- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- II-341-295/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02054-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Pažeidėjas
- R. P.
- Advokatai
- Jonas Korsakas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. P. ir jo atstovui advokatui Jonui Korsakui,
nedalyvaujant institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. birželio 25 d. R. P. (toliau ir – pareiškėjas) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2017 m. birželio 25 d., apie 08 val. 03 min., Ateities g., Vilniuje, vairavo automobilį „FORD C-MAX“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilės girtumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 14 punkto reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 300 € dydžio bauda su ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta privaloma administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, R. P. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. birželio 28 d. priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, o teismui pripažinus, jog R. P. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymių, pakeisti skundžiamą nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą - 100 € baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. Skunde nurodoma, jog bylą nagrinėjęs pareigūnas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, kurio metu nenustatė ir neįvertino visų tyrimui reikšmės turinčių faktinių aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Pareiškėjas pažymėjo, jog jam inkriminuoto nusižengimo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasielgė teisingai, nes veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nurodė, jog 2017 m. birželio 25 d. anksti ryte pareiškėjo dukra G. P. pasijuto blogai, jai pakilo aukšta temperatūra, ant kūno matėsi pabėrimai, todėl R. P., pakvietęs kaimynę D. K., kad pastaroji pažiūrėtų sunegalavusią jo dukrą, skubiai išvažiavo į vaistinę nupirkti temperatūrą mažinančių vaistų. Pareiškėjo teigimu, jis tuo metu jautėsi gerai, net neįtarė, jog galėjo viršyti įstatyme numatytą leidžiamą neblaivumo ribą, kurią viršijo vos 0,03 promilėmis, įvertinus galimą paklaidą, be to, nagrinėjamo įvykio metu jokio eismo įvykio nesukėlė, niekam žalos nepadarė, todėl pastarojo padaryta formali žala - KET 14 punkto reikalavimų pažeidimas, lyginant ją su galėjusia atsirasti žala (sunkūs dukros sveikatos pablogėjimo padariniai ar net mirtis), pareiškėjo manymu, pripažintina daug mažesne už tą, kurios siekta išvengti, ir R. P. atžvilgiu turėtų būti taikomos ANK 16 straipsnio nuostatos. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, bylos nagrinėjimo metu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, taip pat į tai, kad įstatyme numatyta leidžiama neblaivumo riba buvo viršyta nežymiai, praeityje administracine tvarka jis baustas nebuvo, turi net 31 metų vairavimo stažą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, o, pareiškėjo teigimu, atliekant minėtas pareigas, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, be to, pastarasis rūpinasi sunkiai sergančia savo motina G. P., kurią nuolat reikia vežioti į gydymo įstaigas, todėl pareiškėjas prašo vadovautis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais ir pastarojo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Teismo posėdžio metu R. P. ir jo atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo papildomai nurodė, jog praeityje jis nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, nagrinėjamo įvykio metu jautėsi gerai, todėl staiga prireikus dukrai vaistų, jis važiavo į vaistinę jų nupirkti. Apgailestavo dėl padaryto pažeidimo ir nurodė, jog su paskirtos baudos dydžiu sutinka, tačiau prašė paskirti kuo trumpesnį specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Atsiliepimas
Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, institucijos atstovas nepranešė neatvykimo priežasčių, pateikė atsiliepimą į skundą, todėl teismas pareiškėjo skundą nagrinėjo nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad R. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, įrodyta byloje surinktų rašytinių įrodymų duomenimis, administracinė nuobauda paskirta įstatymo sankcijos ribose, skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas ir nekeistinas. Atsiliepime pažymima, jog R. P. padarytas administracinis nusižengimas yra laikomas vienu šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių grėsmę eismo saugumui, be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galima būtų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sušvelninti pastarojo administracinę atsakomybę. Taip pat atsiliepime paminėta, jog nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad R. P. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir jo veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, nėra jokio pagrindo, o skunde pateikiamos aplinkybės, skundžiamą nutarimą priėmusio pareigūno manymu, vertintinos kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinė taktika, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės, todėl skundą prašoma atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundžiamu nutarimu R. P. pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kurios nuostatos numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.
Iš skundo turinio bei teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo duotų paaiškinimų matyti, kad R. P. iš esmės pripažįsta, jog 2017 m. birželio 25 d., apie 08 val. 03 min., Ateities g., Vilniuje, jis vairavo automobilį „FORD C-MAX“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas nesunkus girtumo laipsnis, tačiau nurodo, jog tai darė dėl būtinojo reikalingumo. Pareiškėjas pažymėjo, jog minėtos dienos rytą jo dukros savijauta akivaizdžiai pablogėjo (pakilo aukšta temperatūra, ant kūno matėsi pabėrimai), todėl R. P., nieko nelaukdamas, skubiai išvyko į vaistinę nupirkti dukrai vaistų, taip siekdamas išvengti pastarosios sveikatai (ar net gyvybei) gresiančio pavojaus.
ANK 16 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad asmuo neatsako pagal ANK už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala yra mažesnė nei išvengta (nutartys bylose Nr. N662-2589/09, N444-2211/2010).
Išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog R. P. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pareiškėjas nurodė, kad staiga pablogėjus jo dukros sveikatai (pakilus aukštai temperatūrai, ant kūno pastebėjus išbėrimus), jis, siekdamas išvengti pastarosios sveikatai (ar net gyvybei) gresiančio pavojaus, turėjo skubiai sugirdyti temperatūrą mažinančių vaistų, todėl važiavo į vaistinę jų nupirkti. Tačiau teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, pažymi, kad nagrinėjamu atveju prireikus vaistų netikėtai blogai pasijutusiai dukrai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo galimybę pasirinkti kitus susiklosčiusios situacijos išsprendimo būdus, leidžiančius išvengti vairavimo neblaiviam. Vietoje to, kad paprašytų kitų asmenų pagalbos - paskolinti vaistų, pavežti jį iki vaistinės ar iškviesti greitąją medicinos pagalbą pablogėjus jo dukros sveikatai, pareiškėjas ryžosi šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisykles, kas nėra pateisinama ir negali būti pripažįstama būtinuoju reikalingumu pažeisti įstatymus. Byloje nėra jokių duomenų, liudijančių, jog R. P. būtų ėmęsis kitokių priemonių ar ieškojęs kitų būdų išspręsti netikėtai susiklosčiusią situaciją, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o pasirinkta vienintelė priemonė, kurios ėmėsi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam - kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių bei transporto priemonių eismo saugumui. Be to, paminėtina, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad R. P. dukra netikėtai sunegalavo ir itin blogai pasijuto 2017 m. birželio 25 d. rytą, nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais, liudijančiais, jog pareiškėjo dukros sveikatai ar net gyvybei buvo kilęs akivaizdus ir realus pavojus. Šių aplinkybių nagrinėjamo įvykio metu, kai buvo nustatytas faktas, jog R. P. vairavo transporto priemonę neblaivus, administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodęs ir pats pareiškėjas. Ir nors R. P. ir liudytojos D. K. teisme nurodytos aplinkybės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dukros sveikatos būklės iš esmės yra analogiškos (liudytojos teigimu, R. P. dukra jautėsi blogai, ji karščiavo, ant kūno matėsi pabėrimai, jos sveikatos būklė buvo apysunkė, todėl skubiai buvo reikalingi vaistai, kurių pareiškėjas neturėjo), tačiau, tiek vertinant jas atskirai, tiek visumoje su kitomis teismo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis, jos nėra patvirtintos jokiais kitais byloje esančiais duomenimis, todėl pastarųjų duoti parodymai vertintini prieštaringai. Taip pat paminėtina, jog teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. K. yra R. P. pažįstama (kaimynė), ji yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jos parodymus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisme duotus paaiškinimus teismas vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją bei siekį išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Taigi, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. P. teiginius apie tai, kad administracinį nusižengimą jis padarė, veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, teismas vertina kritiškai, o byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad R. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą pagrįstai.
Skunde pareiškėjas pažymėjo ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog jei teismas pripažintų, kad vis tik yra padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, jis nesutinka su skundžiamu pareigūno nutarimu dalyje dėl administracinės nuobaudos – 300 € dydžio baudos paskyrimo ir ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytos privalomos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių.
Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). ANK 22 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės. Sutinkamai su ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, taip pat asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo ne teismo metu buvo nustatyta R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pastarasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi jį padaręs, o pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, teismas pažymi, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjui buvo paskirta tik minimalaus dydžio ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda su 422 straipsnio 9 dalyje numatyta privaloma administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje reglamentuotas mažesnės ar švelnesnės administracinės nuobaudos bei švelnesnės administracinio poveikio priemonės negu numatyta įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijoje skyrimas, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos teisės pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, todėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos ir administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą bei vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumą, konstatuoja, jog tokių aplinkybių, kurios būtų laikytinos išimtinėmis ir būtų pagrindas R. P. paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatyme ar jas panaikinti, nenustatė. Ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui vairuotojo pažymėjimas reikalingas užtikrinti asmeninius ar šeimos interesus arba darbinėms funkcijoms vykdyti, savaime nėra laikytinos ypatingomis aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti R. P. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą nusižengimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninius ar jo šeimos interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Taigi, tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. Be to, faktiniai duomenys, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nes važiavo į vaistinę nupirkti vaistų netikėtai susirgusiai dukrai, nagrinėjamo įvykio metu pareiškėjui nustatytas nesunkus girtumo laipsnis ir įstatyme numatyta leidžiama neblaivumo riba buvo viršyta nežymiai, nesudaro pagrindo R. P. padaryto nusižengimo vertinti kaip mažiau pavojingo. Skunde nurodytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas dirba vadybininku ir vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas darbinėms funkcijoms vykdyti, jis rūpinasi sunkiai sergančia motina G. P., kurią nuolat reikia vežioti į gydymo įstaigas, taip pat nesudaro pagrindo pastarojo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnes, negu sankcijoje numatytos nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Teismas skundo nagrinėjimo metu papildomai nenustatė jokių kitų išskirtinių pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, todėl naikinti ar pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. birželio 28 d. nutarimą dalyje dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. P. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 300 € dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, palikti nepakeistą.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.