Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-10-16 · Byla Nr. ATP-523-354/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-16
Bylos Nr.
ATP-523-354/2013
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00583-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-523-354/2013Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00583-2013-0 Procesinio sprendimo kategorijos:
45.4.1; 79.1.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 str. 6 d. 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nubaustas už tai, kad 2013 m. birželio 25 d., 13 val. 53 min., Telšių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., vairuodamas automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje viršijo 87 km/h leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 137 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m. rugpjūčio 19 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A2.6-723-304/2013 ir šią bylą jo atžvilgiu pagal ATPK 124 str. 6 d. nutraukti.

Apeliantas skunde teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatyta, ar buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, kuriuo yra kaltinamas, ir kurioje vietoje jis padarytas. Pasak apelianto, teismas nesiaiškino, ar greičio viršijimo faktą policija nustatė tinkamomis priemonėmis, policija nepateikė liudijimo, kad prietaisas atitinka techninius reikalavimus ir gali būti naudojamas, ar tomis priemonėmis naudojosi pareigūnai, kurie susipažinę su naudojimosi instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas.

Taip pat A. K. teigia, kad teismas, remdamasis tik liudininkų parodymais, nustatė, jog pateiktoje nuotraukoje yra užfiksuotas jo automobilis. Pažymi, kad atstumas nuo gyvenvietės pradžią žyminčio ženklo ,,(duomenys neskelbtini)“ iki fiksuoto pažeidimo vietos yra 350 m, o nuo stovėjusio tarnybinio automobilio 600 m, todėl apeliantas daro išvadą, jog automobilio greitis buvo matuojamas pažeidžiant greičio matavimo prietaiso ,,Vizir“ naudojimo instrukciją, kurioje nurodyta, kad maksimalus atstumas, kuriame galimas lengvojo automobilio greičio matavimas, ne mažesnis kaip 400 m. Dėl to apeliantas daro išvadą, kad greitis buvo matuojamas likus apie 250 m, ir manydamas, jog matavimo tikslumui trukdė kitas priešais važiavęs automobilis, reiškia abejonę, kad buvo nufilmuotas kitas automobilis ir neteisingai nustatytas važiavimo greitis. A. K. skunde atkreipia dėmesį, kad nuotraukoje matomas įrašas patvirtina, kad patrulinis automobilis važiavo 50 km/h greičiu, tačiau S. P. nurodė, kad jų automobilis stovėjo, kas, apelianto manymu, taip pat patvirtina, kad nuotraukoje užfiksuotas ne jo automobilis.

Skunde apeliantas deklaruoja manymą, kad jo vairuojamas automobilis negalėjo būti sustabdytas viduryje gyvenvietės, nes liudytojas S. P. patvirtino, kad viršytą greitį užfiksavo įvažiavus pažeidėjo automobiliui apie 600 m į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, o patrulinis automobilis stovėjo įvažiavęs 200 m į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę link Mažeikių.

Apeliantas skunde deklaruoja abejones dėl nuotraukoje užfiksuoto laiko – 13 val. 53 min., ir vaizdo įrašo pradžios laiko – 14 val. 08 min., neatitikties, kas, jo manymu, taip pat kelia abejones dėl greičio matavimo tikslumo ir dėl automobilio. Pasak apelianto, posėdžio metu apklausti pareigūnai aiškiai prieštaravo vienas kitam dėl jo, neva, padaryto pažeidimo (greičio matavimo ir sustabdymo), ir į tokius esminius prieštaravimus teismas turėjo atsižvelgti. Be to, apeliantas skunde teigia, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jis pasirašė neskaitęs, manydamas, kad greitį galėjo viršyti ne gyvenvietės teritorijoje.

Apibendrindamas apeliantas reiškia įsitikinimą, kad jis teisės pažeidimo, nurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole, nepadarė, greičio neviršijo, teismo neklaidino ir atsakomybės nevengia.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo A. K. apeliacinio skundo netenkinti, nes pastarasis nubaustas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu A. K. nubaustas pagal ATPK 124 str. 6 d. už tai, kad vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h – gyvenvietėje, kur leidžiamas važiavimo greitis 50 km/h, apeliantas važiavo 137 km/h (+/- 2 km/h). Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą ir skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nenustatė faktinių pažeidimo aplinkybių ir kt.

Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 257 str.).

Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Telšių rajono apylinkės teismas išvadą dėl apelianto kaltės padarė tinkamai neištyręs įrodymų ir neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių. Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad bylą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo žodinio proceso tvarka, šalindamas neaiškumus ir abejones net surengė išvažiuojamąjį teismo posėdį į įvykio vietą, po ko, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, A. K. faktiškai nereiškė abejonių dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo aplinkybių, tik neigė, kad fotonuotraukoje (21 b. l.) yra užfiksuotas jo vairuotas automobilis (28 b. l.). Maža to, A. K. pasirašytinai buvo supažindintas su policijos pareigūnų jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu (2–3 b. l.), jis nereiškė jokių pretenzijų dėl protokole užfiksuotų pažeidimo padarymo aplinkybių, o tai – skaityti ar neskaityti pasirašomą dokumentą, yra kiekvieno asmeninis apsisprendimas, kuris savaime nelemia dokumento turinio.

Iš byloje surinktų, teismo posėdyje ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų matyti, kad įvykio dieną du policijos pareigūnai – liudytojais apklausti S. P. ir S. U. (26–27 b. l.), nuosekliai ir vienareikšmiškai tvirtino, jog įvykio dieną jiems patruliuojant (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Telšių rajone pastebėjo nuo Mažeikių pusės per (duomenys neskelbtini) gyvenvietę dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, greičio matuokliu užfiksavo atvažiuojančio automobilio greitį – 137 km/h, įjungę švyturėlius sustabdė A. K. vairuojamą transporto priemonę, kuri sustojo jau pravažiavusi policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apklaustų liudytojų S. P. ir S. U. parodymai nėra prieštaringi, jie papildantys vienas kitą ir dėl visų esminių įvykio aplinkybių yra vienodi. Tiek S. P., tiek S. U. aiškiai nurodė, kad jie tarnybiniu automobiliu į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę buvo įvažiavę apie 200 metrų nuo Telšių pusės, o A. K. viruojamas automobilis atvažiavo priešais – nuo Mažeikių pusės, ir į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę buvo įvažiavęs apie 600 metrų, kai buvo užfiksuotas jo greitis. Tai, kas paminėta, aiškiai atskleidžia, kur buvo padarytas teisės pažeidimas, kas jį padarė, kur buvo policijos pareigūnų ekipažas ir kur tuo metu buvo A. K. vairuojamas automobilis, todėl apelianto keliamos abejonės šiais klausimais visiškai nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo nesiremti minėtų liudytojų parodymais, tuo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvios kilmės įrodymai, nors juos taip pat savo skunde kritikuoja apeliantas.

Jau minėta, kad A. K. yra nubaustas pagal ATPK 124 str. 6 d. už tai, kad vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h. Analizuojant ATPK 124 str. esančias administracinių teisės pažeidimų sudėtis, matyti, kad administracinė atsakomybė diferencijuojama, atsižvelgiant į viršyto leistino greičio dydį. Taigi viršytas leistinas važiavimo greitis yra tas ATPK 124 str. numatytų administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvusis požymis, kurio nustatymas, kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 124 str. 6 d., yra būtinas, turi būti konkretus ir nekelti abejonių. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl nustatyto A. K. važiavimo greičio. Pažymėtina, kad greičio matuokliu užfiksuoti duomenys, kuriuos savo skundu kritikuoja apeliantas, šioje byloje nėra vienintelis įrodymas, patvirtinantis A. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo faktines aplinkybes. Minėti duomenys vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 str.

Pirmiausia apeliantas deklaruoja abejones, ar jo vairuojamo automobilio greitį greičio matuokliu ,,Vizir“ užfiksavę policijos pareigūnai išvis buvo susipažinę su minėto prietaiso naudojimo instrukcija ir ar buvo išklaikę atitinkamas įskaitas. Dėl tokių argumentų pažymėtina, kad 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija policijos patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, išlaikyti įskaitą dėl matavimo priemonių naudojimo nenumato. Policijos pareigūnų supažindinimas su atitinkamais matavimo prietaisais, jų techninėmis charakteristikomis, naudojimu ir pan. vyksta atitinkamų mokymų metu, todėl laikoma, kad pareigūnai, kuriems pavedama vykdyti tarnybines užduotis naudojant tam tikrus specialius matavimo prietaisus, yra atitinkamai atestuoti. Liudytoju apklausiamas patrulis S. P. teismo posėdžio metu labai aiškiai įvardijo, koks greičio matavimo prietaisas yra įmontuotas jų tarnybiniame automobilyje ir panaudotas apelianto vairuoto automobilio greičiui nustatyti – ,,Vizir“ (27 b. l.). Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas minėto prietaiso metrologinės patikros liudijimo Nr. 1237361, todėl teismui nekyla abejonių nei dėl patrulių S. P., S. U. kvalifikacijos, naudojant prietaisą ,,Visir“, nei dėl minėto greičio matuoklio techninės būklės ir tinkamumo naudoti.

Be kita ko, apeliantas, savaip interpretuodamas prie apeliacinio skundo pridėtą radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo prietaiso ,,Vizir“ naudojimo instrukciją, kvestionuoja prietaiso parodymus. A. K. kelia versiją, kad jei jo vairuojamo automobilio greitis buvo užfiksuotas automobiliui iki matavimo prietaiso esant 250–350 metrų atstumu, jo automobilio greitis galėjo būti užfiksuotas ne tiksliai. Atsakant apeliantui, pažymėtina, kad greičio matavimo prietaiso ,,Vizir“ instrukcijoje nurodyta, jog maksimalus atstumas, kuriame galimas lengvojo automobilio greičio matavimas, ne mažesnis kaip 400 metrų (37 b. l.) ir čia, priešingai nei teigia apeliantas, kalbama ne apie minimalų automobilio greičio matavimo atstumą, o apie maksimalų, kuris yra 400 metrų ir daugiau. Pagal prietaiso ,,Visir“ naudojimo instrukciją A. K. vairuojamo automobilio greitis galėjo būti matuojamas ir 250 metrų, ir 350 metrų atstumu – tai situacijos esmės nekeičia.

Atsakant į kitus apeliaciniame skunde pateikiamus argumentus, teismas akcentuoja, kad fotonuotraukoje užfiksuoto nuvažiuojančio automobilio greitis negalėjo turėti takos užfiksuotam atvažiuojančio automobilio greičiui, nes iš fotonuotraukoje matomo nustatyto pasirinkimo aišku, jog buvo matuojamas būtent artėjančio automobilio greitis, kuris buvo 137 km/h ir užfiksuotas 2013 m. birželio 25 d., 13 val. 53 min. (21 b. l.). A. K. 14 val. 08 min. (22 b. l.) įlipo į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, kas taip pat laiko požiūriu sutampa su visomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis ir šioje nutartyje aptartomis Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybėmis. Tai, ar A. K. vairuojamo automobilio greitis buvo pamatuotas iš važiuojančio policijos patrulių automobilio, ar iš stovinčio – reikšmės apelianto veikos kvalifikacijai neturi. Pagal greičio matavimo prietaiso ,,Visir“ naudojimo instrukciją, minėtu prietaisu leidžiama matuoti transporto priemonių greitį tiek iš stacionarios padėties, tiek iš judančios (patrulinis rėžimas), tik skiriasi greičio matavimo paklaida, kuri numatyta didesnė greitį matuojant patruliniame rėžime – 2 km/h. Būtent tokia maksimali paklaida įvertinta šioje administracinio teisės pažeidimo byloje A. K. naudai (137 km/h – 2 km/h ? 135 km/h), tačiau tai jo veikos kvalifikacijos nelemia, nes leidžiamas greitis vis tiek viršytas daugiau kaip 50 km/h.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka pagrįsti A. K. kaltei padarius ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą apelianto atžvilgiu nutraukti, kadangi jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis nustatyti.

Taip pat pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidėjui skyrė ATPK 124 str. 6 d. sankcijose numatytą vidutinio dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vidutiniam terminui, kas, apygardos teismo nuomone, yra proporcinga nuobauda A. K. asmens ir jo padaryto pažeidimo pavojingumui, atitinka viešąjį interesą, administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus.

Dėl to, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą palikti galioti ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė