- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-245-372/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-02-03 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo sudaryti žemės pirkimo sutartį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. L. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydamas įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją pasirašyti su ieškovu žemės pirkimo – pardavimo sutartį pagal Šiaulių apskrities viršininko 2006-06-29 įsakymą Nr. V-3011 ir notariškai ją patvirtinti per 5 darbo dienas bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Ieškovas nurodė, kad jis 10 žemės sklypų nuomojo kaip jaunasis ūkininkas. Ieškovui pageidaujant pirkti šiuos sklypus, buvo apskaičiuotos valstybinės žemės sklypų vertės pagal verčių žemėlapį ir tarp pirkėjo A. L. ir pardavėjo – Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo E. P. buvo sudaryti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarčių projektai. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininkas 2006-06-29 išleido įsakymą Nr. V-3011, kuriuo leido ieškovui, įregistravus valstybinės žemės sklypus Nekilnojamo turto registre Šiaulių apskrities viršininko vardu, parduoti 46,600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 28,8500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 34,7000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 9,4500 ha žemės sklypą, 28,5100 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 17,7800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 9,8200 ha žemės sklypą ir 7,5500 ha žemės sklypą, 15,0000 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 21,0100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarčių projektuose nurodytomis sąlygomis. 2006-06-30 ieškovas pagal pateiktus Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus mokėjimo nurodymus sumokėjo 85224,50 Lt, t.y. kaip jaunasis ūkininkas tik pusę apskaičiuotos žemės rinkos vertės ir mokėjimo dokumentai buvo pateikti žemėtvarkos skyriui. 2006-06-30 Akmenės rajono žemėtvarkos skyrius pateikė VĮ Registrų centrui prašymą dėl visų 10 žemės sklypų įregistravimo valstybės vardu ir pažymų valstybinės žemės pirkimo pardavimo sandoriui išdavimo. Ieškovas nurodė, kad Akmenės rajono žemėtvarkos skyrius uždelsė dėl galutinio sutarčių įforminimo ir Šiaulių apskrities viršininko administracija iki šiol nėra pasirašiusi sudarytų žemės pirkimo pardavimo sutarčių, nors ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartis yra įvykdęs. Todėl, ieškovo manymu, laikytina, kad valstybinės žemės pirkimo sandoris buvo sudarytas, bet tinkamai neįformintas dėl atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Akmenės rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo A. L. 28,41 Lt teismo turėtų pašto išlaidų valstybės biudžetui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas įsitikinęs, jog Šiaulių apskrities viršininkas savo 2006-06-29 įsakymu Nr. V-3011 jam leido pirkti valstybinės žemės sklypus, sumokant vertę, apskaičiuotą pagal verčių žemėlapį, ieškovas už žemę nurodytą kainą sumokėjo ir mano, kad valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartys tarp jo ir atsakovo buvo sudarytos, tačiau atsakovas delsė ją pasirašyti ir patvirtinti notarine tvarka, kol įsigaliojo nauja žemės vertės apskaičiavimo tvarka, o tuo pačiu ir kaina. Teismas nurodė, jog pagal CK 6.397 str. 1 d. nekilnojamo daikto, tame tarpe ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties viena iš sąlygų yra kaina, ir tai nėra šalių susitarimo reikalas, o nustatoma vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Konstatavo, jog kol nepriimtas apskrities viršininko įsakymas parduoti žemės sklypą nustatyta kaina, nėra pagrindo pripažinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Teismas nurodė, kad ieškovo pasirašytuose valstybinės žemės sklypų pirkimo pardavimo projektuose nurodytos kainos pagal žemės sklypų verčių žemėlapius, tačiau kol minėti sklypai buvo registruojami Nekilnojamo turto registre, keitėsi Žemės ūkio paskirties žemės įgijimo laikinasis įstatymas ir nustatyta, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims parduodami už rinkos kainą, kuri apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Pažymėjo, jog pasikeitus žemės sklypų apskaičiavimo tvarkai, o tuo pačiu jos vertei ir kainai, atsakovui įregistravus įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypus Nekilnojamo turto registre, ieškovas dėl žemės sklypų pirkimo pardavimo į atsakovą nebesikreipė. Teismas nurodė, kad iš Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktos A. L. žemės sklypo formavimo ir įsigijimo bylos matyti, jog sudarant valstybinės žemės pirkimo pardavimo tarp ieškovo ir atsakovo sutarčių projektus, A. L. pageidaujami pirkti žemės sklypai nebuvo identifikuoti ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre. Todėl, teismo vertinimu, jie negali būti pripažinti sandorio objektu. Teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės pirkimo pardavimo santykius reglamentuoja ne tik CK, bet ir kitų įstatymų bei teisės aktų normos. Nurodė, jog pagal LR Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.6. punktą apskrities viršininkas parduodamus ir išnuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus įregistruoja Nekilnojamo turto registre iki valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo. Teismas konstatavo, kad Šiaulių apskrities viršininko 2006-06-29 įsakymas Nr. V-3011 leisti parduoti žemės sklypus A. L., juos įregistravus Nekilnojamo turto registre, nelaikytinas sprendimu dėl šių žemės sklypų pardavimo, nes minėtu įsakymu tik buvo kreiptasi į Nekilnojamo turto registrą dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Šiaulių apskrities viršininko administracijos vardu, nes atsakovas neįregistruotų sklypų ir negalėjo leisti parduoti. Todėl teismas, padaręs išvadą, kad nelaikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos žemės pirkimo pardavimo sutartys, atmetė ieškovo prašymą įpareigoti atsakovą jas pasirašyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. L. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad parduodami žemės sklypai nebuvo identifikuoti, todėl negali būti civilinių santykių objektu, klaidingas, nes žemės sklypai identifikavimo unikalius numerius turėjo nuo 2005-02-01 (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje suprojektuotus žemės sklypus įregistravus Lietuvos Respublikos vardu. Todėl klaidingas ir tokios teismo išvados pagrindu priimtas sprendimas, kad žemės sklypų, kuriems buvo parengtos pagal tuo metu galiojančius įstatymus ir LR Vyriausybės nutarimus bei šiais norminiais aktais patvirtintas taisykles, pirkimo sutartys negali būti pripažintos sandorio objektu.
2. Kol nebuvo įvertinta parduodamų žemės sklypų kaina ir parengtose žemės pirkimo sutartyse nebuvo ieškovo parašo, tol Šiaulių apskrities viršininkas negalėjo išleisti įsakymo tuos žemės sklypus parduoti. Todėl Šiaulių apskrities viršininkas teisėtai priėmė 2006-06-29 įsakymą Nr. V-3011, leidžiantį parduoti žemės pirkimo – pardavimo sutarčių projektuose nurodytomis sąlygomis pagal priedėlį, kuris tebegalioja ir šiandien. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pagrindas pripažinti pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą yra sąlyga, kai apskrities viršininkas priima įsakymą parduoti žemės sklypą nustatyta kaina. Būtent toks yra Šiaulių apskrities viršininko 2006-06-29 įsakymas Nr. V-3011. Kadangi ieškovas už parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus 2006-06-30 yra sumokėjęs 85224,50 Lt, todėl teismas turi įpareigoti atsakovą atlikti savo prievolę – pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartis ir jas notariškai patvirtinti.
3. Teismas klaidingai konstatavo, kad žemės pirkimo – pardavimo sutartys negali būti pasirašytos ir notarine tvarka patvirtintos, nes atsirado naujas reikalavimas dėl parduodamos žemės kainos nustatymo, todėl sklypai apskaičiuota žemės verte nebegali būti parduodami. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 ir 2004-12-08 jo pakeitimu patvirtintomis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėmis bei tuo metu galiojusiu žemės vertinimu, ieškovo ir atsakovo valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas tinkamai. Tokia išvada darytina, nes pagal LR Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 2.8 p. nuostatas, jeigu asmenys yra sumokėję už nustatytąja tvarka ir sąlygomis leista pirkti žemės ūkio paskirties žemę pagal mokėjimo pranešimus pinigais ir (ar) valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, šios sutartys sudaromos neperskaičiuojant žemės kainos.
4. Melagingas ir neturintis pagrindo atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir jai pavaldžių pareigūnų teigimas, kad ieškovas visiškai nesirūpino dėl žemės sklypų pirkimo. Tuo klausimu ieškovas ir jo įgaliotas asmuo nuo 2005 m. daugiau kaip 50 kartų kreipėsi dėl žemės pirkimo – pardavimo sandorio įforminimo, tačiau būdavo atsakoma, jog šiuo metu žemės pardavimo sandoriai LR Vyriausybės yra sustabdyti ir nieko negalima padėti. Dėl atsakovo ir jo pareigūnų neteisėtų veiksmų, nesutvarkytų iki galo pirkimo – pardavimo sandorių, ieškovas turėjo valstybei mokėti žemės nuomos mokestį už 2006 – 2008 metus, kuris sudarė daugiau kaip 20000 Lt. Tuo ieškovui padaryta turtinė ir moralinė žala.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą teismo sprendimą, netinkamai įvertindamas surinktus įrodymus.
Įstatymas ar kitas teisės aktas, nepaskelbtas įstatymų nustatyta tvarka, negalioja ir negali būti taikomas (CK 1.7 str. 1 d.). Jų paskelbimą ir įsigaliojimą reglamentuoja 1993 m. balandžio 6 d. įstatymas Nr. I-119 „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“. Šio įstatymo 5 str. 1 d. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir „Valstybės žiniose“ paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-762 „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2006 m. liepos 27 d. Dėl šios priežasties kolegija nagrinėja apelianto skundą tiek, kiek šalių atlikti žemės sklypų pirkimo-pardavimo veiksmai siejami su aptariamo įstatymo normomis, galiojusiomis iki 2006 m. liepos 27 d. Priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline data (CK 1.7 str. 2 d.).
Kol žemės sklypų kaina nenustatyta (nepriimtas apskrities viršininko įsakymas parduoti žemės sklypą nustatyta kaina), nėra pagrindo pripažinti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nes dėl pagrindinių sutarties sąlygų nesusitarta. Tuo tarpu šioje byloje yra aiškiai sutarta dėl visų esminių pirkimo-pardavimo sąlygų – parduodamų žemės sklypų dydžio, šių sklypų priklausomumo, kainos. Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-3011 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo bei žemės sklypų pardavimo Akmenės rajone“ (b.l. 5, t. 1) buvo leista, įregistravus valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre Šiaulių apskrities viršininko vardu, parduoti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių projektuose nurodytomis sąlygomis žemės naudotojams pagal priedą. Šiame priede nurodyta, kad ieškovui parduodama 10 sklypų (b.l. 6-7, t. 1). Visiems sklypams jau buvo atlikti Žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės paskaičiavimai (Žemėtvarkos skyriaus pateiktos dokumentacijos, pridėtos prie civilinės bylos, 148-167 lapai). Toliau ši Žemėtvarkos skyriaus pateikta dokumentacija teismo sprendime įvardinama kaip Dokumentacija. Pagal šiuos paskaičiavimus kiekvienam sklypui buvo atlikti Žemės vidutinės rinkos vertės skaičiavimai (Dokumentacijos 62-71 lapai). 2006 m. birželio 30 d. ieškovas sumokėjo Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui reikalaujamas sumas (Dokumentacijos 58-61 lapai.). Taigi, ieškovas įvykdė savo prievolę – sumokėjo reikalaujamą pirkinio kainą. Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. birželio 29 d. įsakyme Nr. V-3011 buvo nurodyta, kad ieškovo nuomojamą žemę jam bus leidžiama parduoti, įregistravus valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre Šiaulių apskrities viršininko vardu. Iškilus neaiškumų, VĮ Registrų centro Mažeikių filialo 2006 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 309 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo (Dokumentacijos 42 lapas) vienam mėnesiui buvo atidėtas duomenų įrašymas. Kaip matyti iš Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (Dokumentacijos 26-41 lapai), 8 parduodami žemės sklypai 2006-07-25 patikėjimo teise buvo įregistruoti Šiaulių apskrities viršininko administracijos vardu. Tokie pažymėjimai nebuvo išduoti tik žemės sklypams Nr. (duomenys neskelbtini) (9,45 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (7,55 ha). Kolegija daro išvadą, kad tik šių dviejų žemės sklypų atžvilgiu nebuvo baigtos žemės įsigijimo procedūros, todėl jiems taikomos 2006 m. liepos 27 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. nuostatos. Likusių 8 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriai visiškai įvykdyti, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovą pasirašyti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis bei notariškai tai patvirtinti. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (CK 6.393 str. 1, 2 d.). Tai įtvirtinta ir CK 1.93 str. 3 d.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas visiškai įvykdė 8 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius, t.y. priimtas atsakovo įsakymas, žemės sklypai buvo įvertinti, pagal atsakovo nustatytas kainas ieškovas sumokėjo pinigus, žemės sklypai buvo įregistruoti atsakovo vardu. Dėl šių priežasčių kolegija konstatuoja, kad pastarasis vengia įforminti sandorį, todėl ieškovas pagrįstai pateikė ieškinį (CK 1.93 str. 4 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nenurodė, pagal kokią teisės normą buvo sustabdytas valstybinės žemės sklypų pirkimas-pardavimas jauniesiems ūkininkams iki 2006-07-27. Dėl šios priežasties kolegija daro išvadą, kad iki 2006-07-27 galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (2004 m. gruodžio 02 d. nutarimo Nr. 1538 redakcijos) 2.8. punktas. Jame nustatyta, kad jeigu asmenys yra sumokėję už nustatytąja tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemės ūkio paskirties žemę pagal mokėjimo pranešimus pinigais ir (ar) valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, šios sutartys sudaromos neperskaičiuojant žemės kainos. Dokumentacijos 188 lape yra ieškovo Prašymo parduoti valstybinę žemę kopiją, taigi negalima daryti išvados, kad jis nesirūpino žemės pirkimu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jo prašymas būtų atmestas, todėl ieškovo teiginiai, jog jis per savo įgaliotą asmenį ne kartą kreipėsi į Akmenės rajono žemėtvarkos skyrių, yra pagrįsti. Kolegijos posėdyje tai patvirtino ir ieškovą atstovaujantis advokatas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje išnagrinėjus kasacine tvarka civilinę bylą Nr. 3K-3-283/2008, suformuluotomis nuostatomis. Šioje nutartyje nustatyta, kad tol, kol valstybinės žemės pirkimo kaina nenustatyta (nepriimtas apskrities viršininko įsakymas parduoti žemės sklypą nustatyta tvarka) nėra pagrindo pripažinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, nes dėl pagrindinių sutarties sąlygų nesusitarta. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje Šiaulių apskrities viršininkas 2006 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. V-3011 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo bei žemės sklypų pardavimo Akmenės rajone“ 2 punkte nustatyta, kad leidžiama, įregistravus valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre Šiaulių apskrities viršininko vardu, parduoti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių projektuose nurodytomis sąlygomis. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių projektai buvo sudaryti ir juose kiekvienam sklypui buvo nustatytos žemės sklypų kainos (Dokumentacijos 72-101 lapai). Dėl sutarčių projektų ginčo nebuvo.
CK 1.93 str. 4 d. numatyta, kad teismas pagal sandorį įvykdžiusios sutarties reikalavimą turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio notarine tvarka įforminti nebereikia. CK 6.309 str. 3 d. nustatyta, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Kolegija nurodo, kad ieškovo reikalavimas šiuo atveju yra perteklinis. Tačiau iš esmės ieškovo reikalavimai yra labai aiškūs, todėl kolegija daro išvadą, kad reikalavimas juos tikslinti būtų formalus pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, pažeistų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.).
Tenkinant ieškinį iš dalies, proporcingai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Tokiu atveju iš atsakovo ieškovui priteisiama 80 procentų patenkintų reikalavimų sumos. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismas yra sumokėjęs po 2557 Lt žyminio mokesčio, viso 5114 Lt (b.l. 8, 82, 127, t.2). Tokiu atveju iš atsakovo jam priteisiama 4091,20 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Iš atsakovo valstybei priteisiama 26,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovo valstybei analogiškai priteisiama 6,64 Lt. Ieškovas turėjo 5000 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 35, 96a, t.2). Tokiu atveju iš atsakovo jam priteisiama 4000 Lt atstovavimo išlaidų.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas, pažeidžiant CPK 269 str. 1 d. numatytą terminą. Byla išnagrinėta 2009 m. sausio 14 d. (b.l. 105, t. 2). Sprendimo priėmimas ir paskelbimas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, galėjo būti atidėtas ne ilgiau kaip iki 2009 m. sausio 28 d., tuo tarpu tai buvo padaryta 2009 m. vasario 3 d. (b.l. 109 - 112, t. 2). Teisėjos komandiruotė nebuvo skubi ar iš anksto nesuplanuota, todėl buvo galima sprendimą paskelbti iki sausio 21 d. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija pažymi, kad teismas neturi teisės pažeidinėti procesinių teisės normų, nors dėl to apeliantas nesiskundė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti. Byloje priimti naują sprendimą ir ieškovo A. L. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti galiojantį pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą 2006 m. liepos 25 d. tarp ieškovo A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos (įmonės kodas 188602185, buveinė Vilniaus g. 263, Šiauliai) dėl šių žemės sklypų pirkimo-pardavimo: 21,01 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 15 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9,82 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 17,78 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 28,51 ha ((duomenys neskelbtini)), 34,70 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 46,60 ha, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 28,85 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Patvirtinti šio sandorio sudarymą.
Atmesti ieškovo A. L. reikalavimą dalyje dėl 7,55 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 9,45 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neperskaičiuotomis žemės kainomis pirkimo-pardavimo sandorių patvirtinimo.
Priteisti iš atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos ieškovui A. L. 8091,20 Lt. Priteisti iš ieškovo A. L. 6,64 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisti iš atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos 26,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.