Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-320-1124/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
e1-320-1124/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54582-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Bagdžiūtė
Kaltinamasis
I. R.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-320-1124/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54582-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2020 m. sausio 30 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. R. (I. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – baigęs devynias klases, vedęs, nedirbantis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant bausmę – laisvės atėmimą, kurios vykdymas buvo atidėtas, taip pat įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų bei be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo – teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. R. grasino nužudyti savo žmoną A. R., ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o būtent – 2019 m. gruodžio 24 d. apie 17.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu – (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio konflikto su žmona metu, pagrasino ją nužudyti ir tyčia į ją metė virtuvinį peilį, tačiau, nukentėjusiajai pasisukus ir pasilenkus žemyn, peilis į ją nepataikė.

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalimi, tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Teismų praktikoje grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-238-699/2016). Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-553-942/2015).

4. Kaltinamojo I. R. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamasis I. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 17.00 val. atėjo pas savo žmoną A. R. į svečius, adresu - (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jie gyvena atskirai, nes jam yra paskirtas įpareigojimas gyventi skyriumi nuo žmonos ir nesiartinti prie jos. Įvykio dieną kaltinamasis buvo neblaivus, buvo išgėręs ne mažiau nei du litrus alaus, jo žmona taip pat buvo neblaivi. Įvykio metu kaltinamasis su žmona sėdėjo virtuvėje, žmona jam nedavė valgyti silkės, tarp jų kilo konfliktas. Tuomet kaltinamasis supyko ir paėmęs virtuvinį peilį metė jį į žmoną. Kaltinamasis neprisimena, kur tiksliai metė peilį, tačiau į žmoną jis nepataikė, nes ji pasilenkė. Po įvykio kaltinamasis išėjo iš žmonos namų ir nuėjo į parduotuvę, todėl policijos pareigūnai jo nesulaikė. Dėl savo poelgio kaltinamasis labai gailisi, taip jis pasielgė, nes buvo neblaivus. Kaltinamasis pasižadėjo pas žmoną į namus adresu – (duomenys neskelbtini), daugiau neiti, taip pat daugiau nesmurtauti jos atžvilgiu. Kaltinamasis sutiko, kad jam už jo padarytą nusikalstamą veiką būtų paskirta arešto bausmė (b. l. 34-35).

4.2. I. R. 2020 m. sausio 17 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis įtarimą perskaitė, viską suprato, savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo visiškai prisipažįsta. Papildomai nurodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio konflikto su žmona metu, jis pagrasino ją nužudyti, ką tiksliai sakė žmonai, neprisimena. Kaltinamasis metė į žmoną virtuvinį peilį, tačiau ji pasisuko, todėl peilis į ją nepataikė. Kaltinamasis taip pasielgė, nes supyko ant žmonos, kaltinamasis supranta, kad, mesdamas peilį tiesiai į žmoną, jis galėjo stipriai ją sužaloti ar sutrikdyti jos sveikatą. Kaltinamasis gailisi, kad grasino nužudyti savo žmoną, kad metė į ją peilį, pažadėjo daugiau negrasinti ir nesmurtauti jos atžvilgiu. Kaltinamasis sutiko, kad jam už jo padarytą nusikalstamą veiką būtų paskirta arešto bausmė (b. l. 40-41).

4.3. Nukentėjusioji A. R. 2019 m. gruodžio 24 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji su savo vyru I. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), kartu gyvena trylika metų, vaikų neturi, gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 15.10 val. vyras grįžo į namus labai girtas. Kai nukentėjusioji nuėjo į virtuvę gaminti vakarienę, tuo metu vyras sėdėjo virtuvėje prie stalo. Jis supyko, kad vakarienė dar neparuošta, todėl atsistojo prie stalo ir pradėjo pjaustyti silkę. Nukentėjusioji pasakė vyrui, kad jis eitų pagulėti, o ji pati viską paruoš. Po šių jos žodžių vyras maždaug iš 1,5 metro atstumo, tiesiai jai į galvą, metė peilį, su kuriuo pjaustė silkę. Moteris pasilenkė žemyn, todėl peilis į ją nepataikė, nukrito ant žemės. Vėliau ji pakėlė peilį nuo grindų ir padėjo jį virtuvėje ant kriauklės. Dėl įvykio ji nenukentėjo, tačiau labai išsigando. Kol atvyko policija, vyras pabėgo. Nukentėjusioji prašė dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 7-8).

4.4. Nukentėjusioji A. R. 2020 m. sausio 10 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji palaiko savo pirmosios apklausos metu duotus parodymus. Nukentėjusioji patikslino, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 17.00 val. jos vyras I. R., būdamas neblaivus, namuose, virtuvėje, pradėjo konfliktuoti. Jis supyko, nes nukentėjusioji nepadarė valgyti, todėl paėmęs peilį, su kuriuo pjaustė silkę, metė peilį tiesiai į ją. Nukentėjusioji spėjo greitai pasisukti ir pasilenkti žemyn, todėl peilis į ją nepataikė ir įsmigo į durų staktą, ji labai išsigando. Nukentėjusioji suprato, kad vyras, mesdamas į ją peilį, norėjo sutrikdyti jos sveikatą, sužeisti, tačiau jam nepavyko. Nukentėjusioji išsigando, kad vyras gali ją sužaloti, vėl pulti su peiliu, todėl ji pabėgo iš namų į kiemą, kur iškvietė policiją. Kadangi nukentėjusioji pati tuo metu buvo neblaivi, ji nepamena, ar mesdamas į ją peilį vyras jai grasino. Nukentėjusioji mano, kad, jeigu ji nebūtų greitai sureagavusi ir nusisukusi, vyras būtų peiliu ją sužalojęs, vyras savo veiksmais siekė ją sužaloti. Nukentėjusioji nurodė, kad tai yra jau ketvirtas kartas, kai vyras jos atžvilgiu panaudoja fizinį smurtą. Dėl minėto įvykio nei turtinės, nei neturtinės žalos ji nepatyrė, civilinio ieškinio vyrui nereikš. Kadangi nukentėjusioji nebuvo sužalota, į medikus ji nesikreipė. Šiuo metu vyras su ja negyvena. Nukentėjusioji sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir vyrui už jo padarytą nusikalstamą veiką būtų paskirta arešto bausmė (b. l. 22-23).

4.5. Liudytojas A. K. apklausos metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje. Paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 17.00 val. buvo gautas iškvietimas, jog adresu – (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras puola su peiliu, pranešėja pabėgo iš namų ir laukia kieme. Atvykus į įvykio vietą, jį lauke prie namų pasitiko nukentėjusioji A. R., ji buvo išsigandusi, verkė, sakė, kad jos neblaivus vyras I. R. norėjo ją nužudyti peiliu. Liudytojas iš nukentėjusiosios pasakojimo suprato, kad vyras grasino ją nužudyti. Moteris liudytojui papasakojo, kad virtuvėje konflikto metu vyras, supykęs dėl to, kad ji neparuošė valgyti, metė jai į galvą peilį, tačiau ji pasilenkė ir nebuvo nesužalota. Nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, ji galvojo, kad vyras ją gali sužaloti ir įvykdyti savo grasinimus, todėl ji pabėgo iš namų ir iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojas su nukentėjusiąja užėjo pas ją į namus, tačiau jos vyro namuose nebuvo. Nukentėjusioji nurodė vietas, kur galėjo būti jos vyras, tačiau nuvykus nurodytais adresais kaltinamojo nepavyko rasti, todėl jis nebuvo sulaikytas. Nukentėjusioji pasakojo, kad kaltinamasis ne pirmą kartą smurtauja jos atžvilgiu ir dėl jo veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pati nukentėjusioji pasakė, kad ji yra išgėrusi alaus, taip pat minėjo, kad ir jos vyras buvo neblaivus. Nukentėjusioji nebuvo sužalota, todėl greitoji pagalba kviesta nebuvo. Įvykio vietos apžiūros metu virtuvėje, ant kriauklės, buvo rastas ir išimtas peilis su medine rankena. Nukentėjusioji liudytojui pasakė, kad ji pati paėmė peilį nuo grindų ir padėjo ant kriauklės (b. l. 27-28).

4.6. 2019 m. gruodžio 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad užėjus į virtuvę, kairėje pusėje, stovi šaldytuvas, toliau stalas ir kriauklė, ant kurios gulėjo peilis (peilis su ruda medine rankena, jo ilgis – 15 cm), jis buvo paimtas. Prie kriauklės stovi viryklė, toliau spinta. Ant žemės gulėjo išbarstytos cigaretės (b. l. 7-8).

4.7. 2019 m. gruodžio 24 d. policijos įvykių suvestinė patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 24 d. 16.59 val. A. R. pranešė, kad neblaivus vyras puola ją su peiliu, pranešėja pabėgo iš namų ir laukia kieme, vaikų nėra, greitosios medicinos pagalbos atsisakė.

4.8. 2019 m. gruodžio 27 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūros metu peilis buvo supakuotas į popierinį voką, ant kurio yra aiškinamieji užrašai (peilis Roik: (duomenys neskelbtini), vokas Nr. 1). Peilis – su ruda medine rankena, 20 cm ilgio, jo geležtė yra 11 cm ilgio ir 1,8 cm pločio, ant geležtės yra užrašas – „TRAMONTINA inox-stainless-brasil“; peilio pentis – smaili, be griovelių; peilio rankena – rudos spalvos, 9 cm ilgio, 1 cm storio, apvalios formos, ant rankenos nubraižyti inicialai „V.D“; peilio ašmenys – pagaląsti. Atlikus apžiūrą peilis įdėtas į tą pačią pakuotę (b. l. 9-12).

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojo, nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama I. R. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai – grasinant nužudyti žmoną ir metant į ją virtuvinį peilį – patvirtina kaltinamojo grasinimo nužudyti (sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą) realumą, nukentėjusiajai šiuo atveju buvo pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo I. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendžia, kad I. R. nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.

6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirti kaltinamajam 75 parų arešto bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 50 parų areštą).

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi jis sutinka (b. l. 45-46).

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); be to, kaltinamasis yra anksčiau teistas (teistumas išnykęs) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taip pat baustas administracine tvarka, nedirba. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą.

11. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 145 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – areštą, ilgesniam, nei įstatyme numatytas arešto trukmės vidurkis, terminui – 75 parom. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

12. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 36), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

13. Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. peilis su medine rankena, sunaikintinas teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

I. R. (I. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 parų arešto bausmę.

Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. R. paskirti galutinę bausmę – 50 parų arešto bausmę, areštą atliekant areštinėje.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį su medine rankena, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

I. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, I. R. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmę, arba Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Bagdžiūtė