Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), įtrauktos į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Klaipėdos m. sav., faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2015-06-07, apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai pranešdamas apie tai, kad namuose svečiai jį sužalojo peiliu. Šiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 186 straipsnyje, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 16,01 eurų žalą.

Teismo posėdžio metu A. J. pažeidimo nepripažino. Paaiškino, kad trečiojoje poliklinikoje yra užfiksuotas įvykis, jis ten buvo gydomas, nes per įvykį buvo sužalotas. Papasakojo, kad įvykis buvo birželio rytą, E. S. ir jo draugė A. buvo atvykę pas jį į svečius. Jis gyvena su V. N., kuriam 72 metai, jo bute. Svečiai atsivežė tris plastmasinius butelius alaus, visi atsigėrė alaus, o vėliau jis susipyko su A., nes ji spardė kaimynų duris. Ant stalo buvo vaza, torto šakutė ir peilis. A. jam dūrė šakute į pilvą, o vaza dėjo per galvą. Vaza sudužo. Kadangi žaizda kraujavo, jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o kiti svečiai iškvietė policiją, tačiau iki policijos atvykimo A. su draugu pabėgo. Jis nežinojo, kad bus surašytas protokolas dėl melagingo iškvietimo. Po trijų dienų jis nuėjo į polikliniką, chirurgas apžiūrėjo galvą, dar buvo mėlynės ir jį nukreipė daryti nuotrauką, pasakė, kad praneš policijai, o jis informavo, kad policijai jau buvo pranešta. Nurodė, kad jis gydėsi pas du chirurgus, vienas gydė galvos traumą, o kitas – nugarą.

Liudytojas policijos pareigūnas J. D. parodė, kad atsimena A. J., atsimena, kad buvo vasara, buvo gautas pranešimas apie žmogų su durtine žaizda. Kai policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, ten jau buvo medikų brigada, A. J. šaukė, kad jį padūrė, nors jokių durtinių žaizdų nesimatė, kitas žmogus gulėjo lovoje, policijos pareigūnai jį pažadino, apžiūrėjo, jokių žaizdų taip pat nerado. Bute jautėsi alkoholio kvapas.

Liudytojas policijos pareigūnas A. V. parodė, kad A. J. ir V. P. N. jam yra matyti. Jis sunkiai prisimena, tačiau žino, kad įvykis buvo dėl melagingo iškvietimo. A. J. sakė, kad yra padurtas, pakėlus marškinėlius matėsi maža žaizdelė, bet kraujas nebėgo. Dėl galvos traumos A. J. nesiskundė.

Liudytojas V. P. N. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta A. J., jie nėra susipykę, A. J. kartais gyvena jo bute. Tą dieną jis kambaryje gulėjo, o A. J. ir E. apsistumdė koridoriuje, po to atvažiavo policija. Kai policija išvažiavo ir išėjo svečiai (E. ir jo draugė), A. J. parodė kraujuojančią žaizdelę ir pasakė, kad jam bakstelėjo peiliu. Peilio jis nematė, tačiau matė sudaužytą vazą, be to, jis tepė A. J. kraujuojančią žaizdą, kuri buvo galvoje.

Policijos pareigūno J. D. 2015-06-07 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-06-07, 23.44 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), svečiai įdūrė peiliu į pilvą, o peilis dar yra žaizdoje. Nuvykus į įvykio vietą duris atidarė pranešėjas A. J., kuris pakėlęs marškinėlius policijos pareigūnams ir medikams rodė ant pilvo esantį nežymų įbrėžimą, nors akivaizdžiai matėsi, kad jokio žymaus sužalojimo nėra, pranešėjas akivaizdžiai buvo neblaivus, svirduliavo, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. (b. l. 12).

Policijos pareigūno A. V. 2015-06-07 tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos įvykio aplinkybės. (b. l. 13).

Prie VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties 2016-05-02 rašto Nr. 144/1.14 pridėta kvietimo kortelės Nr. 1520051714-1-1 kopija, kurioje užfiksuota, kad 2015-06-07 23.43 atvykus adresu (duomenys neskelbtini), skiltyje „Pagalbos teikimo protokolas“ pažymėtas punktas „Trauminiai sužalojimai“, skiltyje „Suteikta pagalba“ nurodyta „bute asociali aplinka, įvykio vietoje aptiktas aktyvus, išgėręs vyras, sužeidimų neaptikta, nusiskundimų nepateikė, med. pagalbos atsisakė, į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas, vyras agresyviai nusiteikęs“, skiltyje „Papildoma informacija“, eilutėje „Kvietimo rezultatas“ pažymėta „Atsisakė pagalbos“, eilutėje „Preliminari diagnozė/vyraujantis sindromas/simptomas“ nurodyta „Neproduktyvus“, kitoje eilutėje pažymėta „Nelaimingas atsitikimas“.

Prie VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro 2016-05-04 rašto Nr. 05-159 pridėtas A. J. ambulatorinės sveikatos istorijos išrašas, kuriame užfiksuota, kad A. J. kreipėsi 2015-06-09 į Klaipėdos sveikatos priežiūros centrą, dėl 2015-06-07 buvusios traumos, pacientas buvo apžiūrėtas ir gydytas chirurgo S. R., diagnozė: veido nubrozdinimas (apie 3 cm dydžio), paskirti gydomieji skysčiai. Taip pat užfiksuota, kad A. J. kreipėsi 2015-06-16 į Klaipėdos sveikatos priežiūros centrą, dėl skausmų juosmens srityje, diagnozė: stuburo juosmens aztichondrozė su radikulopetijomis, paskirti vaistai nuo uždegimo, ir skausmo, išduotas nedarbingumo lapelis nuo 2015-06-16 iki 2015-06-22.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ATPK 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi administracinei atsakomybei pagal ATPK 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ATPK 186 straipsnyje pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį negalima.

Konstatuotina, kad bylos medžiaga nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus bei jo atstovo paaiškinimus, policijos pareigūnų ir liudytojų paaiškinimus, konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byla A. J. atžvilgiu nutrauktina. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. nepripažino pažeidimo, nes 2015-06-07, 23.40 val. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kadangi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jo ir kitų asmenų kilo konfliktas, kurio metu A. jam netikėtai dūrė į pilvo dešinį šoną ir sudaužė vazą į jo galvą. Taigi, šiuo atveju negalima vienareikšmiškai teigti, jog A. J. specialiąsias tarnybas kvietė žinomai melagingai. Šiuo atveju, jis jautė realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei, todėl elgėsi tinkamai ir šaukėsi pagalbos. Kadangi nei policijos pareigūnai, nei medikai jokio realaus pavojaus A. J. sveikatai ir gyvybei nenustatė, todėl padarė išvadą, kad tai buvo melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas, todėl A. J. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažymėtina, kad policijos pareigūnė, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nenustatė, ar iš tiesų A. J. pranešimas apie sveikatos sužalojimą buvo žinomai melagingas. Pasekmės po įvairių sumušimų dažnai pasijunta praėjus kuriam laikui, kaip nutiko ir šiuo atveju. Nors iš karto A. J. atsisakė medikų pagalbos, tačiau po kelių dienų pasijuto blogai, kreipėsi į medikus ir jam buvo paskirtas gydymas, išrašytas nedarbingumo lapelis. Administracinio teisės protokolo surašymo metu visus šiuos duomenis iš medicinos įstaigų buvo galima gauti, be to, pats A. J. aktyviai teigė policijos pareigūnei, kad jam buvo sutrikdyta sveikata, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Iš bylos duomenų, t. y. A. J. ambulatorinės sveikatos istorijos išrašo, neįgaliojo pažymėjimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. J. kviesdamas greitąją medicinos pagalbą elgėsi piktybiškai, t. y. suvokdamas, kad iš tiesų jokio pavojaus jo sveikatai ir gyvybei nėra, priešingai A. J., pajutęs realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei, jis kvietė pagalbą. Manytina, kad dėl silpnos sveikatos, psichinės negalios A. J. galėjo netinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir per jautriai reaguoti į aplinką, nesuvokti savo veiksmų, nesugebėti paaiškinti, kas nutiko, tai patvirtinančios aplinkybės užfiksuotos kvietimo kortelės Nr. 1520051714-1-1 kopijoje nusiskundimų nepateikė, medicininės pagalbos atsisakė, į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas, vyras agresyviai nusiteikęs“, tačiau kiekviena versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai ir abejonės turi būti pašalinti. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju, A. J. įsitikinimas pranešimo teisingumu nepaneigtas jokiais įrodymais, tai reiškia byloje neįrodyta administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuris yra būtinasis pažeidimo numatyto ATPK 186 straipsnyje požymis. Nesant pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje sudėties, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant A. J. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.