- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- 1S-595-383/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Danutė Giačaitė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- E. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės ir Jurgio Kiškio, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. G. advokato L. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-07 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016-02-29 nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G., nuteistas 2011-07-29 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 str. 4 d., 266 str. 1 d., 24 str. 4 d. 199 str. 2 d., 63 str. 2,5 d. 1,2 p. – 6 metams laisvės atėmimo. 2012-11-02 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 199 str. 2 d., 266 str. 2 d., 266 str. 3 d. 260 str. 2 d., 63 str. 1,2,5 d. 1,4 p. – 10 metų laisvės atėmimo. LR BK 64 str. 1,3 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2011-07-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – 11 metų laisvės atėmimo. 2014-04-16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2012-11-02 Kauno apygardos teismo nuosprendis ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia: 2011-04-01, bausmės pabaiga: 2020-12-23.
Žemesnės instancijos teismas
2016-02-29 Komisijos priimtu nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam E. G., lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK)157 str. 3 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-07 nutartimi atmestas nuteistojo E. G. advokato L. B. skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis E. G. neatitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 st. 1 d. numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi nuteistasis nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-07 nutartimi E. G. atstovas advokatas L. B., Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė, panaikinti skundžiamą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, panaikinti 2016-02-29 Komisijos nutarimą ir priimti naują sprendimą - taikyti E. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 3 p. su intensyvia priežiūra. Skunde nurodė, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta tinkamai neįvertinus visų esminių aplinkybių, turinčių reikšmės nutarties priėmimui. E. G. atitinka formalųjį kriterijų, t.y. jis atliko jau daugiau nei pusę iš jam paskirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo atstovo teigimu, E. G. asmenybė bei elgesys taip pat pilnai atitinka ir materialųjį kriterijų. Jis bausmės atlikimo metu vykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tai yra pripažįstama ir Komisijos nutarime. Tačiau nei Komisijos nutarime, nei skundžiamoje teismo nutartyje nėra paminėta ir įvertinta tai, jog įvykdžius socialinės reabilitacijos planą, reabilitacijos pažymoje buvo padaryta išvada, jog E. G. nėra linkęs pakartotinai nusikalsti. E. G. nusikalstamo elgesio rizika yra žema - atlikus tyrimą pagal OASys metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 29 balai. Teismo nutartyje bei Komisijos nutarime nepaminėta, o tai reiškia, jog teismas bei Komisija ir nevertino tų aplinkybių, jog E. G. pataisos įstaigoje aktyviai dalyvavo socialinėje ir pataisos įstaigos vadovybės skatinamoje veikloje; jis organizavo šiuos renginius: „Futbolo turnyras“ 2013 m., „Užgavėnės“ 2013 m., „Kauno riterių klubo pasirodymas“ 2014 m., „AIDS dienos“ 2014 m., „Laimės harmonijos ratas“ 2015 m., „Biliardo turnyras“ 2014 m. ir 2015 m., „Geležinė krūtinė“ 2014 m. ir 2015 m. E. G. lankė anglų kalbos kursus, 2013 m. ir 2014 m., gavo tęstines studijas patvirtinančius diplomus. Jis taip pat dalyvavo „Konstitucijos egzamine“ 2014 m. ir 2015 m., „Tėvo namų projekte“ 2014 m. (6 mėn. trukęs kursas), „Rašinėlio konkurse“ 2016-02-16, renginyje „Antikorupcijos diena“ 2016 m., renginyje „Protų mūšis“ 2014 m. ir 2015 m. Jis taip pat dalyvavo daugelyje kitų sporto bei šventinių renginių, tai patvirtinantys dokumentai yra jo asmens byloje. Taip pat E. G. išklausė „Anoniminių alkoholikų kursus“, kadangi buvo baustas už alkoholio vartojimą, po kursų išklausymo toks pažeidimas nesikartojo. Būdamas pataisos įstaigoje E. G. baigė 200 val. Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro organizuotą neformalaus mokymo programą ir įgijo tinkuotojo specialybę, gavo tai patvirtinančią pažymą. Atvykęs į pataisos įstaigą E. G. tęsė mokslus vidurinėje mokykloje ir joje mokosi iki šiol. Už gerus pažymius ir lankomumą jis buvo du kartus skatintas 2015 m. ir 2016 m., tai patvirtinančios pažymos yra asmens byloje. Anksčiau buvę padaryti pažeidimai, už kuriuos paskirtos nuobaudos buvo atliktos ir nebegalioja, negali turėti bent kiek ženklesnės įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Paskutinį kartą E. G. buvo baustas 2015 m. gegužės mėn. ir po trijų mėn. nuobauda buvo panaikinta. Po to nuteistasis nebuvo nei kartą baustas, buvo tik skatintas. Tai, jog E. G. nuo 2015 m. gegužės mėn. nebuvo nei karto baustas, o buvo tik skatintas ir yra vėl teikiamas naujam paskatinimui, būtent ir rodo, jog jo elgesys pasitaisė ir tai dar labiau mažina pakartotinio nusikalstamumo tikimybę. Todėl teismo išvada, jog buvę pažeidimai leidžia abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra nepagrįsta. Teismas, atmesdamas skundą dėl Komisijos nutarimo, vadovavosi ir tuo, jog nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai - „gyvenimo stilius ir draugai (nusikalstama veika įvykdyta kartu su kitais asmenimis)“. Nuteistojo atstovas pažymi, kad nusikalstamos veikos pobūdis (tai, jog veika įvykdyta veikiant kartu su kitais asmenimis) yra statinis veiksnys, kurio bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti. Būtent todėl įstatymų leidėjas į LR BVK 157 str. 1 d. numatytus kriterijus įtraukė tik tas aplinkybes, kurios nėra nekintamos ir kurios pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo, todėl teismas, vertindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą bei galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nepagrįstai rėmėsi šia aplinkybe, kurios nuteistasis neturi galimybės pakeisti. Teismas netinkamai vertino visas skundo išsprendimui reikšmingas aplinkybes arba jų apskritai nevertino ir nutylėjo, nepagrįstai nustatė aukštesnius kriterijus nei to reikalauja teisės aktai, taip esmingai apribodamas E. G. galimybę būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. G. advokato L. B. skundas atmetamas.
2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, sutinka su komisijos padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo taikyti E. G. lygtinį paleidimą. Kaip minėta, pagal LR BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. G. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ žema (29 balai). Tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo E. G. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, jog išėjęs į laisvę, nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Nors nuteistojo atstovas skunde nurodo, kad yra eilė E. G. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teismo, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis E. G., kaip jau minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu E. G. nesielgė nepriekaištingai, šešis kartus pažeidė rėžimo reikalavimus, keturis kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje ir vėliau, t. y., kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia pagrįstai manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis kalbėdamas apie savo nusikalstamą elgesį pateisiną jį lygindamas su kitų žmonių nusižengimais. Pataisos namuose buvo fiksuotas vienas nuteistojo asmens savitvardos praradimas, t.y. jis buvo baustas už necenzūrinių žodžių naudojimą. Nuteistasis ne visuomet taiko tinkamas problemų sprendimo strategijas, tačiau jis atpažįsta, kad jo veiksmų eiga turi pasekmes bei stengiasi išlaviruoti remdamasis savo asmeniniu patyrimu. Taigi, toks jo elgesys neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, net ir su intensyvia priežiūra, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Be to, E. G. siekiant lygtinio paleidimo, siūlytina pataisos namuose aktyviau ieškoti galimybių įsidarbinti ir tokiu būdu įgyti patirties gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie itin aktyvų nuteistojo siekį įsidarbinti pataisos namuose, o tai verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sieks užsiimti prasminga veikla, dirbti, turėti legalų pragyvenimo šaltinį bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.
Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, penkis kartus skatintas, charakterizuojamas teigiamai, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-07 nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo E. G. advokato L. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
Atmesti nuteistojo E. G. advokato L. B. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.