Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims išieškotojai UAB „Jonavos paslaugos“ ir valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išieškotoja UAB „Jonavos paslaugos“ su antstolės pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ir pateikta vykdomąja byla nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/01411 yra vykdomas išieškojimas pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-2947-722/2009 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, nukreipė skolos išieškojimą į skolininko gaunamas pajamas. Be to, vykdydama išieškojimą tos pačios išieškotojos naudai, antstolė 2009 m. lapkričio 13 d. Turto arešto aktu buvo apribojusi skolininko disponavimo teises į jam nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. 4698-5010-3013:0040), esantį (duomenys neskelbtini). Areštas išviešintas Nekilnojamojo turto registre Nr. 20/182272 ir Turto arešto aktų registre Nr. 0909005413. Vykdant išieškojimą ir skolininko gaunamų išmokų ir VSDFV biudžeto, vykdomasis dokumentas 2013 m. gegužės 17 d. buvo grąžintas antstolei, kadangi skolininkas 2013 m. gegužės 13 d. mirė. Antstolė 2013 m. spalio 23 d. patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą.

2015 m. balandžio 7 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. SP-1776 nustatoma, kad mirusio A. S. turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teise perėjo valstybei. Liudijime nurodyta, kad paveldimo turto atžvilgiu yra įregistruotas areštas, taikytas antstolės R. M.. 2015 m. gegužės 27 d. Nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. TP1-1/446186 valstybės paveldėtą turtą perėmė VĮ Turto bankas.

Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia skolininką, fizinio asmens mirties atveju (CPK 596 str. 1 d.).

CK 5.1 str. nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą. Palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės yra paveldimos kartu su kitu turtu. Jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 2 ir 3 p.).

Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 str. 1 d. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 str. normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 str.), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

Šioje byloje nustatyta, kad skolininkui A. S. mirus, jo įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė dėl paveldėjimo, todėl jo turtą paveldėjo valstybė (CK 5.2 str. 3 d.). CK 5.63 str. taisyklės nenustato jokių išimčių tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei. Tai reiškia, kad kreditorius, siekiantis patenkinti savo reikalavimą iš mirusiojo turto, valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, turi pareikšti reikalavimus CK 5.63 str. nustatyta tvarka.

Aiškindamas CK 5.62 str. tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. CK 5.62 str. įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad A. S. turtas perėjo valstybei 2015 m. balandžio 7 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu. Šiame liudijime nurodytas juridinis faktas – paveldėto turto areštas, kuris įregistruotas 2009 m. lapkričio 12 d. dar iki palikėjo mirties, t. y. valstybei, priimant palikimą, buvo žinoma apie palikėjo skolas. Byloje nėra duomenų, kad valstybė per įgaliotas institucijas ginčijo šią skolą, nesutiko su jos išieškojimu iš paveldimo turto, remdamasi tuo, jog apie tokį reikalavimą jai nebuvo nustatyta tvarka pareikšta. Palikimą priėmęs asmuo VĮ Turto bankas sutinka, kad būtų pakeistas skolininkas vykdymo procese. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad, antstoliui 2009 m. lapkričio 11 d. areštavus skolininko turtą, buvo pasiektas CK 5.63 str. nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas konkretaus kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ atžvilgiu, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas, ir tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendintas, nes materialinis teisių ir pareigų perėmimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko yra įvykęs, o tai sudaro prielaidas mirusį skolininką pakeisti nauju skolininku – valstybe (CPK 596 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, antstolės prašymas yra tenkintinas ir vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/01411 pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-2947-722/2009 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai, 2013 m. gegužės 13 d. miręs skolininkas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pakeistinas jo palikimą priėmusia valstybe – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Antstolės R. M. pareiškimą tenkinti.

Pakeisti vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/01411, skolininką A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusį 2013 m. gegužės 13 d., jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.