Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2014-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-313-224/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-06-02
Bylos Nr.
1-313-224/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Kaltinamasis
M. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-313-224/2014;proceso Nr. 1-52-1-00343-2014-6;procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.9.9;2.10.1.3;2.10.1.4.(S)ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 2 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Malinauskas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos, kurioje

M. K., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, spec. vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-12-06 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 180 str. 1 d. 30 parų arešto bausme, 2014-03-13 paleistas iš Marijampolės PN atlikus arešto bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. K., privalėdamas pagal 2007 m. gruodžio 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, nuo 2009-01-01 iki 2010-08-15, nuo 2010-10-21 iki 2012-03-26, nuo 2012-08-01 iki 2013-01-10, nuo 2013-01-21 iki 2013-07-25,vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas sūnui išlaikyti ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, dėl ko įsiskolinimas iki 2014 m. balandžio 8 d. yra 27 111,84 Lt,

tokiais veiksmais kaltinamasis M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su R. K. susituokė 2001-12-12. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus L. K.. Kartu santuokoje pragyveno apie 6 metus, gyveno nuomojamame bute. 2007-12-21 jo su R. santuoka buvo nutraukta Alytaus rajono apylinkės teisme. Santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu, R. iš jo prisiteisė sūnui išlaikymą, jis teisme dalyvavo ir apie tai žinojo. Jis kas mėnesį turi mokėti po 300 Lt iki L. pilnametystės. Po santuokos nutraukimo jis ir R. gyveno atskirai. Po skyrybų jis dirbo, todėl išlaikymą sūnui mokėdavo, duodavo pinigus R. tiesiai į rankas. Po to jis R. pinigų nedavė, kadangi nedirbo ir neturėjo pinigų. Savo sūnų L. tuo laikotarpiu dažnai pasiimdavo pas save, nuveždavo į vandens atrakcionų parką, pasiimdavo sūnų ilgesniam laikui. Su L. sutaria gerai, jį sveikina per visas šventes, sveikina su gimtadieniu. Paskutinį kartą su L. buvo susitikęs prieš mėnesį, buvo nuėję į kiną. Kadangi šiuo metu nedirba, tai neturi galimybės mokėti išlaikymą sūnui, šiuo metu gydosi, niekur nedirba. Kai dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,, duomenys neskelbtini)“, jis nepagalvojo, kad apie tai reikia pranešti antstolei. Savo kaltę dėl išlaikymo sūnui nemokėjimo pripažįsta pilnai, dėl to nuoširdžiai gailisi, pažada, kad kai susiras darbą, pradės mokėti išlaikymą (b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys:

- liudytojos R. K. parodymai, kad 2001-12-12 susituokė su M. K.. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. K.. 2007-12-21 jų santuoka buvo nutraukta Alytaus rajono apylinkės teisme. Santuoka buvo nutraukta taikos sutartimi ir ji iš karto prisiteisė iš M. K. išlaikymą sūnui. Jis kas mėnesį turi mokėti 300 litų. M. K. teismo posėdyje dalyvavo, jam apie sūnaus išlaikymo priteisimą buvo žinoma. Po skyrybų M. K. jai duodavo po 100, 200 litų per mėnesį sūnaus išlaikymui. Jis mokėjo išlaikymą apie pusę metų, o vėliau nemokėjo. Todėl 2010 m. pradžioje jai Alytaus rajono apylinkės teisme išdavė vykdomąjį raštą ir jį su prašymu išieškoti iš M. K. sūnui išlaikymą pateikė antstolei Kvaraciejienei. Nuo to laiko M. K. išlaikymo nemokėjo bei kitaip nepadėjo išlaikyti sūnaus. Todėl 2010 m. kovo mėnesį ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą su prašymu gauti išmoką L. išlaikymui. Nuo 2010 m. kovo mėnesio ji gauna po 195 litus iš Vaikų išlaikymo fondo. M. K. su sūnumi bendrauja retai, pasiima kartą per pusmetį, tačiau nei sūnui, nei jai pinigų neduoda (b. l. 24-25);

- 2014-04-03 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, jog 2010-03-19 Į Garantinio ir vaiko išlaikymo fondo administraciją kreipėsi R. K. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo L. K., gim. 2003 m. Antstolės Angelės Kvaraciejienės 2010-03-16 pažymoje Nr. 0133/10/00330 nurodoma, kad pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4540-292 iš M. K., gim. (duomenys neskelbtini), vaikui išlaikyti nustatyta mokėti po 300 litų kas mėnesį išieškotojai R. K.. Taip pat nurodoma, kad 2009 m. gruodžio – 2010 m. vasario mėn. išieškotojai nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Todėl Fondų administracija 2010-05-19 priėmė sprendimą Nr. V2-4655, kuriuo nusprendė L. K. nuo 2010 m. kovo 19 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 litų dydžio išmoką. Skolininkas apie Fondų administracijos priimtą sprendimą bei jo pasekmes 2011-10-25 informuotas registruotu laišku. Visos šios aplinkybės rodo, kad M. K. vengia išlaikyti savo nepilnametį vaiką (b. l. 1-3);

- antstolės Angelės Kvaraciejienės 2010-03-16 pažyma Nr. 0133/10/00330, kurioje nurodoma, kad iš M. K. vaikui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti nustatyta mokėti po 300 litų kas mėnesį išieškotojai R. K.. 2009 m. gruodžio mėn., 2010 m. sausio mėn. ir 2010 m. vasario mėn. išieškotojai lėšos sūnaus išlaikymui nebuvo mokamos (b. l. 5);

- 2007-12-13 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad M. K., gim. 1982-09-27, teiks išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui L. K. gim. (duomenys neskelbtini), po 300 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki L. pilnametystės, pervedant šias išmokas į R. K. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke (b. l. 21-22);

- gimimo liudijimas AA Nr. 261014, iš kurio matyti, kad L. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma su priedais, kurioje nurodyta, jog M. K., gim. (duomenys neskelbtini), dirbo nuo 2013-01-22 iki 2013-05-02. Iš jo darbo užmokesčio lėšos vaiko išlaikymui nebuvo išskaitomos, nes nebuvo informacijos apie būtinybę jas išskaityti (b. l. 60-61);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gavo darbo užmokestį nuo 2012-08 iki 2013-01, lėšos vaikui išlaikyti nebuvo išskaičiuotos (b. l. 63-64);

- 2014-04-14 Nr. S-476 (1.7) pažyma apie Lietuvos darbo biržos duomenis, kurioje nurodyta, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas darbo biržoje: nuo 2010-01-13 iki 2010-10-20; nuo 2012-03-27 iki 2012-07-31; nuo 2013-01-11 iki 2013-01-20, nuo 2013-07-26. Nuo 2010-01 iki 2010-08 gavo nedarbo draudimo išmoką (b. l. 67-68).

Aptartų duomenų visuma teisėjui duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teisėjas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamasis M. K. teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Nedirba, registruotas darbo biržoje, psichiatrinio kabineto įskaitoje ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas. Jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. M. K. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo prokurorės siūlomą skirti jam arešto bausmę sumažinti arba paskirti jam viešuosius darbus. M. K. skirtina prokurorės siūloma bausmė - 90 parų areštas, nes, įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, teismas mano, kad tai yra teisinga bausmė kaltinamajam.

Pagal BK 64¹ str., kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teisėjas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir nubausti 90 (devyniasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir atliktina bausmės dalimi laikyti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Arešto bausmę nustatyti atlikti areštinėje.

Arešto pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Įteikti M. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti M. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu toks prašymas pateikiamas, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios ir byla nagrinėjama teisme bendra tvarka. Jeigu toks prašymas nepateikiamas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Jonas Malinauskas