Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Dariaus Jurgučio skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-292 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą laisvės atėmimu 13 metų ir 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia: 2011 m. birželio 30 d.

Bausmės pabaiga: 2024 m. gruodžio 30 d.

Nuteistasis 2/3 paskirtos bausmės atliko 2020 m. birželio 30 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. spalio 27 d. – 2 metai 2 mėnesiai 3 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (aktuali įstatymo redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.).

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Nors nuteistojo gynėjas advokatas teigia, kad Komisija sprendimą motyvavo abstrakčiais argumentais ir iš esmės nenurodė jokių konkrečių ir abejonių nekeliančių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, tačiau daryti tokią išvadą nėra jokio pagrindo. Komisija skundžiamą nutarimą priėmė įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką bei smurtinio elgesio riziką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis H. G. 2020 m. birželio 30 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje (aktuali įstatymo redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.) nurodytų aplinkybių, kurioms esant H. G. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. H. G. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga bei sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo H. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį (aktuali įstatymo redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.), viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta H. G. žema nusikalstamo elgesio rizika ar tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Nors nuteistojo gynėjas advokatas skunde nurodė, kad Komisija iš esmės nevertino BVK 157 straipsnio 1 dalyje (naujoje įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2023 m. sausio 1 d., BVK 82 straipsnio 1 dalis) numatyto lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, tačiau iš Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo matyti, kad buvo įvertinta tai, jog atlikus 2022 m. spalio 5 d. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, kriminogeninių poreikių, sričių įverčiai išliko nepakitę, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Be to, stebėta nuteistojo ambivalentiška motyvacija – stebimi sunkumai išlaikyti asmenines iniciatyvas, situacijoms nukrypstant nuo nuteistojo lūkesčių, H. G. linkęs naudoti atsitraukimo veiksmus. Taigi, neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis baigė 12 klasių, įgijo keletą specialybių, įsitraukė į neatlygintino darbo iniciatyvas, 2022 m. vasario 17 d. jam buvo leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – megztinių ir nertų drabužių gamyba. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, byloje yra pateikta pažyma, kad būdamas laivėje jis ten bus įdarbintas. Galimo lygtinio paleidimo metu gyventų pas mamos seserį, savo tetą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo 10 kartų skatintas, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Be to, nuo 2022 m. liepos 2 d. 11 val. iki 2022 m. liepos 5 d. (imtinai) išvykos metu nuteistasis aplankė savo artimuosius ir nustatytos tvarkos nepažeidė, elgesio reikalavimų laikėsi. Visos šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos ir Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarime. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

H. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas šeštą kartą. Iš nuteistojo H. G. asmens bylos matyti, kad 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomendavo tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei įsitraukti į užimtumo veiklą pataisos įstaigoje. Nors nuteistojo H. G. gynėjas advokatas D. Jurgutis skunde teigia, kad nuteistasis visas Komisijos rekomendacijas iš esmės yra vykdęs, tačiau iš Komisijos nutarimo matyti, kad nors ir nuteistasis nepraleisdavo užsiėmimų, tačiau ne visada atlikdavo namų darbų užduotis, o užsiėmimų metu dažnai minėdavo, kad nors suvokia, kad teikiama informacija bei temos galėtų būti jam naudingos, jis nenori ir negali įsitraukti. Užsiėmimų metu buvo stebima žema vidinė motyvacija, nuteistasis teigė esantis nusivylęs savo ankstesnių pastangų rezultatais. Motyvavimo bei skatinimo priemonės naudotos užsiėmimų metu nebuvo efektyvios.

Taigi, matyti, kad Komisija, spręsdama nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai įvertino ir jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, atsižvelgė į jų įvykdymą. Be to, teismas pažymi, kad aplinkybė, jog nuteistasis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, nėra besąlyginis pagrindas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip jau buvo minėta, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Nuteistojo gynėjas advokatas skunde nurodo, kad H. G. savo socialinės aplinkos koreguoti, būdamas laisvės atėmimo vietoje, negali, tik lygtinis paleidimas gali pabaigti teigiamą jo korekciją ir užtikrinti pilnavertišką resocializaciją. Teismas, svarstydamas klausimą dėl Komisijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgia ir vertina ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik, vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga H. G. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 58-292, kuriuo atsisakyta taikyti H. G. paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo gynėjo advokato skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Dariaus Jurgučio skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-292.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.