Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (įskaitant sulaikymą užsienyje) nuo 2015m. rugsėjo 18 d. iki 2015m. gruodžio 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 30 d., laikotarpiu nuo 11.15 val. iki 17.00 val., raktu atrakindamas buto duris, įsibrovė į patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai L. B. priklausančius daiktus: nešiojamą kompiuterį „ACBR“, 579,24 eurų vertės; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy SI“, 144,81 eurų vertės; skaitmeninį nuotraukų vaizduoklį „D. P. F.“, 144,81 eurų vertės; fotoaparatą, 173,77 eurų vertės; 15 vnt. akinių, 144,81 eurų vertės; sportinius batus, 86,89 eurų vertės; auksinę smulkaus pynimo grandinėlę, 57,92 eurų vertės; auksinę grandinėlę su kryželio formos pakabuku 86,89 eurų vertės; bižuterijos papuošalus, 144,81 eurų vertės; 8 buteliukus kvepalų, 86,89 eurų vertės, iš viso turto už 1 650,84 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. B. 1 650,84 eurų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš K. M. apeliacinio skundo, jis kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jo veikos juridinės kvalifikacijos ir iš jo priteisto civilinio ieškinio bei proceso išlaidų neginčija, tik prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Tinkamai įvertinta kaltininko asmenybė yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. M. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad K. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nuosprendžio priėmimo dieną jis buvo teistas jau aštuonis kartus (1 t., 145–157 b. l.), nusikalto neišnykus teistumui, praėjus vos mėnesiui po jo paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, ir tai rodo, kad jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, nenori taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, nedirba (1 t., 143 b. l.). Atsižvelgęs į tai, kad K. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, teismas šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ją taip pat įvertino skirdamas bausmę. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai K. M. bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams – yra mažesnė negu šio straipsnio dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), dėl to daryti išvadą, kad paskirta bausmė per griežta, nėra pagrindo. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė 2014 m. kovo 30 d., t. y. iki Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio priėmimo, teismas pagrįstai nauju ir minėtu ankstesniu nuosprendžiais K. M. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi. Akivaizdu, kad nuteistajam galutinė subendrinta bausmė paskirta teisingai, ji taip pat ne per griežta. Taigi keisti skundžiamą nuosprendį apelianto skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Be to, K. M. skundo teiginys, kad jis užsienyje buvo pradėjęs gyventi dorai, vertintinas kritiškai – bylos duomenys liudija, kad (duomenys neskelbtini) K. M. 2014 m. rugsėjo 16 d. buvo nuteistas už tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą, o 2014 m. spalio 23 d. – už vagystę (1 t., 117 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmesti.