Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-15 · Byla Nr. N-444-2036-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-15
Bylos Nr.
N-444-2036-10
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Pažeidėjas
A. V.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-2036/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarties A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. gegužės 20 d., apie 23.57 val., Vilniuje, ties Kalvarijų g. 178 B, vairuodamas automobilį VW VENTO ir sukdamas į kairę, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio BMW, su juo susidūrė ir sugadino abu automobilius.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. birželio 4 d. nutarimu pripažino A. V. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams. Institucija konstatavo, jog A. V. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus ir nustatė A. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

II.

A. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos 2009 m. birželio 4 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti bei, esant reikalui, atlikti įvykio ekspertizę. A. V. nesutiko su Institucijos nutarimu, nurodydamas, jog nagrinėdama bylą, Institucija netinkami vertino byloje surinktus įrodymus. Paaiškino, kad liudytojos L. V. parodymai patvirtina, jog jis posūkio manevrą atliko taisyklingai, o nukentėjusiojo O. M. (O. M.) vairuojamas automobilis jau pradėjus sukti į kairę, dar buvo labai toli. Kadangi nukentėjusysis spėjo į jo vairuojamą automobilį atsitrenkti iki jam įvažiuojant į daugiabučio namo kiemą įrodo, kad jo greitis buvo labai didelis. Nesutinka su pareigūnų nuomone, kad neįmanoma nustatyti susidūrimo vietos, kadangi jo automobilis po susidūrimo nebuvo pajudintas iš įvykio vietos. Kadangi nukentėjusysis nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte nustatyto reikalavimo ir nesiėmė priemonių susidūrimui išvengti, mano, kad dėl eismo įvykio kaltas jis. Nurodė, kad O. M. melagingi parodymai turėjo būti vertinti kritiškai, nes šis asmuo yra suinteresuotas nebūti pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, o liudytojos L. V. parodymais netikėti nebuvo jokio pagrindo, nes ši liudytoja yra nešališka ir nesuinteresuota bylos baigtimi. A. V. pažymėjo, kad policijos pareigūnų parodymai taip pat yra šališki, jie nepagrįstai siekia jį apšmeižti ir apkaltinti dėl pažeidimo padarymo bei su juo susidoroti vien todėl, kad jis gina savo teises ir nesitaiksto su jų savivale.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi A. V. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Institucijos 2009 m. birželio 4 d. nutarimu jam paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams – į 200 litų baudą. Teismas konstatavo, kad bylos aplinkybės buvo išaiškintos visapusiškai ir objektyviai, A. V. veiksmai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė KET pažeidimą, todėl teismas nemano, kad reikalinga skirti ekspertizę eismo įvykio aplinkybių papildomam ištyrimui. Administracinio pažeidimo padarymo faktą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiojo paaiškinimas. Šie byloje esantys įrodymai apie įvykio eigą yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys. Liudytojos L. V. policijos pareigūnams duoti paaiškinimai prieštarauja bylos medžiagoje nustatytai įvykių eigai, todėl vertintini kritiškai. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. paaiškinimai apie eismo įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs, todėl jie vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Duomenų, kad nukentėjusysis O. M. važiavo žymiai viršydamas greitį nesurinkta, tai paneigia ir nukentėjusiojo paaiškinimai, kad jis neviršijo leistino greičio bei fotonuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai, kurie būtų žymiai didesni, jei nukentėjusysis stabdydamas automobilį būtų didesniu greičiu atsitrenkęs į taksi automobilį.

Teismas nustatė, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu surašytame 2009 m. gegužės 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek 2009 m. birželio 4 d. nutarime nėra nurodyta, kokius KET punktų reikalavimus A. V. pažeidė. Kadangi ATPK 127 straipsnio 2 dalis yra blanketinė norma, todėl tiek protokole, tiek nutarime turėjo būti nurodytas ir KET reikalavimo pažeidimas (KET punktas). Tačiau teismas nelaikė to esminiu procesiniu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti nutarimą, kadangi tiek protokole, tiek nutarime, apibūdinant pažeidimą, yra nurodyta KET 114 punkto nuostata – reikalavimas praleisti priešinga kryptimi atvažiuojantį automobilį.

III.

Apeliaciniu skundu A. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir Institucijos 2009 m. birželio 4 d. nutarimą bei administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, teisėjai V. B. skirti drausminę nuobaudą, o O. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už melagingus parodymus. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu ir apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir skundą pateiktą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Papildomai nurodo, kad bylą nagrinėjusi teisėja, kartu su nukentėjusiuoju ir policijos pareigūnais tarpusavyje yra susitarę, jo atžvilgiu yra nusiteikę priešiškai, siekia jam pakenkti, dėl ko byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

A. V. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 127 straipsnio 2 dalis numatė, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <…> sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <…>.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos nutarime nebuvo nurodytas KET punktas, kurį pažeidė A. V., tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek Institucijos nutarime įvardinta A. V. veika atitinka KET 114 punkto reikalavimų pažeidimą. Įvykio metu KET 114 punkte buvo nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.

Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo ir veikos kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pagrįstumo klausimas, nurodant, kad apeliantas nėra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, nes posūkio manevrą jis atliko taisyklingai, o jį atliekant, nukentėjusiojo O. M. automobilis buvo labai toli.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 20 d., apie 23.57 val., automobilis VW VENTO, važiuodamas Kalvarijų gatve nuo sankryžos su Žalgirio gatve, kur kiekviena kryptimi yra po dvi eismo juostas, ruošėsi atlikti kairįjį posūkį į kairėje gatvės pusėje esantį įvažiavimą, į namo Nr. 178 B kiemą, tuo tarpu Kalvarijų gatve nuo Ozo gatvės važiavo automobilis BMW, kuris priekinės dalies dešiniąja puse atsitrenkė į jau dalinai įvažiavusio į keliuką automobilio VW VENTO dešiniojo šono galinę dalį. Byloje kyla ginčas dėl kurio automobilio vairuotojo kaltų veiksmų kilo eismo įvykis.

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad stabdymo ir slydimo kelio nėra, šukės įvykio vietoje suvažinėtos kitų automobilių, įvykio vietos nustatyti neįmanoma. Atvykus į įvykio vietą, VW VENTO vairavęs A. V. nurodė, jog sukdamas į kairę, matė priešais atvažiuojantį automobilį BMW, kuris anot jo, buvo gana toli, todėl jis suko į kairę ir besukdamas pajuto smūgį į dešinį galinį sparną. Pasak A. V., automobilis BMW važiavo labai dideliu greičiu (b. l. 9). Savo rašytiniame paaiškinime A. V. nurodė tas pačias aplinkybes ir pažymėjo, kad automobilį BMW, kuris važiavo pirma eismo juosta, sukdamas jis matė už 100-120 metrų (b. l. 12). Teismo posėdžio metu jis teigė, kad BMW automobilio nematė, žiūrėjo į kelią, matė 100 m atstumu, matė tokiu atstumu, kad galėtų saugiai pasukti, priešais yra šviesoforas ir ties ta vieta automobilio BMW nebuvo. Jo manymu, eismo įvykis įvyko pirmoje juostoje (b. l. 39).

Automobilio BMW vairuotojas O. M. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams aiškino, kad jam važiuojant Kalvarijų gatve nuo Baltupių, staiga prieš jo automobilį, darydamas posūkį į kairę, suko automobilis VW VENTO (b. l. 9). Savo rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad važiavo Kalvarijų gatve pirma (pabraukta ir viršuje parašyta antra) eismo juosta, o VW VENTO vairuotojas bandė sukti į kairę, į kiemą, prieš sukdamas kirto dvi ištisines linijas, staigiai suko į kairę, todėl pasak O. M., jis nespėjo jo pamatyti. VW VENTO suko į kairę, kai jam iki minėto automobilio buvo likę 10-12 metrų (b. l. 11). Teismo posėdžio metu O. M. parodė, kad važiavo antra eismo juosta, o stabdymo žymių nebuvo, nes jis nestabdė, iš karto suko vairą į kairę pusę. Pagal eismo įvykio schemą susidūrimas įvyko prie posūkio (b. l. 39).

Liudytoja L. V., važiavusi automobilyje VW VENTO, rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įsukus apie 2 metrus į kiemą, į automobilio galinį sparną, už kuro bako, netikėtai atsitrenkė BMW automobilis, kuris greičiausiai važiavo pirma eismo juosta dideliu greičiu ir, kuris visiškai nestabdė (b. l. 13). Teismo posėdyje L. V. davė iš esmės analogiškus parodymus ir pažymėjo, kad nebuvo jokių ženklų, jog priešais atvažiuoja automobilis (b. l. 40). Pažymėtina, kad L. V. suinteresuotumas bylos baigtimi byloje nenustatytas, tačiau eismo įvykio dieną 2009 m. gegužės 20 d. ji apklausta nebuvo, nes pasak policijos pareigūno, buvo neblaivi (b. l. 9), o rašytinį paaiškinimą apie įvykio aplinkybes ji pateikė tik 2009 m. birželio 4 d., be to jos parodymai, kad nebuvo jokių ženklų, jog priešais atvažiuoja automobilis, prieštarauja tame pačiame automobilyje buvusio ir jį vairavusio A. V. pirminiams paaiškinimams, kad jis matė atvažiuojantį BMW automobilį, kuris buvo toli, už 100-120 m. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija L. V. parodymų, kaip nepakankamai patikimų, nevertina.

Tai, kad teismo posėdžio metu A. V. keitė savo parodymus, vertintina kritiškai, kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta specialisto išvada, kur eismo įvykio aplinkybių tyrimas buvo atliktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva, yra viena iš galimų įrodinėjimo priemonių (ATPK 256 str.), kuri turi lygiai tokią pačią įrodomąją galią, kaip kiti įrodymai, todėl ji nėra vienareikšmiškai privaloma ir turi būti vertinama visų byloje esančių įrodymų kontekste. Nagrinėjamoje byloje, įvertinusi specialisto išvadą kitų įrodymų atžvilgiu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši išvada nėra pakankamai ir neabejotinas, faktinę eismo įvykio situaciją atspindintis, įrodymas, nes tyrimas atliktas, remiantis tik paties A. V. darytomis fotonuotraukomis, neapžiūrėjus pačių automobilių, nesant duomenų apie BMW automobilio stabdymo kelią, be to, pateiktos išvados prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Pažymėtina, jog byloje nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog automobilio BMW vairuotojas O. M. vairavo transporto priemonę, viršydamas leistiną greitį, ir būtent tokie jo veiksmai buvo eismo įvykio priežastis.

Apeliacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėjusi teisėja, kartu su nukentėjusiuoju ir policijos pareigūnais tarpusavyje yra susitarę, jo atžvilgiu yra nusiteikę priešiškai, siekia jam pakenkti, atmestini kaip nepagrįsti jokiais įrodymais.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. V. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pažeidimą, įrodyta byloje esančių įrodymų visuma, t. y. A. V., sukdamas į kairę ne sankryžoje ir matydamas, kad priešinga kryptimi atvažiuoja kita transporto priemonė, jai nedavė kelio, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius