Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad su pažįstamu M. S. susitiko Kaune bare ,,Varniai“, ten buvo ir nukentėjusysis A. L., kurio anksčiau nepažinojo. Vis trys su taksi atvažiavo į kaimą Prienų rajone. M. S. juos pakvietė į kaimą, sakė, kad turi daug alkoholio. Pirmą vakarą praleido trise, visi gėrė alkoholį. Ryte jis ir M. S. ėjo pėsčiomis į kaime esančią parduotuvę. A. L. liko namuose, jam buvo pagirios. Eidami namo sutiko M. S. pažįstamą R. P., važiuojantį su motoroleriu. R. P. motoroleriu pirmiausia parvežė M. S., o po to jį. R. P. liko pas juos, visi keturi gėrė, po to prasidėjo nesąmonė. A. L. pirmas sudavė smūgį į krūtinę M. S., jie kažko susiginčijo. Nuo suduoto smūgio M. S. neparkrito. Jis gynė M. S., o A. L. gynė R. P.. R. P. nestipriai spyrė M. S. o jis R. P. pastūmė. R. P. įsikišo nes jie pradėjo daužyti A. L., šis buvo nugriuvęs ir abu su M. S. ištempė jį į lauką, netoli šulinio, tuomet M. S. jį pargriovė, jis sudavė vieną smūgį į krūtinės ląstą, po to į veidą. Jis pirmas puolė A. L., sudavė jam tris ar keturis smūgius kumščiu į galvos sritį, o M. S. spardė kojomis, po to jis spardė kojomis, o M. S. kumščiu kirto į veidą. R. P. pirmi smūgiai buvo suduoti kambaryje, kai A. L. jau buvo ištemptas į lauką. Kai A. L. jau buvo sumuštas tada grįžo prie R. P., jam pirmą smūgį į veidą sudavė kambaryje. R. P. norėjo išvažiuoti su motoroleriu, todėl ir gavo. Kambaryje jis pirmas pastūmė R. P., po to sudavė smūgį į krūtinės ląstą, po to M. S. sudavė į veidą ir už kojų pargriovė ant žemės ir abu ištempė R. P. į lauką prie šulinio, prie A. L.. Lauke jis tris kartus iš kojos spyrė į galvą R. P., ir jis prarado sąmonę, tuomet M. S. buvo užgulęs R. P.. Jis pasakė, kad M. S. paimtų R. P. telefoną, nes jis gali paskambinti policijai. M. S. bandė atimti telefoną, R. P. nedavė. Jis paėmė motorolerio raktelius, juos numetė, motorolerį nustūmė. M. S. pasakius, kad R. P. telefono neatiduos M. S. ranka kirto į veidą, o jis tris kartus spyrė į galvą. Abu sumuštus nukentėjusiuosius paliko lauke. Po įvykio buvo susitikęs Kaune M. S., šis pasakė, kad jo dokumentus paėmė R. P.. Viskas įvyko nes buvo per daug alkoholio, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. M. S. protingas, dabar taip elgiasi, nes mano, kad išvengs atsakomybės. Jis M. S. neapkalba. Vieną telefoną įmėtė į šulnį, tai bus A. L., buvo du telefonai, nes kai tyrėja skambino tai skambėjo R. P. telefonas tai reiškia įmetė A. L. telefoną į šulinį. R. P. mušė, nes šis gynė A. L.. Norėdami apsisaugoti telefonus numetė į žoles. Su civiliniais ieškiniais sutinka, gal teismas sumažins.

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, kad A. L. rankose turėjo telefoną M. S. paėmė ir įmetė į šulinį, kad niekam neskambintų. Abu su M. S. sumušė A. L. ir R. P.. (t.3, b.l.57-60) R. P. telefoną pavogė M. S., ištraukė iš rankų ir įmetė į šulinį, kad niekam neskambintų. (t.3, b.l.74-77) A. L. telefono nematė ir nevogė. (t.3, b.l.89-92)

Kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinamąjį J. M. pažinojo apie mėnesis laiko iki įvykio. Su nukentėjusiuoju A. L. susipažino Kaune bare ,,Juodvarnis“. Nukentėjusįjį R. P. pažinojo, nes kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Sodyba kurioje gėrė, jam buvo duota gyventi darbdavio. Kas mušė A. L. nepamena. R. P. buvo sumuštas. Kaltinamąjį aktą skaitė, jam vienodai kas ten parašyta. Nežino ar J. M. parodymai teisingi. Visi mušėsi, galėjo nukentėjusiuosius suguldyti. Jis įvykio vietoj nebuvo, buvo Kaune. Nepamena ar jis šio įvykio metu buvo sužalotas. Visi mušėsi, kodėl jis kaltas, o ne visi kalti. Su civiliniais ieškiniais nesutinka.

M. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir parodė, jis, J. M. ir A. L., iš baro ,,Juodvarnis“ su taksi atvažiavo į sodybą, kurioje jam leido gyventi darbdavys. Kitą dieną visi trys ėjo į Pakuonio miestelio parduotuvę, kur pirko alaus ir degtinės. Einant namo sutiko važiuojantį motoroleriu jo bendradarbį R. P.. R. P. visus su savo motoroleriu suvežiojo iki jo namų. Grįžę visi keturi gėrė alkoholinius gėrimus. Girdėjo, kad A. L. kažkam pastoviai skambino telefonu, dėl to supyko R. P.. Jis prisimena, kad su kažkuo mušėsi. Mušėsi visi. Tačiau kas kam kokius sudavė smūgius neprisimena. Kambaryje negalėjo muštis, nes gėrė koridoriuje ir ten nėra vietos. Kiek prisimena, kad mušėsi lauke. J. M. mušė R. P. rankomis. Neprisimena ar jis su J. M. tempė iš kambario A. L.. Kažkas buvo su Robertu, gal galėjo jam suduoti smūgius, tačiau neprisimena. R. P. ir A. L. mobilaus ryšio telefonų, jis neėmė. Tiksliai papasakoti negali, nes buvo neblaivus ir neprisimena. Po to, prisimena, kad gulėjo po medžiais ir miegojo, netoli namų. Grįžęs namuose, koridoriuje, ant grindų rado gulintį R. P., jo veidas buvo kraujuotas. R. P. nesakė kas jį sumušė, tik sakė, kad dingo jo telefonas, kad praneš policijai. Jis išėjo į darbą, o R. P. liko jo namuose. Darbe pasakė, kad R. P. sumuštas ir kad nežino, kas jį sumušė. Po to jam pasakė, kad jis susirinktų savo daiktus ir dingtų iš čia, nes visko prisidirbęs. Matė, kad R. P. ir A. L. mušė J. M.. (t.4, b.l. 107-110)

Nukentėjusysis A. L. parodė, kad iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo, susipažino bare ,,Juodvarniai“ ir jie pasiūlė jam važiuoti su jais. Nepamena kaip nuvažiavo iki Pakuonio. Ryte pabudo, girdėjo, kad jie ruošiasi eiti į parduotuvę, priduoti butelių. Jis vienas ėjo į parduotuvę, kelius žinojo, nes anksčiau dirbo vairuotoju. Eidamas sutiko abu kaltinamuosius, po to R. P., kuris važiavo su motoroleriu. Visi grįžo į namus, jis išgėrė pora stikliukų ir daugiau nieko neprisimena. Kai pabudo J. M. ant jo rėkė, paskui atsidūrė lauke. Pabudo naktį, R. P. nematė, atsikėlė ir klaidžiojo apie valandas, kol name pamatė šviesą ir jam iškvietė pagalbą. Dingo jo telefonas, dokumentai, namų raktai. Buvo sumuštas, dvi savaites neišėjo iš namų dėl sumušimų, apie du mėnesius negalėjo užmigto. Nežino dėl ko kilo konfliktas, nepamena ar galėjo suduoti smūgį kaltinamajam M. S.. Kodėl nevažiavo namo pabudęs ryte, nežino. Nejautė kaip ir kas iš jo paėmė telefoną. Iškristi negalėjo, nes telefoną įdėjo į striukę, užtraukė užtrauktuku. Prašo priteisti 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, mano, kad galima ir sumažinti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. L. parodė, kad neprisimena kas įvyko, pamena, kad J. M. turėjo kažkokius pagalius, kuriuos jam padavė M. S., prieš tai demonstravo kaip moka muštis. Atsibudo laike prie šulinio sumuštas, kas sumušė nežino, kaip prarado telefoną nežino. (t.1, b.l. 61-63, 66-69)

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad iki įvykio pažinojo tik M. S., kartu su juo dirbo (duomenys neskelbtini), kurį po šio įvykio išmetė iš darbo. Važiavo iš darbo su motoroleriu namo, sutiko M. S., šis pasiūlė išgerti, jis sutiko. Buvo pas M. S. namuose, kur jam leido gyventi darbdavys, išgėrė du stikliukus ir dingo atmintis. Paskui pamatė, kad spardo žmogų, bandė ginti, pats gavo. Dėl ko kilo konfliktas neapmena, tik matė, kad abu kaltinamieji spardo A. L., gulintį lauke ant žemės. Kai jį spardė jis pasakė, kad kvies policiją, tada J. M. koja užspaudė jam gerklę ir atėmė telefoną, vėl jam kirto, jis prarado sąmonę. Pamena, kad M. S. jį pagavo už kojų ir pargriovė, tada J. M. spardė, jis dengėsi rankomis. Jį spardė tik J. M., ar spardė M. S. nežino. Kai jį spardė jis gulėjo ant nugaros. Kai atsigavo, įšliaužė į koridorių pas M. S. į namus ir ten miegojo, po to jį M. S. paguldė į lovą. Ryte M. S. jo atsiprašė, už ką nesidomėjo. Nežino kur buvo A. L..

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad geriant kilo konfliktas, susistumdė su J. M., nugriuvo ant žemės, J. M. su koja spyrė į galvą. Jam pasakius, kad kvies policiją, J. M. iš kišenės paėmė telefoną. Kieme M. S. ir J. M. spardė A. L.. Begeriant jam dingo atmintis, gerai aplinkybių neprisimena, po susistumdymo su J. M., jį ant žemės pargriovė M. S., tada jį į galvą spardė J. M.. Jis norėjo kviesti policiją. Nepamena kur buvo jo telefonas kišenėje ar rankoje. Telefoną iš jo paėmė J. M. ir sakė, durnius, dar paskambins policijai. M. S. jį stūmė ir pargriovė ant žemės, neprisimena, kad M. S. jam sudavė smūgius. (t.1, b.l.120-123, 126-129)

Liudytoja M. P. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), pardavėja, M. S. ir R. P. parduotuvės klientai, J. M. ir A. L. matė vieną kartą. Tą dieną M. S. atrodė išgėręs. Kaime kalbėjo, kad buvo sumuštas R. P., kad jį sumušė kas buvo su M. S..

Liudytoja R. G. parodė, kad nukentėjusysis A. L. jos draugas bei kad grįžusi namo jo nerado, o paskambinus pasakė, kad jis žvejoja. Kitą dieną jai pradėjo skambinti, kad atvažiuočiau pasiimti, po 19.00 val. ji pati paskambino ir kažkas atsiliepė ir pasakė, kad A. L. miega. Naktį apie 3.00 val. jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad A. L. sumuštas yra klinikose. Jai A. L. sakė, kad neprisimena, kaip atsidūrė tame kaime.

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. tarnybiniu pranešimu, užfiksuota, kad gautas pranešimas, kad pas pranešėją į namus atėjo nepažįstamas vyras, gyvenantis Kaune, apie 50 metų, kurį prie Pakuonio esančiame kaime, sumušė nepažįstami asmenys. Atvykus nurodytu adresu, pranešėjos name rastas vyriškis, kuris prisistatė esantis A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Ant jo veido matėsi sukrešėjęs kraujas, patinusi kairė akis. Alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 0,35 prom. neblaivumas. Vyras nurodė, kad vakar, apie 14.00 val., Kaune, Varnių g. 69 esančioje aludėje ,,Juodvarniai“ sutiko iš matymo pažįstamą vyrą, su kuriuo atvyko į netoli Pakuonio esančią sodybą, kur vartojo alkoholį. Vėliau, tikslaus laiko nežino, bet buvo dar šviesu, atsibudo sumuštas. Sodyboje nieko nebuvo, todėl visą naktį klaidžiojo po brūzgynus, ieškodamas pagalbos. Su savimi neturėjo nei mobilaus telefono, nei dokumentų. Vyras greitosios medicininės pagalbos medikų išvežtas į Kauno klinikas. (t.1, b.l. 24)

A. L. protokolu - pareiškimu užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), išgertuvių su J. M., M. S. ir R. P. metu, jis buvo sumuštas. Kadangi buvo neblaivus, todėl neatsimena kas jį sumušė. Jam buvo sužalotas veidas, kaklas, galva. Atsigavęs nerado vairuotojo pažymėjimo, mobilaus ryšio telefono Samsung, dviejų buto raktų. (t.1, b.l. 37-39)

R. P. protokolu - pareiškimu, užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), sodybos teritorijoje, išgertuvių su pažįstamu M. S. ir dviem jo pažįstamais J. M. ir dar vienu jam nepažįstamu asmeniu, kilusio konflikto metu, susistumdžius su J. M., šis jam sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių iš kojų į galvos sritį. Jam buvo išmušti du apatiniai priekiniai dantys. (t.1, b.l. 112-113)

Įvykio vietos apžiūros protokolu, užfiksuota įvykio vieta yra sodyba, esanti (duomenys neskelbtini)Sodybos teritorija aptverta metaline tvora-tinklu, apleista. Visa kiemo teritorija apaugus didele žole, netvarkinga. Šulinio viršus uždengtas skarda, stovi medinė apvali kaladė. Šulinio dešinėje ant žolės stovi du metaliniai kibirai. Prie šulinio žolė didelė, neišmindžiota. Stovi medinis apleistas namas su priestatu iš kiemo pusės. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą, apžiūrimas apleistas namas. Jo išorėje prie sienų ir langų yra prikaltos medinės lentos. Įėjus pro nerakintas medines duris, kurios atsidaro į lauko pusę, patenkama į namo priestatą. Patalpos kairėje pusėje sienoje yra langas, prie jo stovi trys baltos spalvos kėdės. Ant palangės įvairūs daiktai, šiukšlės. Priešais įėjimo duris yra rudos spalvos uždarytos medinės durys. Atidarius šias duris, matosi tuščia medinėmis lentomis išklota patalpa, kurios dešinėje pusėje stovi krosnis. Įėjus į vidų dešinėje pusėje yra langas, prie jo stovi minkštas suolas, po juo šiukšlės. Toliau matosi medinis stalas, prie jo dvi kėdės stovi. Gale patalpos, prie sienos, stovi netvarkingai paklota lova, prie jos stovi metalinis kibiras. Gale lovos yra kitas langas. Visur mėtosi šiukšlės, aplinka netvarkinga, purvina, jaučiama smarvė. Žiūrint į kairę pusę, yra kitos uždarytos, medinės durys, pro kurias patenkama į namo kambarį. Dešinėje pusėje prie įėjimo durų matosi ant grindų sumesti rūbai, prie sienos stovi kėdė. Prie jos stovi medžiaginis čiužinys. Dešinėje pusėje prie sienos stovi netvarkingai paklota lova. Gale lovos prie lango stovi spintelė. Ant jos stovi virdulys. Kairėje pusėje kampe stovi medinė kėdė, ant jos stovi metalinis puodas. Šalia stovi metalinis kėdės rėmas. Virš jo ant sienos kabo trys šiukšlių krepšiai. Kairėje patalpos pusėje stovi molinė krosnis, ant jos padėtos kelios plytos. Krosnies durelės atidarytos, viduje matomi pelenai. Prie krosnies ant grindų krūva medinių baltos spalvos pagaliukų. Prie įėjimo durų kairėje pusėje prie sienos kabo raudonos spalvos kelnės, kurios išteptos baltos spalvos dažais. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta, nieko iš įvykio vietos nepaimta. (t.1, b.l. 42-44, 45-56)

Specialisto išvada, A. L. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio skruosto srityje, kairėje plaštakoje, kairio peties srityje, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2022 m. rugsėjo 16 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. (t.1, b.l. 73-75)

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad A. L. pateikė mobilaus ryšio telefono Samsung A225G dėžutę. (t.1, b.l. 106-107)

Specialisto išvada, R. P. konstatuota galvos sumušimas su muštine žaizda galvoje, su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai kūne ir nosies kaulų lūžimas, dešiniosios akiduobės lūžimas, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, poodinė kraujosruva krūtinėje, paviršinės žaizdelės kairio dilbio srityje, dalinis dvejų priekinių dantų nuskėlimas apatinio žandikaulio. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. rugsėjo 16 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ir daugiau trauminių poveikių pasekoje. Galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, nosies kaulų lūžimas, dešinės akiduobės lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. (t.1, b.l. 155-157)

Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. J. tarnybiniu pranešimu, užfiksuota, kad telefonų numeriai (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso operatoriui Tele2, ir yra išankstinio apmokėjimo paslaugos abonentiniai numeriai. Nenustatyta kas yra šios paslaugos vartotojai. Šių numerių SIM kortelės po vagystės buvo įdėtos į nukentėjusiajam R. P. priklausantį telefoną. ( t.1, b.l. 199-200, t. 2, b.l. 1-11)

Akistatos tarp nukentėjusiojo R. P. ir įtariamojo J. M. protokolas. Nukentėjusysis R. P. patvirtino apklausos metu nurodytas aplinkybes. R. P. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. jis atvažiavo pas savo bendradarbį M. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ten pas M buvo vyriškis, kurio jis išvis nepažinojo, ir buvo dar J. M., kuris sėdi priešais jį. Dėl ko tiksliai įvyko konfliktas jis neprisimena, bet, kaip ir apklausoje minėjo, jį pargriovė M, po ko jis nukrito ir tada jį rankomis ir kojomis spardė į įvairias kūno vietas J. M.. Kad jį mušė M nematė, ar bent kol buvo sąmoningas jo M nemušė, tik pargriovė. Kai jis buvo sumuštas, jis rankose laikė savo mobilaus ryšio telefoną, kurį iš jo pagrobė J. M..

Įtariamasis J. M. parodė, kad su R. P. parodymais sutinka iš dalies. Neneigia, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. gėrė alkoholinius gėrimus su R. P., nepažįstamu vyriškiu ir M. S., ir įvykus konfliktui jis sudavė smūgius rankomis ir spyrius kojomis R. P. į įvairias kūno vietas, kad jį mušė to neneigia, bet jis mobilaus ryšio telefono iš R. P. rankų neėmė ir nevogė, nes mobilaus ryšio telefoną iš R rankų ištraukė M. S., o ne jis. (t.2, b.l. 24-27)

Akistatos tarp įtariamųjų J. M. ir M. S. protokolas. Įtariamasis J. M. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. jis buvo svečiuose pas M. S., adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu buvo ir alkoholį vartojo M. S. bendradarbis R ir A. Visi kartu gėrė, ir iš niekur nieko kilo konfliktas tarp M ir A. A sudavė smūgį M. M pasiuto ir sudavė smūgius A į įvairias kūno vietas. A buvo stipriai girtas. Kai M sudavė smūgius A, tuo metu M sudavė smūgį jo bendradarbis, kurį jis (J. M.) nustūmė nuo M. Sumuštą A M sugalvojo ištempti į lauką. A bandė stotis, tai ir jis (J. M.) jam sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kambaryje jis ir M sudavė jo bendradarbiui nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Kai M bendradarbis buvo kruvinas, tai jis (J. M.) su M jį ištempė į lauką, ir dar lauke abu sudavė smūgius. M pirmas mušė R. P., ištempė iš kambario į lauką, ir jam gulinčiai ne mažiau tris smūgius sudavė į galvą. Kai jis buvo visas kruvinas, akys nuo sumušimo ištinę, vos prasimerkę, M iš R rankų ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Mobilaus ryšio telefoną ištraukė, kad jis neiškviestų policijos. M mobilaus ryšio telefoną išmetė į šulinį. Ir tada jis (J. M.) sudavė smūgius R. P. į įvairias kūno vietas. Kur A. L. telefonas buvo nežino, jo nematė. Sumuštus abu: ir A, ir M bendradarbį, paliko gulėti ant žemės prie šulinio, o jis (J. M.) su M išėjo prie stotelės. Stotelėje M užmigo, o jis išvažiavo į Kauną.

Įtariamasis M. S. parodė, kad J. M. parodymus girdėjo, su jais nei sutinka, nei nesutinka, nes nieko neprisimena. Kad pas jį kieme, lauke, kur tuo metu gyveno, visi mušėsi, prisimena, bet kokiu tikslu ir kas konkrečiai mušėsi neprisimena. Duodamas parodymus sakė, kad neatsimena, ar mušė R ar A, ar nemušė. Telefonų jis niekada neėmė ir nežino kas paėmė. (t. 4, b.l. 125-128)

Pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę.

Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji J. M. ir M. S. 2022 m. rugsėjo 16 d. apie 19 val., adresu (duomenys neskelbtini), name ir sodybos kieme, bendrai veikdami panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų A. L. ir R. P. atžvilgiu, A. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o R. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. M. kaltę pripažino ir parodė, atvykus į namus, kuriuose gyveno M. S., jis, M. S. ir nukentėjusysis A. L. vartojo alkoholį. Sekančią dieną, ryte, jie ėjo į kaime, esančią parduotuvę, pirko alkoholio, sutiko nukentėjusįjį R. P., kurį, taip pat pakvietė ir toliau keturiese vartojo alkoholinius gėrimus, o po to, prasidėjo nesąmonė. Žodinis konfliktas kilo tarp A. L. ir M. S., dėl ko nežino, tačiau A. L. pirmas sudavė smūgį M. S. į krūtinę. Tuomet jis gynė M. S., o nukentėjusįjį A. L. gynė nukentėjusysis R. P.. Jis ir M. S. daužė A. L., todėl įsikišo ir R. P.. A. L. smūgius sudavė abu su M. S., o A. L. nugriuvus, jį abu su M. S. išnešė į lauką, ir netoli šūlinio paguldė. R. P. pirmi smūgiai buvo suduoti kambaryje, kai A. L. jau buvo sumuštas, jie grįžo prie R. P.. Name, jis pirmas R. P. pastūmė, sudavė smūgį į krūtinę, M. S. sudavė į veidą, už kojų pargriovė ant žemės ir abu ištempė R. P. į lauką prie šulinio, kur jau gulėjo A. L.. Lauke jis tris kartus koja spyrė į R. P. galvą, M. S. jį buvo užgulęs, M. S. bandė atimti telefoną, kad R. P. nepaskambinų policijai. R. P. mušė, nes šis gynė A. L.. Kaltinamasis J. M. panašiai įvykio aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad abu su M. S. sumušė A. L. ir R. P..

Kaltinamasis M. S. kaltės nepripažino, parodė, kad nepamena kas mušė A. L., matė, kad R. P. buvo sumuštas nežino ar kaltinamojo J. M. parodymai teisingi, visi mušėsi, galėjo nukentėjusiuosius suguldyti.

Kaltinamasis M. S. kaltės nepripažino ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nurodė, kad mušėsi visi, kiek prisimena mušėsi lauke. J. M. mušė R. P. rankomis. Kažkas buvo su R. P., galėjo jam suduoti smūgius, tačiau neprisimena, nes buvo neblaivus. Pamena, kad netoli namų gulėjo po medžiais, grįžęs rado ant grindų gulintį R. P., kruvinu veidu. R. P. nesakė, kas jį sumušė, tik sakė, kad dingo jo telefonas, kad praneš policijai. Kadangi R. P. jo bendradarbis ir darbe pasakė, kad R. P. sumuštas, kad nežino kas jį sumušė, po to įvykio jam liepė susirinkti daiktus ir dingti, nes jis visko prisidirbęs. Matė, kad A. L. ir R. P. mušė J. M..

Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp įtariamųjų, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta akistata tarp J. M. ir M. S.. Akistatos metu J. M. nusikalstamos veikos aplinkybes aiškino panašiai ir patvirtino, kad M. S. mušė tiek A. L., tiek R. P.. M. S. iš R. P. rankų ištraukė telefoną, kad šis nekviestų policijos. M. S. akistatos metu nurodė, kad nei sutinka, nei nesutinka su J. M. parodymais, nes nieko neprisimena, tik patvirtino, kad mušėsi visi. Telefonų jis neėmė, kas juos paėmė nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu akistatos tarp nukentėjusiojo R. P. ir įtariamojo J. M., įtariamasis J. M. patvirtino, kad jis mušė R. P., bet telefoną iš rankų ištraukė M. S.. Nukentėjusysis R. P. parodė, kad jį pargriovė M. S., o jį nukritusį rankomis ir kojomis mušė J. M.. Kol jis buvo sąmoningas nematė, kad jį mušė M. S.. Jis rankoje laikė telefoną, kurį iš jo pagrobė J. M..

Be kaltinamojo J. M. prisipažinimo bei jo parodymų, kad abu su M. S. smurtavo prieš nukentėjusiuosius, patvirtina ir patys nukentėję asmenys. Nukentėjusysis A. L. patvirtino kaltinamųjų parodymus dalyje, kad jie susipažino Kaune bare ,,Juodvarnis“ kad kaltinamieji jam pasiūlė važiuoti su jais ir jis nuvažiavo. Daugiau aplinkybių nepamena dėl girtumo, o atsibudo tik ryte ir vėl visi vartojo alkoholį, prie jų dar prisijungė R. P.. Nežino dėl ko kilo konfliktas, nežino kas jį sužalojo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. L. nurodė analogiškai, kad dėl girtumo, neprisimena aplinkybių kaip buvo sužalotas, tik prisiminė, kad J. M. turėjo kažkokius pagalius, kuriuos jam padavė M. S., demonstravo kaip moka muštis. Kaip prarado telefoną nežino.

Nukentėjusiojo R. P. parodymais patvirtinama, kad abu kaltinamieji spardė A. L., kad jam išgėrus du stikliukus dingo atmintis, matė, kaip spardo A. L., bandė ginti, pats gavo. Dėl ko konfliktas neprisimena. Parodė, kad M. S. jį pagavo už kojų ir pargriovė, tada jį spardė J. M., o jis rankomis dengėsi, ar spardė M. S. nežino. Kai jį spardė jis pasakė, kad kvies policiją, tuomet J. M. atėmė iš jo telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. aplinkybes aiškino panašiai, kad jų neprisimena, nes begeriant dingo atmintis bei kad telefoną iš jo paėmė J. M. ir sakė, kad durnius dar paskambins policijai, kad M. S. sudavė jam smūgius nepamena.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusysis A. L. teigė, kad jis buvo sumuštas (duomenys neskelbtini), išgertuvių su J. M., M. S., R. P., metu, kadangi buvo neblaivus todėl neatsimena kas jį sumušė, tai patvirtina nukentėjusiojo A. L. protokolas-pareiškimas. Nukentėjusysis R. P. taip pat teigė, kad jis buvo sumuštas išgertuvių su M. S. ir dviem jo pažįstamais asmenimis, kilusio konflikto metu, susistumdžius su J. M., tai patvirtina nukentėjusiojo R. P. protokolas-pareiškimas.

Nukentėjusiojo R. P. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas – galvos sumušimas su muštine žaizda galvoje, su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai kūne ir nosies kaulų lūžimas, dešiniosios akiduobės lūžimas, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, poodinė kraujosruva krūtinėje, paviršinės žaizdelės kairio dilbio srityje, dalinis dvejų priekinių dantų nuskėlimas apatinio žandikaulio. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimas galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ir daugiau trauminių poveikių pasekoje. Galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, nosies kaulų lūžimas, dešinės akiduobės lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamieji pagrobė nukentėjusiesiems priklausančius telefonus. Kaltinamasis J. M. neneigia, kad buvo pavogti nukentėjusiųjų telefonai, nors jo parodymai dėl telefonų vagystės yra nenuoseklūs. Teisme kaltinamasis J. M. parodė, kad buvo du telefonai, kad vieną iš nukentėjusiųjų pagrobtą telefoną įmetė į šulinį, tai galėjo būti A. L., nes ikiteisminio tyrimo metu, tyrėja skambino, tai skambėjo R. P. telefonas. Atsakydamas į nukentėjusiojo A. L. atstovės klausimą, J. M. nurodė, kad abu telefonus numetė į žolės, norėdami apsisaugoti. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, kad A. L. telefoną paėmė M. S. ir įmetė į šulinį, kad niekam neskambintų, kad R. P. telefoną pavogė M. S., ištraukė iš rankų ir įmetė į šulinį, kad niekam neskambintų. O kitoje ikiteisminio tyrimo apklausoje parodė, kad A. L. telefono nematė.

Kaip minėta kaltinamasis M. S. kaltės nepripažino, tame tarpe ir dėl telefonų vagystės, o ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusiųjų telefonų jis neėmė. Nukentėjusysis A. L. teigė, kad nejautė kaip ir kas iš jo paėmė telefoną, iškristi negalėjo, nes telefoną įdėjo į striukę, užtraukė užtrauktuku. Nukentėjusysis R. P. parodė, kad iš jo telefoną atėmė J. M.. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. teigė, kad telefoną iš kišenės paėmė J. M., tačiau suabejojęs nurodė, kad nepamena kur buvo jo telefonas kišenėje ar rankoje. Akistatos tarp jo ir J. M., metu R. P. patvirtino, kad kai jis buvo sumuštas, iš jo rankų telefoną pagrobė J. M..

Iš išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad ne tik kaltinamojo J. M. parodymai nenuoseklūs dėl telefonų vagystės, bet ir nukentėjusiojo R. P. parodymai nėra nuoseklūs, nes visi įvykio dalyviai buvo neblaivūs, ko pasekoje nevisas įvykio aplinkybes prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad po vagystės dvi Sim kortelės buvo įdėtos į nukentėjusiajam R. P. priklausantį telefoną, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiojo R. P. telefonas nebuvo įmestas į šulinį ar išmestas į žoles.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis A. L. turėjo telefoną, tai patvirtinama ne tik nukentėjusiojo A. L. parodymais, bet ir liudytojos R. G. parodymais, jog ji kalbėjo telefonu su A. L.. Objektyvių duomenų, kad A. L. telefonas buvo įmestas į šulinį ar numestas į žoles, nėra. Tai, kad nukentėjusiojo A. L. telefonas buvo įmestas į šulinį ar išmestas į žoles, neturi reikšmės, nes nepaneigia vagystės fakto.

Kaltinamasis M. S. nepripažįsta pagrobęs telefonus, tačiau kaltinamasis J. M. patvirtino, kad buvo du telefonai. Nukentėjusysis R. P. nors ir nurodydamas skirtingai aplinkybes patvirtino, kad iš jo atvirai, jam matant buvo pagrobtas jo telefonas, kaip jis nurodė akistatos tarp jo ir J. M. metu, po to, kai jis buvo sumuštas.

Sprendžiant kaltinamojo M. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė du nesunkius, tyčinius, smurtinius ir vieną apysunkį, tyčinį nusikaltimą, nedirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Kaltinamasis anksčiau teismo teistas 6 kartus, tris kartus už nusikaltimus nuosavybei, tris kartus už smurtinis nusikaltimus, tame tarpe už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę į laisvę paleistas, 2021 m. lapkričio 19 d., po to, dar tris kartus teistas. Baustas administracine tvarka už sistemingai daromus administracinius pažeidimus (už pažeidimus nuosavybei, alkoholio vartojimą viešose vietose ir pan ), paskirtų baudų nesumokėjęs (t.3, b.l.116-163). M. S. nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimai, tačiau ekspertizės akte konstatuota, kad nustatyti sutrikimai netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir bendrininkų grupėje. Kaltinamasis būdamas laisvėje iki suėmimo nedirbo (Sodros duomenų bazės išraše dirbo UAB ,,Langučiai“ iki 2022 m. rugpjūčio 26 d.), neturi pastovios gyvenamosios vietos, legalaus pragyvenimo šaltinio, nekritiškas savo elgesiui. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenybę, kaltinamojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir neduoda teismui pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus nurodytas aplinkybes kaltinamajam skirtina bausmė - laisvės atėmimas, nes nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės.

Tai, kad kaltinamieji J. M. ir M. S. nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje sunkinančiomis aplinkybėmis nelaikytina, nes tokios sunkinančios aplinkybės nebuvo nurodytos kaltinamajame akte.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. L. pareiškė civilinį ieškininį (t.1. b.l. 95-96) dėl 150 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, R. P. pareiškė civilinį ieškinį (t.5. b.l.11-20) dėl turtinės žalos 4938 Eur, ir 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis A. L. nurodė, kad patyrė 150 eurų turtinę žalą, kurią sudaro pagrobto telefono Samsung vagystė. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas ir tenkintinas. Žala ieškovui kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamųjų M. S. ir J. M. veiksmų, todėl jie privalo atlyginti 150 eurų turtinę žalą.

Nukentėjusysis R. P. nurodė, kad patyrė 4938 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 1738 Eur trijų dantų implantavimas, 3200 Eur nosies pertvaros rekonstrukcija, 190 Eur telefono Samsung vagystė. Bylos duomenimis nustatyta, kad žala dėl telefono vagystės kilo dėl abiejų kaltinamųjų M. S. ir J. M. veiksmų, todėl jie privalo atlyginti 190 eurų turtinę žalą.

(duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 20 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta diagnozės, kad iškrypusi nosies pertvara, įgyta nosies deformacija, todėl rekomenduojama chirurginis gydymas – rinoseptoplastika. Pilna nosies plastikos su pertvaros korekcija – 3200 Eur (t.5, b.l.17,19). Specialisto išvadoje R. P. konstatuota nosies kaulų lūžimas, kuris susijęs su kaltinamųjų neteisėtais veiksmais. Tačiau (duomenys neskelbtini) nurodyta kaina 3200 Eur yra dėl pilnos nosies plastikos su pertvara korekcija, todėl spręstina, kad nėra vienareikšmiškai susiję su kaltinamųjų dėl šio įvykio atliktais veiksmais, nesant duomenų ar ir iki įvykio nebuvo iškrypusi R. P. nosies pertvara. (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 17 d. sudarytame ,,gydymo plane – chirurgija“ yra paskaičiuota siūloma gydymo alternatyva, I etapo dantų implantacijos kaina – 1718 Eur. Specialisto išvadoje R. P. nustatyta - dalinis dvejų priekinių dantų nuskėlimas apatinio žandikaulio. Gydymo plane kalbama apie 42, 31 dantis. Byloje nėra duomenų apie R. P. dantų būklę iki 2022 m. rugsėjo 16 d. įvykio, todėl nėra galimybės nustatyti ar dantys nebuvo taisyti anksčiau, neaišku kokia buvo jų būklė, todėl nėra galimybės įvertinti objektyviai R. P. dantų ir burnos sveikatos būklę. Iš šių aptartų duomenų matyti, kad R. P. dėl nosies ir dantų gydymo kreipėsi 2023 m. liepos 17 d. ir 20 d., praėjus 10 mėnesių po įvykio t.y praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui iki bylos nagrinėjimo teisme nebuvo patyręs gydymosi išlaidų.

Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų.

Sprendžiant nukentėjusiųjų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.