Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-05 · Administracinė byla Nr. I-4309-320/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
I-4309-320/2019
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00066-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
I. L.
Atsakovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Irmantas Tumas
Kategorijos
` Administracinė byla Nr.I-4309-320/2019
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00066-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 5 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjai I. L., jos atstovui advokatui Irmantui Tumui,atsakovės atstovei K. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

teismui paduotu skundu (b.l.1-2) pareiškėja I. L. (toliau – ir I. L., ir pareiškėja) prašė;

panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018-12-17 sprendimą, įformintą raštu Nr.19-3547(4.5)(toliau- ir Raštas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. birželio 4 d. prašymą;

panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2019-02-13 sprendimą Nr.AG4-5/19-2019).

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje ji ir jos atstovas paaiškino, kad ji yra visiškai neįgali, juda tik neįgaliojo vežimėlio pagalba. Tam, kad ji galėtų patekti į savo gyvenamąsias patalpas, esančias Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo 1 aukšte, būtina, jog ją atvežusi transporto priemonė prisiparkuotų prie pat laiptinės įėjimo neįgaliesiems skirtoje vietoje. Dėl jos naudojamo neįgaliojo vežimėlio techninių charakteristikų, pareiškėja gali būti pervežama tik mikroautobusu, kuris negali pravažiuoti įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) namo kiemą tuo atveju, jeigu įvažiavime palikti stovėti automobiliai. Pareiškėja Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau- ir Administracija) Miesto infrastruktūros skyriui (toliau- ir Administracijos skyrius) 2018-06-04 pateikė prašymą, kuriuo prašė praplatinti įvažiavimą, nuimant kampą į automobilių aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo, kad galėtų privažiuoti prie pastatyto neįgaliajam ženklo (toliau- ir Prašymas). Atsakovės pareiškėjai pateiktus atsakymus į jos Prašymą keletą kartų panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius (toliau- ir LAGK Panevėžio skyrius), įpareigodamas atsakovę priimti objektyviais duomenimis pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuriame būtų aiški pozicija dėl pareiškėjos įtraukimo į sąrašą. Administracija, vykdydama LAGK Panevėžio skyriaus sprendimą, skundžiamu 2018-12-17 raštu trečią kartą atsakė į pareiškėjos Prašymą, kuriame nurodyta, jog Prašymas bus svarstomas 2019 metais, jei savivaldybės 2019 metų biudžete bus numatytos tam pakankamos lėšos; Sąrašas Nr.10, t.y. prašymų įrengti ir išplatinti vidaus kelius ir (ar) transporto priemonių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių namų, neprisidedant gyventojams, sąrašas bus peržiūrėtas ir pakoreguotas 2019 m. kovo 1 d., papildant sąrašą pareiškėjos Prašymu. Pareiškėją tenkintų tik toks Administracijos reagavimas į jos Prašymą, jeigu jis būtų patenkintas- praplatintas įvažiavimas ir nuimtas kampas į automobilių stovėjimo aikštelę šalia (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo. Raštas buvo apskųstas LAGK Panevėžio skyriui, tačiau LAGK Panevėžio skyrius 2019-02-13 sprendimu Nr.AG4-5/19-2019 pareiškėjos skundą atmetė vien tik formaliais motyvais. Skundžiamu Sprendimu atsakovė faktiškai jos Prašymo netenkino, atidėdama problemos sprendimą neapibrėžtam terminui. Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų, o atsakovė atsisako ją atlikti.

Atsiliepimas

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui (b.l.18-23) nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad į Prašymą Administracijos skyrius pareiškėjai atsakė: 2018-06-18 raštu Nr.IS-3020, kurį LAGK Panevėžio skyrius panaikino; 2018-09-10 raštu Nr.19-2512(4.5), kurio dalį (dėl I. L. prašymo įtraukimo į Prašymų įrengti ar išplatinti vidaus kelius ir (ar) transporto priemonių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių gyvenamųjų namų, neprisidedant gyventojams sąrašą (toliau- ir Sąrašas Nr.10)). Vykdydama LAGK Panevėžio skyriaus sprendimą, atsakovė 2018-12-17 raštu Nr.19-3547(4.5) informavo, kad jos Prašymas bus įtrauktas į Sąrašą Nr.10 ir vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2018-04-26 sprendimu Nr.1-148 patvirtintu Panevėžio miesto infrastruktūros objektų įrengimo, remonto darbų eiliškumo nustatymo tvarkos aprašo (toliau- ir Aprašas) 4 punktu, bus svarstomas 2019 metais, jeigu Savivaldybės 2019 metų biudžete bus numatytos tam pakankamos lėšos; 2018 metais patvirtintas Sąrašas bus peržiūrėtas ir pakoreguotas 2019 metais kovo 1 dienai papildant I. L. prašymu. Skundžiamas atsakovės Raštas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, motyvuotas, jame suformuluota aiški pozicija, ką konstatavo ir LAGK Panevėžio skyrius savo sprendimu. Aprašu buvo nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis nustatomas Panevėžio miesto infrastruktūros objektų įrengimo, remonto darbų eiliškumas. Remiantis Aprašo 3, 4 punktais, pareiškėjos prašymas įtrauktas į 2019-02-20 Administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A-128 patvirtintą Sąrašą Nr.6 „Prašymų naujai tiesti (įrengti) ir (ar) rekonstruoti vidaus kelius, transporto priemonių stovėjimo aikšteles šalia daugiabučių gyvenamųjų namų“ 67 numeriu, apie tai pareiškėja informuota raštu Nr.19-574(4.5).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriui 2018-06-04 pateikė prašymą, kuriuo prašė praplatinti įvažiavimą, nuimant kampą automobilių aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo, kad galėtų privažiuoti prie pastatyto neįgaliajam ženklo (b.l.30). Į pareiškėjos prašymą Administracijos skyrius pareiškėjai atsakė 2018-06-18 raštu Nr.IS-3020(12.1.11) (b.l.32), kuris buvo panaikintas LAGK Panevėžio skyriaus 2018-08-14 sprendimu. Atsakovė 2018-09-10 raštu Nr.19-2512(4.5) pakartotinai atsakė į Prašymą (b.l.48), kurio dalis (dėl I. L. prašymo įtraukimo į Prašymų įrengti ar išplatinti vidaus kelius ir (ar) transporto priemonių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių gyvenamųjų namų, neprisidedant gyventojams sąrašą (toliau- ir Sąrašas Nr.10)) buvo panaikinta LAGK Panevėžio skyriaus 2018-11-06 sprendimu.

Atsakovė 2018-12-17 raštu Nr.19-3547(4.5) pakartotinai atsakė į Prašymą (b.l.51-52), juo pareiškėją informavo, kad jos Prašymas bus įtrauktas į Sąrašą Nr.10 ir vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2018-04-26 sprendimu Nr.1-148 patvirtintu Panevėžio miesto infrastruktūros objektų įrengimo, remonto darbų eiliškumo nustatymo tvarkos aprašo (toliau- ir Aprašas) 4 punktu, bus svarstomas 2019 metais, jeigu Savivaldybės 2019 metų biudžete bus numatytos tam pakankamos lėšos; 2018 metais patvirtintas Sąrašas bus peržiūrėtas ir pakoreguotas 2019 metais kovo 1 dienai papildant I. L. prašymu. Būtent šis atsakovės Raštas yra ginčo nagrinėjamojoje byloje objektas. Nesutikdama su Raštu, pareiškėja jį išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė LAGK Panevėžio skyriui, kuris 2019-02-13 sprendimu Nr.21R4-10(AG4-2/19-2019) (toliau- ir Ginčų komisijos sprendimas) pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja, nesutikdama su Raštu ir su Ginčų komisijos sprendimu, juos ginčija teisme.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad pareiškėja yra neįgali (b.l.31), gali judėti tik neįgaliojo vežimėlio pagalba. Pagal pareiškėjos paaiškinimus, kurie byloje nėra ginčijami, dėl jos naudojamo vežimėlio konstrukcijos, ji gali būti pervežama tik mikroautobusu. Iš atsakovės pateikto 2019-05-23 patikrinimo akto Nr. VTKa-526(30.1.) su priedais (fotonuotraukomis) (b.l.76-82) matyti, kad prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėja, yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurios gale, prie pėsčiųjų šaligatvio yra skirta vieta pareiškėjos automobiliui pastatyti, pažymėta kelio ženklu 528 su papildomomis lentelėmis 810 bei 846. Pagal pareiškėjos paaiškinimus, jai patekti į minėtoje kiemo aikštelėje įrengtą jai skirtą automobilio stovėjimo vietą ( bei išvažiuoti iš jos) trukdo tai, kad įvažiavime į kiemo aikštelę yra statomi automobiliai; lengvieji automobiliai pro įvažiavime pastatytus automobilius gali pravažiuoti, tačiau mikroautobusui dėl savo didesnių gabaritų pro stovinčius automobilius įvažiavime pravažiuoti trūksta vietos. Pagal pareiškėjos paaiškinimus, įvažiavime automobiliai paliekami stovėti nuolat. Būtent tai ir sąlygojo jos Prašymo pateikimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad siekdama išspręsti susidariusią problemą, Prašyme pareiškėja suformulavo konkretų reikalavimą išplatinti įvažiavimą į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kiemą, nuimti kampą automobilių stovėjimo aikštelėje.

Vertindama byloje susiklosčiusią situaciją teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog ginčo teisiniams santykiams yra taikytinos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas), kitų aktų, susijusių su gatvių projektavimu, tiesimu ir šių darbų finansavimu, nuostatos.

Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.).

Ginčui aktuali Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto redakcija numato, jog savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalis taip pat nustato, jog gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Kelių įstatymo 16 straipsnis numato, jog kelių ir statinių projektavimas, tiesimas, statyba, rekonstravimas, taisymas (remontas) ir priežiūra yra finansuojama įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, sutinka su tuo, kad pareiškėjos įvardintas teisės aktas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas) numato būtent atsakovo funkciją suprojektuoti rekonstruoti jos nurodomą įvažiavimą bei automobilių stovėjimo aikštelę. Atsakovė byloje nekvestionuoja šios jos funkcijos, tačiau nurodo, jog vidaus kelių (įvažų) prie daugiabučių gyvenamųjų namų klausimas yra tiesiogiai sietinas su savivaldybės biudžeto lėšomis, kurios yra skirtos miesto infrastruktūros objektų plėtrai, modernizavimui ir priežiūrai; nesant pakankamai finansinių išteklių, visų miesto gyventojų poreikių nėra galimybės patenkinti, todėl darbai atliekami pagal Aprašu nustatytą eiliškumą.

Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktas numato, kad savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, tuo tarpu pagal 7 punktą jis koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja pateiktame skunde remiasi teisės aktu, įtvirtinančiu atsakovės funkciją tiesti, rekonstruoti gatves, teigdama, jog atsakovė atsisako vykdyti jai teisės aktais priskirtą funkciją, bet nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Kelių įstatyme nėra numatyta jokių konkrečių terminų, jie nenumato jokio laiko momento, iki kada nurodyti veiksmai turi būti atliekami, kuriam praėjus būtų galima teigti, kad atsakovė pažeidė jai priskirtas funkcijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisės aktai nesukuria pareiškėjai subjektinės teisės reikalauti konkrečiu metu rekonstruoti konkretų vidaus kelią, iš esmės sukuria tik tam tikrą atskaitomybę, kad tokie klausimai būtų svarstomi ir įvertinami teisės aktų nustatyta tvarka. Panevėžio miesto infrastruktūros objektų (tarp jų- ir vidaus kelių, transporto priemonių stovėjimo aikštelių) įrengimo, remonto darbų eiliškumo nustatymas reglamentuotas Aprašu. Aprašo 3 punktas numato, jog kasmet iki einamųjų metų kovo 1 d. Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinami Panevėžio miesto gyventojų, įstaigų, įmonių pateiktų prašymų dėl gatvių, vidaus kelių, šaligatvių ir vaikų žaidimų aikštelių įrengimo, remonto sąrašai pagal pateikimo datą; šie sąrašai vieną kartą metuose peržiūrimi, iš jų išbraukiami gyventojų, įstaigų, įmonių pateikti prašymai, kurie jau įgyvendinti, ir įrašomi naujai pateikti prašymai, gauti iki einamųjų metų sausio 31 d. Pareiškėjos Prašymas buvo pateiktas 2018-06-04, todėl pareiškėja Raštu buvo pagrįstai informuota, kad jos Prašymas bus svarstomas 2019 metais, jei savivaldybės 2019 metų biudžete bus numatytos tam pakankamos lėšos. Kaip patvirtina bylos medžiaga, Administracijos direktoriaus 2019-02-20 įsakymu Nr.A-128 buvo patvirtintas Prašymų naujai nutiesti (įrengti) ir (ar) rekonstruoti vidaus kelius, transporto priemonių stovėjimo aikšteles šalia daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas (6), kuriame pareiškėjos Prašymas įrašytas 67 numeriu, apie tai pareiškėja buvo informuota atsakovės 2019-02-21 raštu Nr.19-574(4.5). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą. Visuotinai pripažįstama, kad savivaldybių biudžetai yra šių savivaldybių pajamų ir išlaidų (asignavimų) planai tam tikram laikotarpiui (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimą). Savivaldybės biudžeto sudarymo pagrindas yra savivaldybės tarybos patvirtinti strateginio planavimo dokumentai, taip pat savivaldybių funkcijoms įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai (Vietos savivaldos įstatymo 51 str. 3 d.). Taigi, savivaldybės biudžete lėšų tam tikroms reikmėms (tikslams) numatymas yra biudžeto planavimo, savivaldybės ir visuomenės poreikių įvertinimo, jų subalansavimo su visuomenės ir savivaldybės galimybėmis klausimai.

Pažymėtina ir tai, kad galiojantys teisės aktai, nenumato išimčių, kuomet aukščiau paminėti darbai gali būti atliekami be eilės, neįtraukus pateiktų prašymų į savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamus sąrašus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kelių (gatvių) tvarkymo prioriteto nustatymo galimybė yra įtvirtinta tik Kelių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2018 12 18 įstatymo Nr. XIII-1788 redakcijos, įsigaliojusios tik nuo 2019-03-01, nuostatomis, pagal kurias kelio ir kelio statinio projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir (ar) taisymo (remonto) darbams gali būti teikiamas prioritetas kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių kelių ir kelių statinių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir (ar) taisymo (remonto) atžvilgiu tik tais atvejais, kai dalis savivaldybei nuosavybės teise priklausančio kelio ir kelio statinio projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir (ar) taisymo (remonto) išlaidų yra padengiama privačiomis fizinių ir (ar) juridinių asmenų lėšomis, ir tai turi būti daroma tos savivaldybės, kuriai nuosavybės teise priklauso kelias ir kelio statiniai, institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Remdamasi aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja neturi subjektinės teisės reikalauti, jog atsakovė skubiai, nesilaikydama Aprašu nustatyto eiliškumo, atliktų jos Prašyme nurodytus darbus, o pareiškėjos argumentas, jog atsakovė nevykdo jai Vietos savivaldos įstatymu numatytos funkcijos, atmestinas kaip nepagrįstas. Todėl konstatuoja, jog Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo- įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus. Dėl nurodytų argumentų teisėjų sprendžia, kad LAGK Panevėžio skyrius, nors ir vien formaliais pagrindais, priėmė iš esmės teisingą sprendimą, todėl naikinti Ginčų komisijos sprendimą nėra pagrindo.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kai pareiškėjai, kuri yra neįgalus asmuo, yra apsunkintas privažiavimas prie jos gyvenamojo būsto. Savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje turėtų remtis ir gero administravimo principu, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam. Viešųjų paslaugų prieinamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas privalo konsultuoti pareiškėją, kaip inicijuoti procesą reikiamu klausimu, taip pat suteikti informaciją, padedančią privačiam asmeniui rasti veiksmingiausius tikslo siekimo būdus, ir padėti šalinti trūkumus, kai tokie akivaizdžiai matyti esant aiškiam ir apibrėžtam tikslui, dėl kurio inicijuojamas administracinis procesas (žr., pvz., LVAT 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-585-415/2019). Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėja savo Prašyme yra išreiškusi aiškią ir konkrečią poziciją susidariusią problemą išspręsti vienu konkrečiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, Administracija, įgyvendindama gero administravimo principą, turėtų per įmanomai trumpesnį terminą ieškoti ir kitų problemos išsprendimo būdų ( galimai eismo reguliavimo ar pan.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

I. L. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė