentėjusiajam V. E. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. E. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti, N. P. veiksmus perkvalifikuoti į LR BK 138 str. 2 d. ir paskirti galutinę bausmę susijusią su laisvės atėmimu. Priteisti iš N. P. V. E. 2460 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodoma, jog teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, skirdamas bausmę neatsižvelgė į visas tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, kaltininko asmenybę bei nepagrįstai netenkino civilinio ieškinio. Teismo išvada, jog N. P. padarė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką yra neteisinga, padaryta neobjektyviai ir šališkai. Nukentėjusysis visą laiką tvirtino, kad jis su N. P. jokių kontaktų ar konfliktų neturėjo, niekada policijos dėl per garsiai leidžiamos muzikos nekvietė, pretenzijų nereiškė. Jis sunkiai girdi, viena ausimi negirdi visai, todėl pas kaimynus leidžiamos muzikos jis negirdi iš viso. Teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodo, kad nukentėjusysis kvietė policiją. Tai nepagrindžia jokie įrodymai, išskyrus paties N. P., jo draugo ir K. parodymai. Liudytojų K. Z. ir S. K. parodymai turi būti vertinami kritiškai. Policiją galėjo iškviesti kuris nors kitas kaimynas. K. Z. yra N. P. draugas, ir jo parodymai gali būti šališki. Nukentėjusysis prašė iškviesti liudytojus K. Z. ir S. K. į teismo posėdį, tačiau šis jo prašymas patenkintas nebuvo. Šio prašymo atmetimas įrodo teismo šališkumą. Neaišku, dėl ko kaltinimą palaikanti prokurorė charakterizavo nukentėjusįjį kaip konfliktišką žmogų, nes niekas iš kaimynų to nepatvirtino, išskyrus S. K., su kuria anksčiau yra buvęs konfliktas dėl pravažiavimo. Liko neįrodyta, kad įvykio dieną nukentėjusysis konfliktavo su N. P.. Kaltinamasis sukūrė savo versiją, kad įvykio dieną nukentėjusysis mėtė į jį grėblius, kad buvo susistumdymas prie tvoros ir nukentėjusysis nukrito, paslydęs ant šlaito. Tačiau teismas šia versija nepatikėjo ir nuosprendyje rašo, kad objektyviai nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodo N. P.. Teismas nenurodė visų aplinkybių, kad kaltininkas mėtė akmenis į dirbantį E., kad buvo atvažiavusi policija ir N. P. neįleido į namą, kad policijai išvažiavus ir einant E. laiptais žemyn per savo sklypą į gyvenamąjį namą, teisiamasis pasivijo ir susižalojo. Tai patvirtino teismo posėdyje liudytojas T. S., nukentėjusysis E., E.. Teismas nenurodė, kad N. P. pasivijo E. ir sužalojo iš chuliganiškų paskatų. Teismas, neįvertinęs T. S. parodymų, padarė neteisingas išvadas. Byla buvo vedama ir perduota teismui N. P. naudinga linkme. Nors pranešimas apie įtarimą jam buvo teiktas pagal BK 138 str. 2 d., tačiau vėliau jis buvo pakeistas į BK 138 str. 1 d. Prokurorė nedavė nukentėjusiajam susipažinti su byla. Vadinasi, teismas nevertino visų nustatytų objektyvių aplinkybių, kad iš chuliganiškų paskatų be jokio incidento ir konflikto kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo, kas padeda N. P. sušvelninti padėtį. Tuo teismas pažeidė BK 20 str. 5 d., kuri įpareigoja teismą vertinti įrodymus tik išsamiai ištyrus visas aplinkybes. N. P. padaryta nusikalstama veika yra iš chuliganiškų paskatų, prieš seną ligotą žmogų, todėl jo veiksmuose yra BK 138 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Be to, skiriant bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, kad N. P. tikslas buvo atkeršyti nukentėjusiajam, į tai, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai dėl jo chuliganiškų veiksmų, į kaltininko asmenybę, į tai, kad jis nedirba, daro teisės pažeidimus. Be to, jis nepripažino esminių įvykio bylos aplinkybių, kaltino nukentėjusįjį konflikto inicijavimu, tvirtino kitoje vietoje konflikto metu susižalojus E.. Tuo jis siekė sumažinti savo nusikalstamos veikos apimtį ir atsakomybę. Be to, kaltininkas visiškai neatlygino žalos. Todėl jam turi būti paskirta griežtesnė bausmė. Be to, nukentėjusysis įrodinėjo, kad jam buvo padaryta materialinė žala, jis turėjo išlaidų dėl gydymo, prašė teismo priteisti jam atlyginimą už priežiūrą bei slaugą. N. P. teisme aiškino, kad jis sutinka atlyginti padarytą žalą, tačiau nesutinka atlyginti moralinės žalos. Būdamas senyvo amžiaus, nukentėjusysis neišsaugojo kvitų, kurie gali būti įrodymu dėl jo patirtų išlaidų. Jo manymu, jis pagrįstai prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimo. Dėl nusikalstamų veiksmų jis patyrė išgyvenimus, sutriko jo sveikata, labai pablogėjo jo gyvenimo kokybė. Tačiau apylinkės teismas šio klausimo neišsprendė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo V. E. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, N. P. veiksmus perkvalifikuoti į LR BK 138 str. 2 d. ir paskirti galutinę bausmę susijusią su laisvės atėmimu. Jo manymu, teismas nenurodė visų aplinkybių, kad kaltininkas mėtė akmenis į dirbantį V. E.. Teismas nenurodė, kad N. P. pasivijo V. E. ir sužalojo jį iš chuliganiškų paskatų, ir dėl to, neįvertinęs T. S. parodymų, padarė neteisingas išvadas. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nurodo, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais. Įrodymai byloje įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir apgrįstai ir teisingai N. P. pripažino dėl LR BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie pakankamai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, visetą. Pripažintina, kad teismas savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo (jie buvo gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis) ir liečiamumo (jais įrodinėjamos bent viena bylai reikšminga aplinkybė) reikalavimus. Teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neginčijamai nustatyta, jog N. P. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais – liudytojų L. E., T. S., rašytine bylos medžiaga, nukentėjusiojo parodymais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad N. P. dėl asmeninių priežasčių pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. E. atžvilgiu, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d. kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai. BK 138 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę, tam, kas nesunkiai sužalojo ar kitaip susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo. Specialisto išvada nustatyta, kad V. E. konstatuota kairio žastikaulio kaklelio lūžis, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.12). Dėl to nusikalstamos veikos kvalifikacija apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui abejonių nekelia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis - chuliganiškos paskatos - reiškia, kad veiką kaltininkas padaro dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos. Šis požymis N. P. veiksmuose nenustatytas.
Atsižvelgiant į N. P. nusikalstamos veikos kvalifikaciją, jam paskirta bausmė yra teisinga. Ji nėra aiškiai per griežta ar pernelyg švelni, ir keisti ją pagal apeliacinio skundo motyvus pagrindo nėra. Teismas N. P. atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. N. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kad N. P. teisiamas pirmą kartą ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi, naujų nusikaltimų nedaro, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis padarys teigiamas išvadas ir bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Baudžiamojo kodekso 55 str. numato teismui galimybę skirti kaltinamajam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Tai įvertinęs, teismas pagrįstai N. P. paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - laisvės apribojimą vieneriems (1) metams su įpareigojimu per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str.).
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodo, kad nukentėjusysis kvietė policiją. Šis jo argumentas N. P. nusialkstamos veikos kvalifikacijai įtakos neturi, be to, tai, kas jis kvietė policiją, įrodyta liudytojos S. K., K. Z., L. E. parodymais.
Vienas iš skundo argumentų yra tas, kad nukentėjusysis prašė iškviesti liudytojus K. Z. ir S. K. į teismo posėdį, tačiau šis jo prašymas patenkintas nebuvo, dėl ko šio prašymo atmetimas įrodo teismo šališkumą. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje buvo apklausti paminėti liudytojai, jie davė parodymus, tai matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 1, b. l. 139). Kitų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų nenustatyta. Dėl to kolegija šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Nukentėjusysis prašo priteisti turtinės 2460 Lt ir neturtinės žalos atlyginimo – 50 000 Lt. Kolegija nustatė, kad apylinkės teismas visiškai neišsprendė civilinio ieškinio klausimo, o tik pripažino V. E. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir perdavė civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Toks teismo sprendimas yra klaidingas. Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai. Šioje byloje teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas dalyje dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis prašo priteisti 2460 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią grindžia tuo, kad jis gydėsi sveikatą, jam buvo reikalinga priežiūra, ir jis dėl to patyrė išlaidų. Apylinkės teismas nusprendė, kad negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio sumos, dėl ko jį paliko nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta liudytoja B. E., kuri patvirtino, kad V. E. buvo sužalotas 2010 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn., kad jam buvo sugipsuota ranka, jis negalėjo pats save apsitarnauti, ir ji padėjo V. E. buityje. Liudytoja slaugė V. E. 4 mėnesius, jis mokėjo jai 400 litų per mėnesį. Pats jis negalėjo į ligoninę nuvykti, dėl ko B. E. jį veždavo taksi, buvo važiuota 16 kartų ir mokėta po 20 litų. Vaistų pirkimą patvirtina vaistinės išduota pažyma. Be to, teisme nukentėjusiojo atstovė patikslino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad turtinės žalos yra padaryta už 2460 Lt. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių, į nusikalstamos veikos pasekmės – jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į tai, kad jis patyrė gydymosi išlaidų, kurių dydis teismo manymu yra protingas. Nenustatyta, kad V. E. ketintų pasipelnyti iš nusikalstamos veikos, į tai, kad jam ir dabar reikalinga priežiūra, kolegija sprendžia, kad prašomas priteisti 2460 Lt turtinės žalos atlyginimas nėra nepagrįstas, todėl ši suma yra priteistina iš N. P..
Nukentėjusysis prašo priteisti jam 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis aiškiai prieštarautų susiklosčiusiai teismų praktikai.
Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-09-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Todėl priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam, atsižvelgtina į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje byloje nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, tai yra nustatyta neginčijamai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiajam liko tiek fizinės, tiek dvasinės pasekmės. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis panaudojo smurtą prieš senyvo amžiaus žmogų, jis nepripažino savo kaltės, be to, jis nedirba, neturi jokių pajamų ir savo vardu registruoto turo, dėl ko manytina, kad nukentėjusiojo prašomas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų praktiką, į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra mažintinas, ir nukentėjusiajam priteistina 5000 Lt.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apeliacinio skundo motyvai dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo yra pagrįsti, dėl to nukentėjusiojo V. E. apeliacinis skundas toje dalyje yra tenkinamas dalinai. Pirmos instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-19d. nuosprendžio dalį, kuria V. E. civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.
Priteisti iš N. P. nukentėjusiajam V. E. 2460 ( du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt ) litų turtinei ir 5000 ( penkis tūkstančius) litų padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš N. P. nukentėjusiajam V. E. 750 ( septynis šimtus penkiasdešimt) litų atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.