Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK (toliau – Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus Centro Policijos nuovados l. e. viršininko pareigas R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas 2015-03-10 surašytas dėl to, kad 2013-11-05 13.20 val. Kaune, nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka įformintų dyzelino įsigijimo ir importo akcizo sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, laikė 16-oje neregistruotų, Kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. VA-56 (Žiu., 2009, Nr. 98-4162), nustatyta tvarka kilnojamose talpyklose, 2640,2 litro dyzelino ir 23,2 litro benzino, kuris neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų Kokybės rodiklių patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 bei LST EN 590 reikalavimų, (sieros kiekis laikytame dyzeline nustatytas 8152 mg/kg (0,8 % masės)), kuris automobiliniuose degaluose neturi viršyti 10 mg/kg (0,0010 % masės) ir RRME ne arktinio dyzelino sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 7 % tūrio (leistina paklaida minus 0,5 %), t.y. atgabento į Lietuvos Respubliką ne iš Europos Sąjungos teritorijos, kurio bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3069,36 euro (10597,9 Lito) (trys tūkstančiai šešiasdešimt devyni eurai 36 cnt. t.y. 81,52 minimalaus pragyvenimo lygio). Tokio dyzelino laikymas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas. Šiais veiksmais A. L. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. VA-117 patvirtintų „Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 16 ir 19 punktų reikalavimus, Kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. VA-56 (Žin., 2009, Nr. 98-4162), Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 19 str. 1 d. 4 p. Už šiuos pažeidimus administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau - ATPK) 171 ² straipsnyje bei ATPK 163² straipsnio 4 dalyje. Protokole nurodyta, kad nurodyto pažeidimo aplinkybės paaiškėjo 2014-04-28.

Apeliantas laiko, kad šie duomenys patvirtina, jog dėl 2013-11-05 rasto ir paimto kuro laikymo padaryti pažeidimai buvo nustatyti 2014-04-28, t.y. nepraėjus vienerių metų terminui nuo pažeidimų padarymo dienos. Kadangi pažeidimas buvo nustatytas ne vėliau kaip 2014-04-28, todėl šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas 2014-10-27 nutarimu buvo pratęstas iki vienerių metų, skaičiuojant nuo 2014-04-28. Taigi, administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas dar jam nepasibaigus ir administracinio teisės pažeidimo bylos protokolas A. L. 2015-03-10 surašytas nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Skunde nurodo, kad būtent 2014-10-27 Centro policijos nuovados vyresnioji tyrėja J. P. atliko procesinį veiksmą, t.y. priėmė nutarimą (b. 1. 42), atitinkantį LR ATPK 286 str. numatytą jo turinį bei vadovaujantis ATPK 35 str. (administracinės nuobaudos skyrimo terminai) pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki pasibaigs administracinės nuobaudos skyrimo terminas suėjus vienerių metų terminui nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (t.y. nuo 2014-04-28 d.), kadangi buvo laukiama VĮ „Kauno metrologijos centro" specialisto išvados dėl 2013-11-05 išimto kuro kiekio nustatymo, ir tai akcentavo nutariamojoje nutarimo dalyje. Nepratęsus administracinės nuobaudos skyrimo termino, medžiagos nagrinėjimas toliau nebūtų galimas, t.y. nebūtų galima rinkti įrodymų, atlikti veiksmų jei būtų pažeistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502-767/2008).

Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2013-11-06 tarnybiniu pranešimu Kauno VPK Kauno m. Centro PK kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjas informavo šio skyriaus viršininką apie tai, kad 2013-11-05 atlikus patikrinimą dėl informacijos apie nelegalią prekybą kontrabandiniu dyzeliniu kuru, buvo rasta įvairių talpų su kuro įsiurbimo išsiurbimo sistemomis, iš viso apie 3 tonas skysčio, galimai dyzelino. Patalpas nuomojantis asmuo A. L. pripažino, kad rastas dyzelinas priklauso jam. Ant šio tarnybinio pranešimo skyriaus viršininko uždėta rezoliucija: “pradedu administracinės bylos teiseną, 2013-11-06“ (b. l. 1). 2013-11-05 paaiškinime A. L. nurodė, kad apžiūrėtose patalpose rastas dyzelinis kuras yra jo, kurį jis įsigijo savo reikmėm iš degalinių, kitų vairuotojų kitose šalyse, nepardavinėjo, kuro įsigijimo dokumentų neišsaugojo, nurodė, kad sandėliuke laikė daugiau kaip 2 tonas dyzelinio kuro (b. l. 7). V. G., kurio įmonėje dirbo A. L., paaiškino, kad žinojo, jog pastarasis savo nuomojamose patalpose laiko dyzelinį kurą, tačiau iš kur jis jo gauna, nežino (b. l. 9). Iš daiktų paėmimo protokolo matyti, kiek kokio tūrio talpų paimta ir apie kiek litrų skysčio jose yra (b. l. 10). Iš 2013-11-06 daiktų aprašo matyti, kad surašyta rastos plastikinės talpos su skysčiu dyzelino kvapu, trys siurbliai su šlangomis (b. l. 18). Iš 2013-12-11 Kauno VPK Kauno m. Centro PK kriminalinės policijos skyriaus viršininko rašto VĮ „Kauno metrologijos centrui“ matyti, kad jie prašo tiksliai nustatyti pateikto kuro kiekį. Šių duomenų visetas patvirtina, kad A. L. nuomojamose patalpose buvo rasta ne kas kitas, o dyzelinis kuras, ir kad vertinant tiek paties A. L. nurodytas aplinkybes, tiek daiktų paėmimo protokolo duomenis, jo buvo rasta ir paimta apie 2 tonas. A. L. taip pat patvirtino, kad neturi dyzelino įsigijimo ir importo akcizo sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, neturėjo ir talpų, kuriose buvo laikomas kuras, registravimo dokumentų.

Apeliantas skunde teigia, kad pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina tik 2014-04-28, kai buvo nustatyta kokioms konkrečiai naftos produktų rūšims priskiriami rasti skysčiai ir nustatytas jų kiekis bei vertė.

Aukštesnysis teismas nesutinka su tokiu argumentu ir laiko, kad aplinkybės, leidžiančios neabejotinai manyti, kad buvo padarytas teisės pažeidimas, paaiškėjo jau 2013-11-05, patikrinus A. L. nuomojamas patalpas ir išėmus iš jų kurą, todėl būtent nuo šios dienos ir turėjo būti skaičiuojamas ATPK 35 str. numatytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai paskirti. Apeliantas šį skundo argumentą grindžia teismų praktika kitose bylose, tačiau pažymėtina, kad šiose bylose buvo tiriami visiškai kitokio pobūdžio pažeidimai. Nurodytuose pavyzdžiuose nagrinėjami trunkamieji pažeidimai, numatyti ATPK 173¹⁸ str., kurio sudėtį sudaro tam tikros pareigos neatlikimas ir šiuo atveju spręsti apie pažeidimo požymių buvimą iš tiesų buvo galima tik atlikus tam tikrą specialių žinių reikalingą tyrimą, todėl šie pavyzdžiai negali būti precedentu nagrinėjamoje byloje.

Aukštesnysis teismas sutinka, kad, siekiant nustatyti kuo tikslesnes aplinkybes ir tinkamai kvalifikuoti pažeidėjo veiksmus, būtina buvo skirti objektų tyrimo užduotis, užklausti dėl paimto kuro kiekio tūrio bei jo vertės, tačiau pagrindiniai duomenys, leidžiantys konstatuoti, kad buvo padarytas ATPK 173¹⁸ str. numatytas pažeidimas, jau buvo žinomi, todėl minėti papildomi proceso veiksmai vertintini tik kaip aplinkybių patikslinimas, o ne tokie, kuriuos atlikus paaiškėjo pats pažeidimas.

Be to, pažymėtina, kad šių aplinkybių tyrimas tęsėsi nepateisinamai ilgai: tyrimo protokolai buvo surašyti 2014-03-07, tačiau pažeidimą tiriančiai institucijai atsiųsti tik 2014-04-28, užklausimas dėl tikslaus kuro kiekio „Kauno metrologijos tarnybai“ išsiųstas 2014-05-29, atsakymas gautas – 2014-12-05, o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dar po trijų mėnesių – 2015-03-10. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Kaip matyti šiuo atveju, toks nepateisinamai ilgas tyrimas vyko būtent dėl šių priežasčių, t.y. nepriklausomai nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesio ar valios. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad dėl tokio ilgo bylos tyrimo, net ir laiku pratęsus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės nuobaudos skyrimo terminą dar 6 mėnesiams, t.y. maksimaliam šio straipsnio 3 dalyje numatytam terminui - iki vienerių metų nuo pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos, šis terminas suėjo jau 2014-11-05, iki kurio nepaskyrus A. L. administracinės nuobaudos, ji jau nebegali būti skiriama. Kaip jau buvo paminėta, ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką, be to, administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.

Dėl daiktų konfiskavimo. ATPK nereglamentuoja kaip administracinio teisės pažeidimo byloje pasielgti su draudžiamais apyvartoje daiktais. ATPK 249 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numato, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, laikytina, kad iš A. L. paimtos talpos su juose esančiu kuru (2640,2 litro dyzelino ir 23,2 litro benzino), bei kurui perpilti skirtą įranga, konfiskuotos pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo patenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos nuovados apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.