- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-16
- Bylos Nr.
- e1-2942-667/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40098-20-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- G. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Astos Chraminos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. K., gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. K. 2020 m. spalio 6 d. apie 22.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, pradėjo kabinėtis prie sutuoktinės V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., sudavė kumščiu vieną kartą į nugarą, spyrė jai į koją,tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą;
be to, G. K. 2020 spalio 7 d. apie 19.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, plūdosi necenzūriniais žodžiais ir pasiėmęs kirvį grasino susidoroti su savo sutuoktine V. K. ir ją nužudyti.
Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2020 m. spalio 8 d., parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta iš dalies ir nurodė, kad šiuo meta niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), namo numerio nėra, kartu su sutuoktine V. K.. Santuokoje gyvena 32 metus, veda bendrą ūkį. Namas, kuriame gyvena, priklausė V. tėvams, tačiau šie jau mirę. Su V. turėjo du bendrus sūnus, vienas yra miręs. Paskutiniu metu dažniau piktnaudžiauja alkoholiniu, tačiau kaip jis mano, nuo alkoholio priklausomas nėra. V. nepatinka, kad jis vartoja alkoholį, dėl to tarp jų kyla konfliktai. Taip pat paskutiniu metu tarp jų kyla konfliktai dėl meilės, kadangi jis mano, kad ši turi kitą vyrą ir dėl to nenori mylėtis, todėl jis paskutinį mėnesį nakvoja kluone ant šieno. 2020 m. spalio 6 d. vakare, po ūkio darbų, jis vienas namuose vartojo alkoholį, išgėrė degtinės 0,5 l talpos butelį. V. grįžusi į namus pamatė jį miegantį, girtą ir dėl to supyko. Apie 22 val. tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis šiai spyrė į kairę koją. Ar pataikė ar ne, tiksliai dėl girtumo neprisimena. Kad būtų sudavęs vieną smūgį į nugarą, jis neprisimena, mano taip nebuvo. Tada V. pasakė, kad iškvies policiją. Pamatęs, kad ši telefonu skambina policijai, jis išėjo iš namų ir policijos pareigūnai jo nesulaikė. Supranta, kad mušdamas sutuoktinę jis galėjo sukelti fizinį skausmą (b. l. 108–111). 2020 m. spalio 8 d. apklaustas G. K. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2020 m. spalio 7 d. vakare, išgėrė „Admiral“ pusę butelio degtinės, 0,5 l talpos. Apie 18.30 val. V. grįžo į namus ir rado jį gulintį lovoje girtą, dėl to supyko. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis grasino V., kad užmuš. Dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau galėjo būti, kad jis rankose laikydamas kirvį grasino V., kad užmuš. Galėjo jai sakyti, kad „užmušiu, jei perkūnas nenutrenkė, dabaigsiu aš“. Blaivas jis negrasintų žmonai ir tikrai taip nepasielgtų. Mano, kad dėl visko kaltas alkoholis. Tada V. paskambino į policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir atvežė į areštinę. Gailisi, kad su V. sukonfliktavo, kad mušė. Ateityje pasižada daugiau nedaryti jokių kitų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, nemušti sutuoktinės, gyventi taikiai ir ramiai. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis laikinai apsistos pas savo mamą, gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), namo numerio taip pat nėra (b. l. 129–132).
2020 m. spalio 9 d. apklaustas G. K. parodė, kad pilnai tvirtina savo ankstesnius parodymus, duotus įtariamojo apklausos metu. Papildo, kad 2020 m. spalio 6 d. įvykio metu jis galėjo sutuoktinei V. K. suduoti vieną smūgį į nugarą. Kadangi buvo stipriai neblaivus, jis įvykio visų aplinkybių neprisimena. 2020 m. spalio 7 d. įvykio meta jis rankose laikė kirvį, norėjo žmoną pagąsdinti, buvo taip pat neblaivus, supykęs, nužudyti V. nenorėjo. Kaltę jis pripažįsta pilnai ir gailisi dėl šių įvykių. Išėjęs iš areštinės jis atsiprašė savo žmonos V.. Pasižada daugiau nekonfliktuoti su žmona, nesmurtauti prieš ją ir negrasinti, kad užmuš (b. l. 137–139).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius šį nusikaltimą įrodo kiti byloje esantys duomenys:
2020 m. spalio 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole nurodyta, kad 2020 m. spalio 6 d. vakaro metu, apie 22.00 val., pareiškėja buvo namuose, virtuvėje, ruošėsi gaminti maistą. Netrukus į virtuvę atėjo jos sutuoktinis G., pradėjo koneveikti, įžeidinėti. Ji šiam nieko nesakė, nes pastarasis girtas visada būna agresyvus. Netrukus priėjęs prie jos kumščiu trenkė jai per nugarą arti sprando. Po smūgio ji pajuto skausmą, stengėsi pabėgti nuo pastarojo. Tada vyras dar jai spyrė koja į koją. Tuomet matė kaip šis pasiėmė žarsteklį, užsimojo. Ji pro vyrą išbėgo į kiemą ir paskambino policijai. Išgirdęs jog kviečia policiją, G. išbėgo į laukus ir negrįžo. Tai ne pirmas kartas, kaip G. K. smurtauja prieš ją (b. l. 11–16).
2020 m. spalio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole nurodyta, kad 2020 m. spalio 7 d. apie 19.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos sutuoktinio G. K. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji šiam netinka dėl įvairių priežasčių, nepatinka akys ar šiaip kad būna namie. Todėl G. ją vėl pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais ir sakė, kad ją užmuš, pasakė, kad jei perkūnas jos nenutrenkė, tai šis ją dabaigs. Ji išėjo į lauką ir bijojo grįžti į namus, nes šis sėdėjo kambaryje rankose laikydamas kirvį ir grasino susidoroti, šaukė ant jos, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Tuomet ji bijodama susidorojimo iškvietė policijos pareigūnus, ji mano, kad vyro grasinimai realūs, nes anksčiau yra daug kartų smurtavęs, jai baisu su vyru gyventi. Atvykę pareigūnai sulaikė G. ir išsivežė (b. l. 29–34).
2020 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), priešais save matome vieno aukšto gyvenamą namą, namas nėra pažymėtas numeriu. Kairėje bei dešinėje kiemo pusėje yra išsidėstę ūkinės paskirties pastatai. Į namą yra du įėjimai. Priėjus prie gyvenamo namo iš kairės pusės matome pirmąjį įėjimą į namą, durys tamsiai rudos spalvos su langeliu, pro jas patenkame į namo vidų, jame yra prieangis ir du kambariai. Prieangyje yra įrengta virtuvės patalpa, prieangio kairėje pusėje yra krosnis, tiesiai komoda ant kurios sudėti puodai, viryklė, šaldytuvas, dešinėje pusėje pastatyta kėdė, stalas ir dar viena kėdė, prie kurios ant grindų sudėti batai, puodai, šuns maistas bei paremtas į sieną kirvis. Kirvis paimamas ir supakuojamas į popierinį paketą Nr. 1. Apžiūrėjus visą įvykio vietą, daugiau objektų, pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui nerasta. Įvykio vieta ir jos prieigos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos (b. l. 35–45).
2020 m. spalio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2020 m. spalio 6 d. apie 21.50 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), vyko žodinis konfliktas tarp V. K. ir jos neblaivaus vyro G. K., kurio metu G. K. pastūmė V. K., taip pat spyrė iš dešinės kojos į kairę koją, taip sukeldamas fizinį skausmą. V. K. taip pat teigė, kad G. K. buvo pasiėmęs žarsteklį ir norėjo trenkti, sakydamas „užmušiu“, tačiau spėjo pasitraukti, taip pat V. K. teigė, kad grasinimai jai atrodė realūs, nes grasina jau ne pirmą kartą (b. l. 46–49).
2020 m. spalio 7 d. tarnybiniu pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2020 m. spalio 7 d. apie 19.35 val. namuose, (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas tarp V. K. ir G. K. dėl tarpusavio santykių. V. K. teigė, kad G. K. būdamas neblaivus jai 2020 m. spalio 6 ir 7 dienomis grasina žodžiais, kad užmuš, užsimojo metaliniu žarstekliu ir grasina suduoti. V. K. pabėgo iš namų, kad išvengtų fizinio smurto. V. K. teigė patyrusi psichologinį smurtą, bijo grįžti į namus. V. K. teigia, kad 2020 m. spalio 6 d. atvykus policijai rašė pareiškimą dėl vyro elgesio, tačiau atvykus policijai, vyras buvo išėjęs. G. K. teigia, kad 2020 m. spalio 6 ir 7 d. konfliktuojant su V. K. fizinio smurto nenaudojo ir nesutarimai kilo dėl to, kad žmona su juo nesantykiauja lytiškai. G. K. teigia, tik pagąsdindavęs žmoną, bet jai niekada nesuduodavęs (b. l. 64–67).
2020 m. spalio 9 d. nukentėjusiosios V. K. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad pilnai tvirtina savo duotus parodymus, jų laikosi. Nori papildyti, kad 2020 m. spalio 6 d. įvykio metu, kada sutuoktinis G. K. jai sukėlė fizinį skausmą, kūno sužalojimų nepadarė, pas teismo medicinos ekspertus ji vykti atsisako. Po įvykio į jokius gydytojus nesikreipė ir niekur nesigydė. Jai yra pranešta, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jo nereikš. Kirvį, kuriuo 2020 m. spalio 7 d. įvykio metu G. jai grasino, prašo jai grąžinti, kadangi kirvis jai reikalingas namuose, buities ir ūkio darbams. Taip pat nori patikslinti, kad kai G. grasino ją nužudyti, rankose šis laikė kirvį, todėl ji manė, kad pastarojo grasinimai buvo realūs (b. l. 61–63).
2020 m. spalio 9 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas kirvis. Matoma, kad kirvio kotas yra medinis, rudos spalvos, nusitrynęs. Kirvio su kotu ilgis 31 cm, koto ilgis 29 cm, kirvio ašmenų ilgis 11 cm, penties aukštis 4,5 cm, plotis 2,8 cm. Kirvio pentis, pleištas ir ašmenys yra aprūdiję (b. l. 76–80).
Iš 2020 m. spalio 7 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2020 m. spalio 7 d. 21.18 val. G. K. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas (b. l. 101).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis G. K. smurtavo savo šeimos nario – sutuoktinės V. K. atžvilgiu: 2020 m. spalio 6 d. apie 22.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, pradėjo kabinėtis prie sutuoktinės V. K., spyrė jai į koją, sudavė kumščiu vieną kartą į nugarą, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą.
Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina kaltinamojo prisipažinimas bei nukentėjusiosios parodymai apie įvykio aplinkybes, tarnybinis pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, tai yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad G. K. namuose grasino nužudyti V. K., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes vakar dieną smurtavo, elgėsi agresyviai, plūdosi necenzūriniais žodžiais, rankoje laikė kirvį ir grasino susidoroti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, G. K. veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
G. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – viešaisiais darbais ir jos dydžiu (b. l. 147).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
G. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, padaryti nusikaltimai baigti, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 93), baustas administracine tvarka (b. l. 94–95), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 98), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 96), nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 100).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – viešieji darbai, jo dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu.
Kadangi kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis G. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 7 d. 20 val. 30 min. (b. l. 114) iki 2020 m. spalio 9 d. 10 val. 16 min. (b. l. 120), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir:
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje skirti 7 (septynis) mėnesius viešųjų darbų, kas mėnesį išdirbant 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui;
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje skirti 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, kas mėnesį išdirbant 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausme subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir skirti galutinę bausmę 12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, kas mėnesį išdirbant 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. skirti 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, kas mėnesį išdirbant 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti G. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 7 d. 20 val. 30 min. iki 2020 m. spalio 9 d. 10 val. 16 min., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Išaiškinti nuteistajam, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.