Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. T., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nustatytas 40 proc. darbingumas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T. 2019 m. balandžio 26 d., apie 04.10 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia metaliniu strypu smogė R. N. į galvos sritį, ko rezultate, nuo suduoto smūgio pastarasis nugriuvo ant žemės, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, gulinčiam ant žemės R. N., metaliniu strypu smogė vieną kartą į galvos sritį ir vieną kartą į kairės kojos šlaunies sritį, tokiais bendrais savo veiksmais nukentėjusiajam R. N. padarė kirstinę žaizdą virš kairės ausies, odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą.

S. T., teisiamojo posėdžio metu, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltu prisipažino iš dalies, pripažino, kad gindamasis nuo R. N. sudavė jam smūgius. Paaiškino, kad gynėsi, buvo šoko, efekto būsenoje kai pamatė virš savęs pakeltą „montiruotę“, nebelaukė kol suknežins galvą. Nurodė, jog nuo R. gynėsi ir jam gulinčiam tikrai nesudavė metaliniu strypu. Kai pamatė virš savęs pakeltą „montiruotę“, nuo konteinerio pasiėmė žarsteklį ir du kartus sudavė per šlaunį, kadangi I. V. pradėjo šaukti, kad duok R., duok, pribaik jį, užmušk. Atkreipė dėmesį į I. ir nepastebėjo kad R. buvo suklupęs ir dar trečią kartą trenkė ir pasišalino. Kai trenkė N. gal jau buvo suklupęs, todėl kliuvo per sprandą, kadangi žarsteklio galas užlenktas. Pripažino, kad N. sudavė tris smūgius su žarstekliu. I. V. padavė R. „montiruotę“ ir pasakė, „dabar pribaik jį“ ir R. šaukdamas, kad „ateik čia“ puolė ant jo užsimojęs, jis traukdamasis atbulas užkliuvo už kanalizacijos šulinio, pagalvojo viskas, nuo konteinerio pasiėmė žarsteklį. Numatė, kad R. bus atsinešęs „montiruotę“ ir jis išeidamas iš kambario pasiėmė žarsteklį, nes paskutinis R. skambutis buvo su grasinimais, kad išeik gaidy, „piderase“ dabar užmušiu. Nurodė, kad nukentėjęs jam paskambino sakydamas išeiti į lauką ir jis išėjo į lauką pasiėmęs žarsteklį, nes trankė I. S. buto duris ir jo mašiną. Sudavęs trečią smūgį pasišalino kviesti policijos pareigūnų, tačiau paskambinus pasakė, kad jau iškviesta. Pas jį TELE2 ryšys, kuris to metu buvo prisijungęs prie Latvijos. Patvirtino, kad N. nesudavė jam nei vieno smūgio, nieko blogo jam nepadarė. Viena valanda prieš tai buvo iškviestas policijos ekipažas, kuriems pranešta, kad N. prieš jį smurtauja, kad mašiną daužo, I. S. buto duris laužia su „montiruote“, buvo prašymas kad jį išvežtų. I. S. norėjo pareiškimą rašyti, bet pareigūnai atsisakė priimti pareiškimą. 2.07 val. policijos pareigūnai buvo atvykę. Policiją kvietė dėl R. smurtavimo - įžeidžiančių žodžių (gaidy, piderasai). Kai telefonu skambino grasino, kad dabar viskas, kad prismeigs arba užmuš, pirmą kartą nėjo į lauką, tik kai atvyko policijos pareigūnai. Antrą kartą ėjo, nes dar smarkiau trankė mašiną ir I. S. buto duris laužė, trankė, tada išėjo į lauką su žarstekliu. Numanė, kad bus atsinešęs „montiruotę“. Policijos pareigūnams kai buvo pirmą kartą atvykę aiškino, kad R. su „montiruote“ vaikšto, kad grasina užmušti. Policijoje dėl šio įvykio buvo apklausiamas du kartus. Antrą kartą apklausinėjant apklausoje nenurodė, kad jam grasino, kad apgadino automobilį, nes R. nereiškė jokių pretenzijų dėl apgadinto automobilio, nes R. N. sakė, kad pats sutvarkys, tiek kapotą, kurį yra sulankstęs prieš Naujus metus, tiek visus kitus apgadinimus. Pirmoje apklausoje dalyvavo advokatas. Teigė, jog su „montiruote“ jį sumušė I. V.. Į gydytojus dėl I. V. padarytų sužalojimų nesikreipė. Po įvykio buvo apžiūrėtas policijoje. Ant alkūnės nesimatė jokios žymės, ant nykščio buvo kraujosruva. Atsisakė dalyvauti akistatose tiek su I. V., tiek su R. N., kadangi I. V. grasino, kad iškvies TV3 pagalbą. Prašymą rašė savo ranka, tą ką diktavo tyrėja. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad buvo pas I. S. (duomenys neskelbtini). Konfliktas įvyko po I. S. namų langais, šalia S. namo, nes R. atėjo prie jos namo, automobilis stovėjo I. S. namo kieme. Po įvykių nerašė nieko policijai dėl grasinimų jo atžvilgiu, nes nenorėjo žmogaus tampyti ir tiek. Pasiėmė iš S. buto žarsteklį, kadangi paskutinį kartą paskambinęs R. N., kalbėjo 4 sek., „išlysk gaidy, dabar užmušiu“ ir padėjo ragelį. Į lauką nėjo, bet kadangi pradėjo labai smarkiai mašiną daužyti ir I. buto duris - ne spyriu, o „montiruote“, tada pasiėmęs žarsteklį išėjo į lauką. I. prašė iškviesti policijos pareigūnus kol nesupylė mašinos, bet ji atsakė, ką iš R. nieko neišreikalausi. Pripažino, kad gindamasis padarė R. N. sužalojimus. Teigė, jog atstumas nuo šulinio iki konteinerio kokie 4 metrai. Iš baimės nejuto kaip prie konteinerio atsidūrė ir pasiėmė žarsteklį. Smūgius N. sudavė kažkur per vidurį namo. Kai pasiėmė žarsteklį N. ėjo link jo šaukdamas. Jis pasiėmęs žarsteklį iš karto sudavė smūgius per kojas. Tarp jų buvo 4 metrų atstumas, bet N. ėjo artyn jo, o jis ėjo link N., pasiėmęs žarsteklį užsimojęs trenkė. Tikrai buvo išsigandęs. Gynėsi, nes jam atrodė, kad jau viskas, kad jį su „montiruote“ „pritrėkš“, nes V. buvo šalia, o N. dėl V. gali padaryti viską. Tiesiog efekto būsenoje prišokęs nuo konteinerio pasiėmė žarsteklį ir sudavė tris smūgius. Du kartus kliuvo per kojas, tą tikrai žino, o kai prožektoriumi apakino sudavė trečią kartą ir pasišalino. Kur trečią smūgį sudavė, nepastebėjo. Mano, kad su žarsteklio kobiniu buvo N. padaryta kirstinė žaizda virš kairės ausies. Trečias smūgis galėjo pataikyti į galvą. Taikėsi jam į kojas, o kad N. suklupo nematė. Ar po dviejų smūgių dar buvo kilęs pavojus iš N. negalėjo pasakyti, nematė, kad jis suklupo. Vienodame aukštyje taikėsi jam į kojas ir vienodame aukštyje jam sudavė, kadangi N. jau buvo suklupęs, jam kliuvo į ausį. Kodėl smūgiavo į kojas, o ne į ranką, nežino kodėl taip išėjo, tokia buvo reakcija. N. jam nesudavė jokių smūgių. Jis sudavė smūgius žarstekliu. Galbūt turėjo galimybę pasišalinti iš konfliktinės situacijos nesuduodamas smūgių. Susipažino su civiliniais ieškiniais, bet nesijaučia kaltas. Jeigu teismas nustatys jo kaltę, nuostolius atlygins.

2019 m. balandžio 26 d. Roik 0119000204545 ir Roik 0119000204645 pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. balandžio 26 d. 02.16 val. gautas pranešimas iš S. T., kad kieme triukšmauja vyras, daužo rankomis automobilį VW Golf ir labai keikiasi; atvykus (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme stovėjo automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo savininkas S. T. <...> (akivaizdžiai neblaivus, girtumą nusistatyti atsisakė) <...>, paaiškino, kad buvo įvykęs konfliktas dėl rašinėjamų žinučių su R. N. <...>. R. N. buvo atėjęs į kiemą, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio nelietė, konfliktavo žodžiais, iki atvykstant policijai pasišalino. S. T. pretenzijų neturėjo, skundų pareiškimų negauta; 2019 m. balandžio 26 d. 4.20 val. R. N. pranešė, kad ką tik lauke kaimynai trenkė vyrui su laužtuvu per galvą, ją praskėlė, kaimynai iš (duomenys neskelbtini) namo, 47 metų vyrui praskelta galva, kaimynai namie (t. 1, b. l. 24-26, 27-30);

2019 m. balandžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele prie protokolo, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio gyvenamojo namo kiemas. Įvykio vietoje matomi du daugiabučiai, dviejų aukštų, mūriniai namai. Atstumas tarp namų yra 34 m. Teritorija atvira, neaptverta, apaugusi žole. Atlikus įvykio vietos apžiūrą tyrimui reikšmingų duomenų negauta (t. 1, b. l. 38-39, 40-41);

2019 m. balandžio 26 d. asmens apžiūros protokolu su fotolentele, kuriuose užfiksuota R. N. apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiojo R. N. kūną, galvoje, netoli kaklo srities matoma kirstinė žaizda. Apžiūrint kairę koją, virš kelio sąnario, šlaunies išorinėje srityje matomas paraudimas. Daugiau sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno matomų vietų neužfiksuojama (t. 1, b. l. 101-102, 104-105);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso rezultatas, dėl nuketėjusiajam ir kaltinamajam nustatyto neblaivumo, kur nurodyta, kad 2019 m. balandžio 26 d. 04.38 val. R. N. nustatytas 1,54 promilės neblaivumas, o 2019 m. balandžio 26 d. 05.52 val. S. T. nustatytas 0,96 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 21,22);

2019 m. gegužės 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G579/2019(04), kurioje nurodyta, kad R. N. nustatyta kirstinė žaizda virš kairės ausies; odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje. R. N. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Joniškio ligoninę 2019 m. balandžio 26 d. R. N. nustatyta kirstinė žaizda virš kairės ausies padaryta kontaktuojant su kirstinėmis savybėmis pasižyminčiu daiktu; odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi. R. N. nustatyti kūno sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių metu. R. N. padaryti sveikatos sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 110)

2019 m. balandžio 26 d. asmens apžiūros protokolu su fotolentele, kuriuose užfiksuota S. T. apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūrint S. T. kūną ant kairės rankos alkūnės nematyti jokių išorinių sužalojimų. Apžiūrint S. T. dešinės rankos plaštaką, matyti ant nykščio netoli nago 0,9 mm ilgio paraudimas bei 0,3 mm paraudimas. Kitų sužalojimų ant S. T. kūno nerasta (t. 1, b. l. 1115-116, 118-119);

2019 m. gegužės 7 d. daiktų apžiūros protokolu su fotolentele, kuriuose apžiūrėtas I. S. priklausantis žarsteklis. Protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – 2019 m. balandžio 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojos I. S. pateiktas jai priklausantis žarsteklis, kuriuo 2019 m. balandžio 26 d. S. T. sumušė R. N.. Žarsteklis yra metalinis, tamsiai rudos spalvos, grublėto paviršiaus. Bendras jo ilgis yra 62,5 cm, skersmuo 1,5 cm. Žarsteklio rankena vientisa su stiebu, apvaliai užlenkta, jos matmenys yra 11,5 x 6,5cm. Žarsteklio stiebo apačioje matyti 5,5 cm ilgio stiebo užlenkimas. Daiktas yra dėvėtas, pažeidimų, kraujo ar kitų pėdsakų, tinkamų identifikacijai, nerasta; fotolentelėje užfiksuotas žarsteklio vaizdas (t. 1, b. l. 123-124, 125-126);

2019 m. balandžio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad S. T. pateikė 2019 m. balandžio 25 d. ir 2019 m. balandžio 26 d. susirašinėjimo su I. V. sms žinučių išrašus; priedai 9 lapai (t. 1, b. l. 129-131, 132-140).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. T. neginčijo, jog sudavė tris kartus R. N. su žarstekliu, tačiau teigė, jog smūgius sudavė gindamasis nuo R. N., kuris šaukdamas jam, kad užmuš ėjo link jo turėdamas rankoje „montiruotę“.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje teigė, jog smūgius sudavė tik gindamasis nuo nukentėjusiojo puolimo su „montiruote“, tačiau tai teismas vertina tik kaip kaltinamojo gynybinę poziciją ir siekį palengvinti savo padėtį, nes tokių aplinkybių nepatvirtino byloje apklausti liudytojai, ši aplinkybė, kad N. link jo ėjo iškėlęs metalinį strypą, dėl ko jis pasiėmęs nuo konteinerio žarsteklį sudavė N., kaltinamojo buvo nurodyta tik teisme.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą; besiginančiojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.

Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės rodo, jog būtinosios ginties situacijos nebuvo. Iš nustatytos nagrinėjamo įvykių sekos matyti, jog pirmo konflikto metu N. turėjo metalinį strypą, kurį numetė į žolę, šios aplinkybės neginčijo ir pats nukentėjusysis, tačiau, kad nukentėjusysis ir antro konflikto metu turėjo metalinį strypą ir juo grasino kaltinamajam, nurodė tik kaltinamasis teisme. Kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu S. T. nurodė, kad jam smūgius sudavė I. V., jis atėmė iš jos „montiruotę“ ir numetė, tada N. jam sugriebė už rūbų, o V. perdavė N. „montiruotę“ ir N. norėjo užsimoti ja. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jau teigė, jog N. šaukdamas ir užsimojęs „montiruote“ ėjo link jo, dėl ko jis gindamasis sudavė smūgius. Kaltinamojo veiksmai, kad jis jau išeidamas iš buto į kiemą pasiėmė žarsteklį gynybai, rodo, kad kaltinamasis rengėsi konfliktui ir ketino žarsteklį panaudoti, numanydamas, kad N. gali turėti metalinį strypą ir pulti, kas rodo, jog kaltinamojo veiksmai suduodant smūgius nebuvo spontaniški, atliekami ginantis. Taip pat įvertinęs kaltinamojo ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, teismas sprendžia jog jokie byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad kėsinimasis į kaltinamojo gyvybę ar sveikatą buvo realus. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis pasiėmęs žarsteklį nuo konteinerio prieš suduodamas smūgius keletą metrų artėjo link nukentėjusiojo, o tai neabejotinai patvirtina, jog jo veiksmai buvo ne gynimosi, o puolamojo pobūdžio.

Teismas išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus duotus viso teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus sprendžia, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo S. T. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. S. T. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi S. T. suduodamas smūgius nukentėjusiajam R. N. sukėlė jam fizinį skausmą, dėl patirtų sužalojimų N. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina specialisto išvada.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis S. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje visiškai savo kaltės nepripažino, pripažino tik tai, jog sudavė smūgius nukentėjusiajam, todėl teismas tokio dalinio kaltės pripažinimo nepripažįsta kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau teismo nuomone yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes kaip nustatyta, pirmojo konflikto metu R. N. turėjo metalinį strypą, kas iš esmės ir sąlygojo ir kaltinamojo apsiginklavimą žarstekliu. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis anksčiau neteistas (t.1, b. l. 145-147); turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 148-151); nedirbantis (t. 1, b. l. 152-153), užimtumo tarnyboje neregistruotas, iš dalies – 40 procentų, darbingas (t. 1, b. l. 157). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, tai, jog kaltinamasis yra tik iš dalies darbingas, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis (BK 54, 61 straipsniai).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu bei 7 dalimi, S. T. skirtini įpareigojimai – visą bausmės atlikimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 26 d. 5.55 val. iki 2019 m. balandžio 26 d. 11.42 val. (t. 1, b. l. 182, 189), ir laikytina, kad S. T. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. T. 2019 m. balandžio 26 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui padarytą žalą, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, t. y. visiškai ar iš dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 117,26 Eur turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 23-24). Ieškinyje nurodė, jog ieškovė patyrė 117,62 Eur už nukentėjusiajam R. N. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad dėl R. N. patirtų sužalojimų gydymo Šiaulių teritorinė ligonių kasa sumokėjo sveikatos priežiūros įstaigai 117,26 Eur. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. T. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. N. atžvilgiu ir tokiu būdu jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sužalojimo R. N. buvo teikiama medicininė pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa dėl to turėjo išlaidų, sumokėdama sveikatos priežiūros įstaigai 117,26 Eur, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys visiškai pagrįstas ir tenkintinas, iš S. T. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 117,26 Eur žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis R. N. pareiškė civilinį ieškinį atsakovui S. T. 50,00 Eur turtinei žalai atlyginti ir 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 62-63). Nukentėjusysis prašydamas priteisti turtinės žalos atlyginimą, ją išdėstė taip – 50 Eur sugadinti, t. y. sukruvinti ir suplėšyti rūbai, kuriuos buvo įsigijęs už 50 Eur. Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. N. nurodė, kad buvo suplėšyti jo rūbai, nuplėštas kapišonas ir suplėšyta maikė, tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatyta buvus tarp konfliktuojančių pusių tokiam kontaktui, kuriuo metu būtų buvę sudraskyti rūbai. Byloje neužfiksuota, jog konflikto metu būtų buvę sukruvinti ar kitaip sugadinti nukentėjusiojo rūbai, fotonuotraukose po įvykio matosi, kad ant nukentėjusiojo galvos yra sukrešėjusio kraujo, tačiau, kad būtų kruvini rūbai neužfiksuota, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį R. N., teismas atsižvelgia į žalos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad S. T. prieš R. N. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio metu nežymiai sužalojo nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo sužalotas padarant sužalojimus galvoje ir kojoje. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigą, suteikus pirmąją medicininę pagalbą gydėsi namuose, duomenų kiek laiko buvo nedarbingas byloje nepateikta. Visos išvardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad padaryti sužalojimai gali turėti nepataisomų pasekmių, susijusių su nukentėjusiojo sveikata ateityje. Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžių baudžiamosiose bylose nukentėjusiojo prašomą neturtinės žalos dydį mažina iki 100 Eur. Toks priteistinas neturtinės žalos dydis teismo manymu yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo S. T., kadangi būtent jo tiesioginiais veiksmais buvo padaryta žala R. N. sveikatai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Byloje 2019 m. gegužės 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-19-T-1256-8459 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, R. N. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybė patyrė 366,02 Eur išlaidų už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam.

Iš bylos matyti, kad nukentėjusiojo atstovas advokatas Vilmantas Poškus atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu, susipažino su bylos medžiaga, surašė nukentėjusiojo vardu civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusįjį pirmosios instancijos teisme. Byla nagrinėta penkiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, viename bylos nagrinėjimas buvo atidėtas neatvykus nukentėjusiajam, dar du kartus tęstos pertraukos neatvykus liudytojai I. V.. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą bei apimtį procese, į valstybės patirtų išlaidų sumą, kaltinamojo turimą dalinį darbingumą, bei į tai, kad yra konstatuota, jog S. T. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiajam R. N. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir, atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir kaltinamojo procesinį elgesį, dalį jų priteisti iš kaltinamojo S. T..

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:

reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolu iš I. S. paimtas žarsteklis (t. 1, b. l. 120-121), saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 127-128).

Daiktinis įrodymas – žarsteklis, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas liudytojai I. S..

Liudytojai I. S. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatsiėmus grąžintino daikto – žarsteklio, saugomo Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, jis sunaikintinas.

Kaltinamajam S. T. išaiškintina, laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

S. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2019 m. balandžio 26 d. 5.55 val. iki 2019 m. balandžio 26 d. 11.42 val. ir laikyti, jog S. T. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžią S. T. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. T. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Išaiškinti S. T., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti S. T., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Priteisti iš S. T. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 117,26 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 26 ct) turtinės žalos atlyginimo už R. N. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Išaiškinti S. T., kad priteistas lėšas privalo sumokėti į Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; pervedant įmokėtus grynuosius pinigus banko kvite būtina įrašyti „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti nusikaltusio asmens vardą, pavardę, padarytą žalą.

Priteisti iš S. T. nukentėjusiajam R. N. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti proceso išlaidomis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. N. ir priteisti iš S. T. 200,00 Eur (du šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti S. T., kad priteistas lėšas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklį, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini liudytojai I. S..

Liudytojai I. S. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatsiėmus žarsteklio, saugomo Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, jį sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.