Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant suinteresuotojo asmens – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kauno rajone atstovei L. M..

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. T. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. T., L. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės –nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotasis asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog R. T., gyvenusios (duomenys neskelbtini), šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Kauno rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro duomenimis, R. T. su dukra ir A. T. gyveno kartu, kaip šeima iki jo mirties. Mirus A. T., jo tėvai leido R. T. su dukra pagyventi tame bute, kol ji susiras kitą gyvenamąją vietą, kadangi A. T. tėvai G. I. laikė savo anūke. Šiuo metu mergaitė su mama gyvena Kauno rajono Krizių centre.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 391 straipsnio 1 dalį, kai spėjamas vaiko tėvas miršta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies (Ypatingoji teisena) XXVI skyriuje nustatyta tvarka (Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. T. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti finansinę paramą, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos dukters G. I. T., gimusios (duomenys neskelbtini) – biologinis tėvas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–445 straipsnius teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad: pareiškėjos R. T. dukters G. I. T., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše nurodyti tik duomenys apie motiną: R. T., gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė. Duomenų apie tėvą nėra ((duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Suinteresuotieji asmenys R. T. ir L. B. teismui pateikė liudijimus raštu, kuriuose nurodė, jog A. T., gyveno kartu su pareiškėja, mylėjo, rūpinosi ir prižiūrėjo savo dukrą G. I. T., kol buvo gyvas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog pareiškėja su dukra ir A. T. gyveno kartu (duomenys neskelbtini). A. T. tėvai G. I. laikė savo anūke.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (1 dalis). Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (2 dalis).

Iš tiesų Lietuvos kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (DNR tyrimas) ir šiai įrodymų grupei turi būti teikiamas prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-279/ 2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-558/ 2013; 2016 m. vasario 17 d. nutartis Nr. e3K-3-92-706/ 2016 ir kitos). Tačiau byloje neatliekant DNR tyrimo tėvystei nustatyti, įstatymas numato du galimus šios situacijos sprendimo būdus: pirma, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, t. y. bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai; antra, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą, tačiau tuo atveju, kai ekspertizės tėvystei nustatyti atsisako spėjamo vaiko tėvo artimieji giminaičiai: tėvai, vaikai, broliai ir seserys, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 2 dalis netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-7-607/ 2004).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant tėvystės nustatymo klausimą, kai spėjamas tėvas jau yra miręs, nė vienam šioje byloje dalyvaujančiam asmeniui: nei pareiškėjai R. T., nei suinteresuotiems asmenims R. T. ir L. B., nepaprašius teismo skirti DNR ekspertizės, lieka tik vienas įstatyme įtvirtintas tėvystės nustatymo pagrindas – įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, t. y. bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus pareiškėjos R. T., suinteresuotų asmenų R. T. ir L. B. rašytinius paaiškinimus bei ištirtus kitus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju neginčytinai įrodyta, kad pareiškėja R. T. nuo pat jos dukters G. I. T. gimimo (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su A. T., vedė bendrą ūkį ir kūrė šeimyninius santykius, nors nebuvo susituokę, iki pat A. T. mirties (duomenys neskelbtini). Teismui nėra pagrindo netikėti pareiškėjos R. T., suinteresuotų asmenų R. T., L. B. paaiškinimais, nes jie iš esmės atitinka bylos nagrinėjimo teisme ištirtus rašytinius įrodymus.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, pareiškėjos R. T. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos dukters G. I. T. biologinis tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalis).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas vaiko kilmės patvirtinimui ir finansinėms paramoms gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. T. pareiškimą patenkinti.

Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), yra G. I. T., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas vaiko kilmės patvirtinimui ir finansinėms paramoms gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.