- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-306-348-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00272-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Valdas Vitunskas, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- V. S.
- Advokatai
- Jelena Koltakova
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudžiamoji bylos Nr. 1A-306-348-2013;
Teisėja Jolanta Damulienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00272-2010-3;
2013 m. gegužės 9 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Kęstučio Dargužio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Vitalijui Jaroščenkai, gynėjui advokatui Jelenai Koltakovai, nuteistajam V. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteitojo V. S. apeliacinį skundą dėl 2012 m. gruodžio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš V. S. priteista: Valstybinei ligonių kasai 5478,60 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 6837,53 Lt, D. V. 40 000 Lt neturtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nuteistas už tai, jog 2010 m. kovo 21 d. apie 01.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. M. priklausančioje pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. V., tai yra tyčia sudavė vieną smūgį buteliu nukentėjusiajam D. V. į galvą, padarė jam kaukolės skliauto kaulų lūžimus, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo abipus, abiejų smegenų pusrutulių sumušimą, tuo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. V. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, jog teismas pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. ir LR BPK 20 str. 5 d. nuostatas, kadangi išsamiai ir visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių ir tai įtakojo neteisingo nuosprendžio priėmimą. Apelianto teigimu, teismo nurodyta aplinkybė, kad jis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepatvirtinta faktine bylos medžiaga ir yra tiktai teismo nepagrįsta prielaida. Byloje nėra oficialių duomenų patvirtinančių jo neblaivumą. Jis gerai pamena visas aplinkybes, kurias jis patvirtino, ir kurios atitinka apklaustų byloje liudytojų D. L., I. M., N. A., G. S., K. L. parodymams, kad nukentėjusiojo D. V. ir A. P. (po santuokos V.) nusikalstamos veikos padarymo momentu D. V. sužalojimo, buvimo salėje vieta, neatitinka nukentėjusiojo ir A. P. nurodomai vietai bei neatitinka jų nurodomai aplinkybei, kad D. V. sužalojo jis suduodamas smūgį šampano buteliu į galvos dešinę pusę. Apelianto teigimu, teismas išsamiai netyrė aukščiau minimų liudytojų parodymų, susijusių su nusikalstamos veikos objektyviąja dalimi įvykio vieta, nusikalstamos veikos objektu, nusikalstamos veikos padarymo mechanizmu. Liudytojai D. L., K. L., N. A., G. S. patvirtino faktą, kad gimtadienio metu dėl tarpusavio konflikto buvo sumuštas kaltinamasis, jis po kurio laiko grįžo su keliais vaikinais ir sumušė juos, tačiau kas sudavė smūgį D. V. pasakyti negalėjo.
Teismas nuosprendį grindė nukentėjusiojo D. V. nenuosekliais parodymais, kurie prieštarauja aukščiau minimų liudytojų parodymams ir A. V. parodymais, kuri buvo apklausta praėjus 5 mėnesiams nuo įvykio. Skundo autoriaus nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad D. V. parodymai yra nuoseklūs, nes D. V. pirminius parodymus duotus 2010-03-30 netrukus po įvykio, pakeitė į visiškai priešingus parodymus, kuriuos davė 2011-01-17 jau po to, kai buvo apklausta A. V., pilnai atkartojant jos parodymus. Nukentėjusysis iš karto po įvykio buvo apklaustas sekančią dieną ligoninėje. Ligoninėje užfiksavus jo būseną, kad yra sąmoningas, reakcija į viską adekvati, jis viską supranta, todėl tyrėjas parodymus atvykęs į ligoninę ir užfiksavo. Apklausiamas ligoninėje D. V. nurodė datas, laiką, kad tai buvo 2010 m. iš kovo 20 į 21 d., nurodė aplinkybes ko jie buvo ten susirinkę, nurodė konflikto priežastį, kad jį sumušė nepažįstamas žmogus, kuris jam sudavė beisbolo lazda, kaip aiškino, kad buvo suduoti du smūgiai į dešinę kaukolės pusę ir į kairę. Tačiau vėliau nukentėjusysis savo parodymus pakeitė ir tada pradėjo tvirtinti, jog jį sumušė ne nepažįstamas asmuo, o jis. Apeliantas pažymi, kad D. V. ir A. V. parodymai vietoje prieštarauja liudytojo D. L., I. M., N. A., G. S., K. L., parodymams, kurie ikiteisminiame tyrime davė išsamius parodymus ir teisme patvirtino savo parodymus ir nurodė įvykio schemoje vietą, kurioje sėdėjo D. V. ir A. V., kurioje D. V. buvo sumuštas nepažįstamo asmens. Tačiau teismas aukščiau minimų liudytojų parodymų neįvertino ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė. Taip pat teismas išsamiai neištyrė ekspertų išvadų, kurios patvirtina, kad sužalojimas D. V. padarytas smūgiu suduotu iš kairės pusės ir tai paneigia D. V. ir A. V. parodymus, kad smūgis buvo suduotas D. V. iš dešinės pusės. Anot apelianto, teismas priimdamas nepagrįstą įrodymais apkaltinamąjį nuosprendi pažeidė BK 2 str., kuris reglamentuoja pagrindinę baudžiamosios atsakomybės nuostatą - asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką.
Nukentėjusysis D. V. atsikirtime į nuteistojo V. S. apeliacinį skundą nurodo, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes apylinkės teismas nagrinėdamas bylą LR BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų nepažeidė bei prašo nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti, o nuosprendį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. S. ir jo gynėjas advokatė J. Koltakova prašė V. S. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokuroras prašė atmesti nuteistojo V. S. apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad padarė LR BK 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino tik nukentėjusiojo D. V. ir liudytojos A. V. (P.) parodymus. Tačiau šis apelianto skundo argumentas atmetamas, nes apylinkės teismo nuosprendis motyvuotas, argumentuotas, pagrįstas nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja LR BPK 301 str. 1 d. Įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo išvadas grindė įrodymais įvertintais vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusios teisėjos vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nėra. Buvo laikomasi ir kitos reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus, nustatytus LR BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Priešingai nei teigia nuteistasis buvo išanalizuoti ne tik jį kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai pasisakyta.
Nors nuteistasis V. S. nesutina su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, t.y. tuo, jog jis sunkiai sužalojo nukentėjusįjį D. V., tačiau tokie jo aiškinimai vertinami kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegijos nuomone tai, jog V. S. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo D. V., liudytojos A. V., iš dalies ir liudytojų D. L., K. L., N. A., G. S., I. M., G. A., R. Ž. parodymai bei kiti byloje esantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo D. V. bei liudytojos A. V. parodymais, kuriuos patvirtina ir specialisto išvada. Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai bando sumenkinti nukentėjusiojo D. V. parodymus, tvirtindamas, jog jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Iš bylos medžiagos matyti, kad primą kartą nukentėjusysis D. V. buvo apklaustas 2010-03-30. Nors minėtos apklausos matu nukentėjusysis neįvardijo, kad jį sužalojo būtent V. S., tačiau vėlesnėje apklausoje patikslino savo parodymus ir parodė, kad jį sužalojo būtent kaltinamasis V. S. buteliu. Kategoriškai šią aplinkybę patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kolegija pažymi, kad vertinant pirmosios apklausos nukentėjusiojo duotus parodymus būtina įvertinti aplinkybę, kad D. V. buvo apklaustas ligoninėje, po atliktos jam galvos operacijos. Natūralu, kad dėl patirtų sužalojimų, t.y. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir atliktos operacijos galėjo ir neatsiminti visų įvykio detalių. Teisingai nuosprendyje nustatyta, kad nėra jokių duomenų kurie liestų pagrindą išvadai, kad nukentėjusysis D. V. turi priežasčių apklabėti kaltinamąjį V. S., priešingai, byloje nustatyta, kad jų santykiai iki įvykio nebuvo priešiški. Tai, kad būtent V. S. sužalojo D. V. patvirtino ir liudytoja A. V. (buvusi pavardė P.). Tai, kad minėta liudytoja buvo apklausti praėjus keliems mėnesiams po įvykio, neleidžia abejoti jos parodymais. Liudytoja savo parodymus patvirtino ir aprodymų patikrinimo vietoje metu ir teisiamojo posėdžio metu suvesta akistaton su kaltinamuoju V. S..
Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai D. L., I. M., N. A., G. S., K. L. duodami parodymus nurodė, skirtingą nukentėjusiojo D. V. ir liudytojos A. V. sėdėjimo vietą prie stalo, kai į pasilinksminimo vietą atėjo penki asmenys tarp kurių buvo ir V. S., tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esantys kai kurie neatitikimai nepaneigia iš esmės nuoseklių nukentėjusiojo D. V. ir A. V. parodymų apie jų buvimo vietą. Tokią išvadą darydamas apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad buvo švenčiami gimtadieniai, vartojamas alkoholis, buvo nakties metas, be to, tam įtakos turėjo iš prieš tai buvęs konfliktas. Minėtos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad apklausti liudytojai gali ir sąžiningai klysti. Taip pat vertinant minėtų liudytojų parodymus negalima neatsižvelgti ir į jų tarpusavio draugiškus santykius bei giminystės ryšius. Taip pat kolegijos nuomone negalima neatsižvelgti ir į nuteistojo V. S. veiksmus po įvykio, t.y. jo vykimą į ligoninę, susitikimų organizavimą, siūlymą pinigų ir susitarti.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino gynybos prašymą ir paskyrė kompleksinę teismo medicinos ekspertizę. Atlikę minėtą ekspertizę, ekspertai konstatavo, kad D. V. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu kairėje kaktinėje-momeninėje srityje su kaukolės skliauto lūžiais – kairės pusės momenkaulio-smilkinkaulio įspaustiniu lūžiu, nusitęsiančiu link kairės vidurinės kaukolės pamato duobės, dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio žvyno lūžiais, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo abipus smilkininėse-momeninėse srityse. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kairę kaktos-momens-viršugalvio sritį, galimai vieno trauminio poveikio pasekoje. Jei trauminių poveikių ir buvo daugiau, juos patvirtinantys morfologiniai pažymiai neužfiksuoti. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kurio individualių savybių pagal turimus medicininius duomenis nustatyti negalima. Impresinis kaukolės skliauto kaulų lūžių pobūdis leidžia teigti, kad žalojantis paviršius buvo ribotos kaukolės skliausto kaulų atžvilgiu, todėl galėjo būti ir medinė lazda. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti ekspertų padarytomis išvadomis.
Atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog būtent kaltinamasis V. S. tyčia sudavė buteliu nukentėjusiajam D. V. į galą, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl to, apylinkės teismas pagrįstai V. S. veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 135 str. 1 d. ir jį dėl šios nusikalstamos veikos pripažino kaltu.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl V. S. kaltumo padarius LR BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.