Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,

nedalyvaujant pareiškėjui V. K. ir atsakovų Marijampolės pataisos namų bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovams,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Dėl reikalavimo nufotografuoti pareiškėją vieną ir su šeimos nariais

Pareiškėjas su prašymu, sudaryti sąlygas nusifotografuoti bei pasidaryti nuotraukas ilgalaikio pasimatymo metu kartu su atvykusiais šeimos nariais, į Marijampolės pataisos namų administraciją kreipėsi 2012 m. balandžio 16 d. (b.l. 56). 2012-05-14 raštu Nr. 20/07-493 jam atsakyta, jog sudaryti sąlygas nusifotografuoti su artimaisiais negalima (b.l. 57).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, XVI skirsnio 104 punktas numato, kad asmenims atvykusiems į trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymą su nuteistaisiais, draudžiama įsinešti į pataisos įstaigą daiktus ir reikmenis, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 112 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų. Fotoaparatai yra įrašyti šio priedo 14 punkte. Pareiškėjas skunde nurodo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakyme Nr. 1R-139 „ Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultūros renginiams organizuoti skirto inventoriaus normų" numatoma 1 fotokamera vienam būriui. Šiose normose numatyta 1 fotokamera skiriama penkių metų laikotarpiui ir naudojama tik įstaigos administracijos atstovų įrašinėjant (šiuo atveju fotografuojant) kultūros ir sporto renginius. Pareiškėjo pasimatymas su artimaisiais, atvaizdas būryje nėra kultūros ir sporto renginys ir fotokamera tam tikslui nenaudojama. Todėl Marijampolės pataisos namų administracija teisėtai ir pagrįstai nesudarė sąlygų pareiškėjui pasimatymo metu nusifotografuoti su artimaisiais, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo įpareigoti Marijampolės pataisos namus priimti iš artimųjų vitaminus ir vaistus

Pareiškėjas su prašymu leisti artimiesiems perduoti vitaminus (visų grupių), mineralus, omega-3 ir vaistus į Marijampolės pataisos namų administraciją kreipėsi 2012 m. gegužės 23 d. (b.l. 58). 2012-05-28 raštu Nr. 20/07-529 prašymą tenkinti atsisakyta (b.l. 59).

Kalėjimų departamento 2012-04-24 direktoriaus įsakymo Nr. V-156 „Dėl vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo" I skyriaus 2 punkte nurodyta, kad aprašas netaikomas maisto papildams ir maistinėms medžiagoms, kurie į rinką tiekiami kaip maisto produktai. Visi vitaminai yra priskiriami maisto papildams, todėl įsigyjami nuteistųjų parduotuvėje kaip maisto produktai. Jokie maisto papildai (vitaminai) į pataisos namus iš nuteistųjų artimųjų nėra priimami. Vaistai iš nuteistųjų artimųjų yra priimami gydančiam gydytojui leidus. Dėl vaistų priėmimo iš laisvėje esančių asmenų nuteistieji turi kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką ar vidaus ligų gydytoją. Byloje pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog jis dėl vaistų priėmimo iš artimųjų kreipėsi į Sveikatos priežiūros gydytojus. Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko 2012-10-25 pažyma patvirtina, jog pareiškėjas dėl vaistų priėmimo iš artimųjų į Sveikatos priežiūros gydytojus nesikreipė (b.l. 60). Šioje dalyje skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl reikalavimų įpareigoti Marijampolės pataisos namus daryti dokumentų kopijas iš elektroninės informacijos laikmenos įprastu spausdintuvu A-4 formato lapuose ir įpareigojimo sudaryti sąlygas susipažinti su teisės aktais ir kodeksų komentarais

Pareiškėjas su skundu, jog būrio viršininkas atsisako priimti iš pareiškėjo skundą USB laikmenoje ir, kad pareiškėjas negali gauti Konstitucinio Teismo aktų ir Konstitucinės jusristprudencijos bibliotekoje į Marijampolės pataisos namų administraciją kreipėsi 2012 m. gegužės 2 d. (b.l. 61-62). 2012-05-28 raštu Nr. 20/07-531 jo prašymas netenkintas (b.l.63).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 192 punktas numato, kad nuteistieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu. Šiuo atveju, pareiškėjas norėjo įteikti skundo elektroninę versiją USB laikmenoje, todėl pagrįstai jam nurodyta laikytis skundo pateikimo tvarkos reikalavimų ir prašymas nebuvo patenkintas. Bylos medžiaga patvirtina, kad pokalbio su Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininku metu pareiškėjas nurodė, kad nori susipažinti su Konstitucinio Teismo aktų dviem tomais, kurie jam buvo išduoti, tačiau nenurodė su kokiais kitais Konstitucinio Teismo aktų tomais nori susipažinti, todėl paprašyta patikslinti, kokie konstitucinės jurisprudencijos tomai jam reikalingi, tačiau pareiškėjas savo prašymo nepatikslino ir dėl jų daugiau nesikreipė. Šias aplinkybes patvirtina Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko K. L. pažyma (b.l. 64). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjui 2012-04-19 d. raštu Nr. 20/07-338 ir 2012-08-31 d. raštu Nr. 20/07-719 (65-66) leista bibliotekoje lankytis papildomai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, pareiškėjui sudarytos sąlygos susipažinti su teisės aktais, taip pat pareiškėjas kodeksų komentarus gali įsigyti ir už asmenines lėšas, nes jam tokią teisę numato LR BVK 93 straipsnio 1 dalis, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl žalos priteisimo

ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė emocinę depresiją, kilo nervinė įtampa, tačiau šiems skundo motyvams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, į pataisos namų Psichologinę tarnybą nesikreipė (b.l. 74).

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009-02-20 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 1 000 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Akivaizdu, jog, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1p. teisėjų kolegija

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.