- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-285-768/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09824-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- D. V.
- Advokatai
- Vaiva Savickienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Švitinienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 28 d. 20.32 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu . (duomenys neskelbtini), pagrobė atrakintą, užvestą nukentėjusiajam A. B. priklausantį automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur vertės.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu D. V. prašo panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad nusikaltimo, dėl kurio padarymo yra pripažintas kaltu, neįvykdė. Vaizdo įraše užfiksuotas asmuo nėra jis. Automobilio, kuris buvo rastas netoli jo namų, niekam nesiūlė pirkti. Be to, nė vienas liudytojas neparodė, kad automobilį pavogė būtent jis.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4.1. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl jo kaltės, tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, nesutinka su nuteistojo pozicija ir jo skunde nurodytais argumentais. Apygardos teismo įsitikinimu apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinęs D. V. kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
4.2. Apeliaciniame skunde bei bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo metu nuteistasis tvirtina, jog vaizdo įraše užfiksuotas asmuo nėra jis, tačiau su tokiu nuteistojo teiginiu nėra pagrindo sutikti, kadangi nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas turėjo pats galimybę tiesiogiai įsitikinti vaizdo įraše užfiksuoto asmens panašumu į nuteistąjį, įvertinus ne tik nuteistojo veido formą bei bruožus, tačiau ir išreikštą kūno laikyseną. Be to, apygardos teismas vaizdo įrašą vertino visos nagrinėtos bylos kontekste, kadangi įrodymai baudžiamajame procese vertinami ne atsietai (kaip, kad tai siekia daryti nuteistasis), o jungiant juos į vientisą loginę grandinę. Šiuo atveju išanalizavus vaizdo įrašus bei juos sugretinus į vieną visumą su nukentėjusiojo bei liudytojų (D. V., D. L., V. M.) parodymais, kartu ir su kitais rašytiniais įrodymais, darytina neabejotina išvada, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra ne kas kitas, o būtent nuteistasis.
4.3. Nėra jokio pagrindo sutikti ir su kitu nuteistojo skundo teiginiu, jog jis niekam nesiūlė pirkti pavogto automobilio, kadangi tokius jo teiginius vienareikšmiškai paneigia liudytojo D. V. parodymai, jog nuteistais, atėjęs pas jį į darbovietę, pasiūlė pirkti 2003 m. automobilį „O. Z.“, stovintį netoli jo namų, ir kuris yra šiek tiek apgadintas (apdaužytas, išdaužti stiklai, išsinėrę vairo traukės ir kt.). Kartu su nuteistuoju vyko apžiūrėti automobilio, kuomet neprivažiavus automobilio, pamatė, jog prie jo stovi policijos pareigūnai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apylinkės teisme, teismo posėdžio metu, šis liudytojas nurodė būtent D. V. kaip asmenį, siūliusį jam pirkti minėtą automobilį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo ne tik dėl to, jog jo parodymai atitinka bei papildo byloje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau dar ir dėl to, jog nenustatyta, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Kita vertus, liudytojas taip pat buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo.
4.4. Ne visiškai pagrįstas nuteistojo argumentas, jog niekas iš liudytojų nepatvirtino matę, kad būtent jis pavogė automobilį. Iš tiesų, momento, kuomet nuteistasis įsėdo į ne savo užvestą automobilį ir nuvažiavo, niekas nematė, tačiau tai visai nereiškia, jog iš vaizdo įrašo nebuvo galimybės atpažinti jį, kaip nusikaltimą įvykdžiusį asmenį ar nustatyti jo tapatybę. Kaip jau minėta, kad būtent nuteistasis, o ne kas kitas asmuo pagrobė nukentėjusiojo automobilį patvirtina ne tik tiesiogiai vaizdo įraše užfiksuotas pats nusikaltimas, tačiau tiek ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, kurie leidžia daryti kategorišką išvadą dėl nuteistojo kaltės. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad nuteistąjį žino iš matymo, kadangi ne kartą yra jį pastebėjęs parduotuvėje, todėl peržiūrėjęs vaizdo įrašą iš karto atpažino D. V. kaip asmenį, nuvažiavusį jo automobiliu. Iš nukentėjusiojo bendradarbio (D. L.) parodymų matyti, jog D. V. taip pat jam buvo žinomas iš anksčiau, ne tik kaip parduotuvės klientas, tačiau ir kaip asmuo, kurį yra tekę sulaikyti dėl parduotuvėje įvykdytos vagystės, todėl gavus jo fotonuotrauką, darytą iš vaizdo įrašo, jį atpažino, dėl ko, pamatęs D. V. kitoje parduotuvėje, paprašė apsaugos darbuotojų jį sulaikyti ir iškvietė policiją. Kitas, nuteistojo kaltę patvirtinantis aspektas yra ne tik tai, kaip minėta, kad liudytojas D. V. atpažino jį kaip asmenį, siūliusį įsigyti automobilį, tačiau dar ir tai, kad tiek pagal vaizdo įrašą, tiek pagal liudytojo parodymus, nuteistojo apranga taip pat visiškai atitinka požymius asmens, pagrobusio automobilį, t. y. tamsūs rūbai, kepurė su baltu užrašu (ženklu). Ikiteisminio tyrimo metu, sulaikius D. V., buvo taikoma procesinė prievartos priemonė – poėmis, kurios metu iš nuteistojo pareikalauta pateikti daiktus: kepurę ir džemperį. Kepurės ir džemperio apžiūros metu nustatyta, kad šie rūbai atitinka vaizdo įraše užfiksuoto asmens aprangą: kepurė juodos spalvos, priekyje apvalios, baltos formos emblema (raidžių užrašas), džemperis – juodas su užtrauktuku, priekinėje jo dalyje, apačioje, kairėje ir dešinėje pusėse po kišenę, virš jų – pilka spalvos juosta. Ant rankovių, nuo apykaklės iki alkūnių – dvi besitęsiančios pilkos spalvos juostos. Akivaizdu, kad sulaikymo metu ir nusikaltimo padarymo metu D. V. vilkėjo tais pačiais rūbais.
4.5. Atsižvelgus į tai kas aptarta, nėra pagrindo tikėti nuteistojo iškelta versija, jog jis nusikaltimo neįvykdė, kad pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai. Šiuo atveju, nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas visiškai neabejoja, jog vyriškis, užfiksuotas vaizdo įraše yra tas pats asmuo, kuris siūlė liudytojui D. V. pirkti „O. Z.“ markės automobilį, ir kuris buvo sulaikytas parduotuvėje, t. y. nuteistasis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. V. apeliacinį skundą atmesti.