- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- 1S-82-581/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53918-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 2.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė R. D. motinos A. D., sutuoktinio T. D. skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi R. D., padariusiai įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje R. D. buvo pratęstas.
Šalies argumentai
3. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2020 m. balandžio 20 d. teikimu prašė R. D. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pratęsti.
4. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas patenkintas ir R. D. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pratęstas.
Šalies argumentai
5. Skundu R. D. motina A. D. prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir R. D. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis – pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
5.1. Nurodo, kad ji, kaip nukentėjusioji, jokių pretenzijų savo dukrai R. D. neturi, jokios žalos jos sveikatai dukra nepadarė. Nutartyje daugiau vertinamos R. D. asmeninės savybės ir neteisingai konstatuota, kad R. D. yra nekritiška nusikalstamos veikos atžvilgiu, nes ji puikiai supranta, ką padarė, ji yra adekvatus žmogus. Prašo leisti R. D. gydytis ambulatoriškai Kaune.
6. Skundu R. D. sutuoktinis T. D. prašo panaikinti skundžiamą nutartį.
6.1. Nurodo, kad priimta nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, ją priimant buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie įtakojo neteisėtą priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Skundžiamoje nutartyje nėra jokių motyvų, kuriais remiantis nebuvo tenkintas nukentėjusiosios prašymas neskirti stacionarinio gydymo, kodėl R. D. reikia taikyti griežtą medicinos priemonę. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, formalus, perrašytas tik teismo psichiatrinės ekspertizės aktas.
6.2. Pažymi, kad R. D. yra viską suprantantis žmogus, adekvačiai vertina situaciją, sprendžia problemas. Ji lankosi pas gydytojus – psichiatrus, vartoja paskirtus vaistus, rūpinasi savo psichine būsena. Ji niekada nebuvo teista ar bausta dėl jokio teisės pažeidimo.
6.3. Nurodo, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas nesilaikyta Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos. 2018 m. birželio 28 d. sprendime byloje D. R. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 691/15) teismas nurodė, kad pareiškėja nebuvo asmeniškai išklausyta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Nepaisant to, kad galioję įstatymai nenumatė privalomojo tokio asmens dalyvavimo teismo posėdyje, ir to, kad pareiškėja buvo atstovaujama advokato, teismas pabrėžė, kad procese buvo vertinama pareiškėjos psichinė būklė, todėl jos dalyvavimas buvo itin svarbus. Be to, teismo nuomone, byloje nebuvo jokios užuominos, kad pareiškėjos psichinė būklė tuo metu jos dalyvavimą procese būtų padariusi beprasmiu. Teismas pabrėžė, kad sveikatos priežiūros specialistams suteikus plačius įgaliojimus, turi atsverti procesas, skirtas automatinei prievartinei hospitalizacijai išvengti. Teismas konstatavo, kad teisminio nagrinėjimo metu neišklausius asmens, dėl kurio sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo, nemotyvavus sprendimo, kodėl reikalinga prievartinė hospitalizacija, pareiškėjos prievartinė hospitalizacija buvo paskirta savavališko proceso metu, todėl pareiškėjos laisvė buvo atimta ne įstatymo nustatyta tvarka kaip yra reikalaujama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai, ši byla, kuri buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, laikytina neteisėta. R. D. nebuvo užtikrintos procesinės teisės, kadangi paskirtas gynėjas palaikė ne ginamąją, o represinių struktūrų atstovus – gynėjas V. Sketeris pareiškė, kad jeigu artimieji neišreiškia pageidavimo, kad R. D. toliau būtų gydoma ambulatoriškai, sutinka, jog priverčiamosios medicinos priemonės būtų pratęstos. Buvo pažeistos jo (T. D.) teisės ginti savo sutuoktinę R. D., kadangi jam nebuvo pranešta apie R. D. bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.
7.Teismo posėdžio metu apeliantas T. D., R. D. gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
8. Skundai atmestini.
9. Esminiai apeliantų skundo argumentai yra tie, kad R. D. yra kritiška savo padarytai nusikalstami veikai, adekvačiai vertinanti situaciją, sprendžianti savo problemas, vartojanti paskirus vaistus, besirūpinanti savo psichine būsena, todėl priverčiamosios medicininės priemonės – stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas turi būti keičiamas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tačiau, įvertinęs byloje esančius duomenis apie R. D. psichikos būklę šiuo metu, skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. D. psichikos būklė nėra pagerėjusi, jos socialinis pavojingumas neišnykęs, todėl keisti jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
10. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima, atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, duomenis apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
11. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs R. D. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jos socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
11.1. Apylinkės teismas, įvertinęs VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikime, Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2020 m. balandžio 9 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisijos išvada) nurodytus duomenis ir kt., padarė pagrįstą išvadą, jog R. D. psichikos būsena nėra pagerėjusi, nėra pakankamai stabili. Kaip matyti, Komisijos išvadoje nurodoma, jog stebimuoju laikotarpiu R. D. psichikos būsena nėra pakankamai stabili – kartojosi nerimo, dirglumo epizodai, buvo suicidinis mėginimas (2019 m. 12 mėn.), silpna impulsų kontrolė, lengvai provokuojasi pykčio reakcijos, dažni konfliktai; asmenybė egocentriška, stebimas dėmesio siekiantis elgesys, stengiasi save pateikti iš gerosios pusės, stinga kritikos elgesio atžvilgiu; nekritiška nusikalstamai veikai. Komisijos išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad buvo stebėtas suicidinis bandymas, ji buvo apsinuodijusi vaistais; epizodiškai buvo dirgli, pikta, konfliktavo su personalu; teigdavo, kad būdavo nerimas, įtampa; dažnai būdavo kviečiami budintys gydytojai. Dėl to Komisija rekomendavo R. D. pratęsti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.
12. Visi pirmiau paminėti duomenys apie dabartinę R. D. psichikos būklę neleidžia daryti išvados nei apie jos socialinio pavojingumo sumažėjimą, nei apie psichinės būklės pagerėjimą tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog jos nebereikia stebėti ir gydyti stacionare, kad jos gydymas ir švelnesnėmis sąlygomis būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus nei jai pačiai, nei aplinkiniams. Skunduose dėstomos aplinkybės, jog R. D. viską supranta, adekvačiai vertina situaciją, sprendžia problemas, lankosi pas gydytojus – psichiatrus, vartoja paskirtus vaistus, rūpinasi savo psichine būsena, supranta, jog padarė nusikalstamą veiką ir kt., o taip pat sutuoktinio paaiškinimai, jog jis rūpintųsi savo sutuoktine, nepaneigia Komisijos bei tuo pačiu ir apylinkės teismo išvados bei sprendimo. Juolab, ir pats apeliantas T. D. neneigė, jog R. D. psichinė sveikata yra pablogėjusi. Nors teismo posėdžio metu T. D. tvirtino, kad R. D. sveikata pablogėjo dėl gydančių gydytojų nekompetencijos, tačiau vien tokių teiginių nepakanka paneigti Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo išvados pagrįstumą ir abejoti Komisijos kompetentingumu, objektyvumu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi ir ją panaikinti.
13. T. D. skunde nurodo, jog buvo pažeistos R. D. procesinės teisės – ji nebuvo asmeniškai išklausyta teisme, jai paskirtas gynėjas nepalaikė jos pozicijos, taip pat pažeistos T. D. (R. D. sutuoktinio) teisės ginti R. D., nes jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Kaip matyti, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Teisėjų tarybos rekomendacijas dėl bylų nagrinėjimo karantino laikotarpiu, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės pateiktas teikimas buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ta pačia nutartimi, R. D. procesinėms teisėms užtikrinti, buvo paskirtas gynėjas, kuris, kaip matyti, byloje pateikė atsiliepimą. Taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims, tuo pačiu ir suinteresuotiems asmenims – R. D. motinai A. D., vyrui T. D. buvo išsiųsti pranešimai apie posėdžio laiką ir vietą, taip pat informacija, jog jie turi teisę raštu pareikšti savo nuomonę, argumentus dėl pateikto teikimo (15, 16 b. l.). Be to, skundai apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti žodinio proceso tvarka, apie posėdžio laiką, vietą bei teisę dalyvauti teismo posėdyje bylos dalyviai ir suinteresuoti asmenys buvo informuoti, teismo posėdyje dalyvavo gynėjas, R. D. sutuoktinis apeliantas T. D., todėl naikinti skundžiamą nutartį dėl minėtų skundo argumentų taip pat nėra pagrindo.
14. R. D. motina A. D. skunde kelia abejones dėl neapibrėžto dukters gydymo termino. Pažymėtina, jog BPK 405 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.
15. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti A. D. ir T. D. skundus ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartį.
Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.