Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posedyje, apeliacine tvarka, išnagrinejo baudžiamaja byla pagal A. Š. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. laisves atemimu vieneriems metams, bausme Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d. pagrindu atidedant dvejiems metams, ipareigojant J. S. per visa bausmes vykdymo atidejimo laika be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

J. S. nuteistas už tai, kad 2007-07-01 apie 14 val. 17 min., budamas apsvaiges nuo alkoholio, Vilniaus miesto, Žirmunu gatves antraja eismo juosta kryptimi nuo Tuskulenu, Žirmunu ir Šeimyniškiu gatviu žiedines sankryžos link Minties gatves vairuodamas A. B. priklausanti automobili „BMW 318“, valstybines registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdamas LR Vyriausybes 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintu Keliu eismo taisykliu 172 p. reikalavimus, neatsižvelge i važiavimo salygas, eismo intensyvuma ir nepasirinko saugaus greicio; pažeisdamas tu paciu taisykliu 171 p. reikalavimus, nesilaike saugaus atstumo nuo priekyje važiavusiu transporto priemoniu ir ties ivažiavimu i namo Nr. 22, esancio Žirmunu g., Vilniuje, kiema, atsitrenke i priekyje važiavusi ir letinusi greiti automobili „Opel Calibra“, valstybines registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairuojama T. L.. Pastarasis automobilis po šio smugio pajudejo iš vietos ir atsitrenke i jam iš priekio sustojusi automobili „Audi 100“, valstybines registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairuojama R. V.. Del šio ivykio buvo nesunkiai sutrikdyta mineto „Opel Calibra“ automobilio keleives A. Š. sveikata, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu A. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendi ir neatideti J. S. paskirtos laisves atemimo vieneriems metams bausmes vykdymo, kadangi nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo, neteisingai paskirtos bausmes, del pažeidimu, kurie sukliude teismui nešališkai ir išsamiai išnagrineti byla bei priimti teisinga nuosprendi, nes:

Pirma, kaip nurodyta Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 „Del teismu praktikos atidedant paskirtuju bausmiu vykdyma“ 5 punkte, svarstydamas bausmes vykdymo atidejimo klausima ir spresdamas ar bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, teismas atsižvelgia i visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybe. Teismu praktikos, taikant paskirtu bausmiu vykdymo atidejima apžvalgoje Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senatas konkretizavo, jog sprendžiant ar galima pasiekti bausmes tikslus be realaus bausmes atlikimo butina atsižvelgti i nusikaltimo pobudi, jo pavojingumo laipsni, kaltininko asmenybe bei atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes, ivertinti šiu aplinkybiu visuma. Priimdamas skundžiama sprendima teismas neivertino tokiu aplinkybiu:

pirma, vienas iš bausmes paskirties tikslu yra siekti, kad asmenys, atlike bausme, laikytusi valstybeje galiojanciu istatymu ir nedarytu nauju nusikaltimu (BK 21 str. 4 p.). Nusikalstama veika J. S. padare ne tik budamas apsvaiges nuo alkoholio, bet ir jau budamas nubaustas administracine tvarka už tokias veikas. Iš bylos medžiagos (b.l. 56) matyti, kad J. S. 2004 m. birželio 18 d. vairavo automobili neblaivus ir neturedamas vairuotojo pažymejimo, jam buvo nustatytas 1,98 promiliu girtumas. 2005 m. sausio 22 d. J. S. vel vairavo automobili neblaivus, jam buvo nustatytas 1,11 promiliu girtumas. Kaip pažymejo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senatas Teismu praktikos, taikant paskirtu bausmiu vykdymo atidejima apžvalgoje, „<...> kiekvienas samoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidini pasauli, doroves, etikos nuostatas. Todel <...> aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas samoningai siekia pažeisti teises normas, ignoruoja morales nuostatas, negerbia visuomenes. Tokia asmenybe yra susiformavusi nusikalsti ir pasiekti bausmes tikslu, paskyrus švelnesne bausme ar atidedant bausmes vykdyma, paprastai negalima“. J. S. ivykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis bei jo elgesys šio nusikaltimo padarymo metu, nes eilini karta vairavo transporto priemone budamas neblaivus, rodo, kad bausmes tikslai gali buti pasiekti tik jam realiai atliekant laisves atemimo bausme, nes prieš tai skirto švelnesnes - administracines nuobaudos J. S. neturejo jokio poveikio, po ju paskyrimo jokiu išvadu J. S. nepadare.

Antra, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Del teismu praktikos taikant bendruosius bausmiu skyrimo pradmenis“ 5 punkte išaiškinta, i ka teismas turi atsižvelgti vertindamas kaltininko asmenybe. Pažymi, kad asmenybe, besiformuojanti šeimoje, kolektyve, visuomeneje. Teismas, išskirdamas laikotarpi iki nusikaltimo padarymo, turi ivertinti kaltininko teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesi šeimoje ir visuomeneje, polinkius, susiformavusias savybes ir spresti kas paskatino asmeni padaryti nusikaltima, ar šis nusikaltimas buvo atsitiktinio pobudžio, susikloscius tam tikroms aplinkybems, ivertinti kaltininko elgesi po nusikaltimo padarymo, kuris atspindi jo požiuri i padaryta nusikaltima. Jeigu asmuo kritiškai vertina savo elgesi, nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentejusiojo ir atlygina padaryta žala, stengiasi sumažinti nusikaltimo pasekmes, jo asmenybes pavojingumas daug mažesnis nei to, kuris tu veiksmu neatlieka. Tik sugretindamas asmenybes požymius, pasireiškusius iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo padarymo, teismas gali visapusiškai ivertinti kaltininko asmenybe. Teismas pernelyg sureikšmino teigiamus J. S. asmenybes požymius - tai, kad jis nebuvo anksciau teistas ir tokia veika padare pirma karta. Taciau darytina išvada, jog tik laimingo atsitiktinumo deka del tokio jo elgesio, tapusio jam jau iprasta gyvenimo norma, iki šiol buvo išvengta sunkesniu pasekmiu ir tik del to jis ir yra neteistas, o ne del to, jog jis iki šiol nebutu dares neteisetu veiksmu. Nera pagrindu teigti, jog bausmes tikslai, šiuo atveju, gali buti pasiekti be realaus laisves atemimo bausmes atlikimo.

Antra, skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai pritaike BK 59 str. nuostatas ir be pakankamo pagrindo nurode, kad J. S. gailisi del padaryto nusikaltimo, bei neteisetai ir nepagristai skyre bausme, atsižvelgdamas i tokia aplinkybe kaip lengvinancia J. S. atsakomybe, nes J. S. gailejimasis del padarytos veikos yra apsimestinis. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr.23 „Del teismu praktikos taikant bendruosius bausmiu skyrimo pradmenis“ 16 punkte nurodoma, kad kaltininko nuoširdus gailejimasis del padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažista padares baudžiamaja veika, kritiškai vertina savo elgesi ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentejusiajam neatideliotina pagalba, jo atsiprašo ir pan.). J. S. neatliko jokiu veiksmu, kuriais butu stengiamasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes - jokios pagalbos neteike, apeliantes gydymosi eiga nesidomejo, pats nesistenge atlyginti jai padaryta žala, iki šiol jos net neatsipraše. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje ji nepareiške iki šiol tik del to, kad jos sveikatos bukle iki šiol nera pilnai atsistaciusi ir todel žalos dydis dar nera iki galo aiškus. Taciau tai netrukde J. S. geruoju atlyginti bent dali jos gydymosi išlaidu ar padarytos neturtines žalos.

Atsikirtimu J. S. prašo nukentejusiosios A. S. apeliacini skunda atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendi palikti nepakeista ir nurodo, kad jis su nukentejusiosios A. S. apeliacinio skundo pagrindais ir motyvais nesutinka, nes teismas, priimdamas nuosprendi, išnagrinejo ir ivertino visus byloje surinktus faktinius duomenis, atsakomybe lengvinancias aplinkybes, ju kieki, pobudi ir tarpusavio santyki, taip pat kitas bylai reikšmingas aplinkybes ir nenukrypdamas nuo susiklosciusios teismu praktikos, motyvuotai ir pagristai parinko skiriamos bausmes ruši ir dydi. Atkreipia demesi, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi. Teismu praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika yra esminiu objektyviu, turinciu juridine reikšme asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybiu pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Jis ne karta bylos nagrinejimo metu tvirtino ir, dar karta patvirtina, kad labai gailisi del padarytos veikos ir labai kritiškai vertina savo elgesi. Apeliante ji kaltina apsimestiniu gailesciu motyvuodama tik tuo, kad jai neteike pagalbos – pats nesistenge atlyginti jai padaryta žala, nors tuo paciu apeliaciniame skunde nurodo, kad pati iki šiol dar nežino ir negali apskaiciuoti padarytos žalos dydžio ir todel nereiške civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje.

Jis turi nuolatine gyvenamaja vieta, dirba, gauna atlyginima, nesislapsto nuo nukentejusiosios, atlyginti savo kaltais veiksmais nukentejusiajai padarytos žalos nevenge ir nevengia. Apelianto manymu, negalima kaltinti žmogaus nepadarius atitinkamu veiksmu, ir del to prašyti bausmes sugriežtinimo, jeigu minetu veiksmu atlikimas tiesiogiai priklauso nuo priešpriešiniu nukentejusiosios veiksmu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme atitiko BK 75 str. 1, 2 d. numatytos bausmes vykdymo atidejimo salygas, ir teismas, taikydamas šia teises norma, nurode išsamius tokio savo sprendimo motyvus. Bausmes vykdymo atidejima lemia ne vien tik nusikaltimo rušis, kaltes forma ir skiriamos bausmes griežtumas, bet ir byloje nustatytos aplinkybes, pagal kurias teismas nusprendžia, kaip gali buti pasiekti bausmes tikslai.

2000 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 25 „Del teismu praktikos atidedant paskirtuju bausmiu vykdyma“ 6 punkte pažymeta, kad net tuo atveju, kai buna nustatytos kaltininko atsakomybe sunkinancios aplinkybes, jos nera kliutis taikyti bausmes vykdymo atidejima, jei byloje yra baudžiamojo istatymo numatytos bausmes vykdymo atidejimo salygos, ir teismas pripažins, kad bausmes tikslai gali buti pasiekti be realaus bausmes atlikimo.

Skirdamas jam bausme, teismas vadovavosi BK 281 str. 2 d., numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija ir kitais bendraisiais bausmiu skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 2 d..

Parinkdamas bausmes ruši ir dydi, teismas atsižvelge i nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kad veika pasireiške Keliu eismo taisykliu pažeidimu vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, be to, atsižvelge i jo asmenybe charakterizuojancius duomenis, t.y., kad jis anksciau nebuvo teistas, nebuvo nustatytos jo atsakomybe sunkinancios aplinkybes. Jis tikras, kad teismas nepažeide baudžiamojo istatymo reikalavimu ir pagristai bei teisingai nuosprendžiu paskyre jam bausme.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusioji ir jos atstovas praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras ir nuteistojo gynejas praše apeliacini skunda atmesti.

Nukentejusiosios A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacines instancijos teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. S. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancia bei sunkinanciu aplinkybiu nebuvima.

Nuteistasis J. S. padare neatsargu (BK 11 str. 2 d., 281 str. 2 d.) nusikaltima, jam buvo nustatytas vidutinio girtumo laipsnis (b.l. 53), kas yra nusikaltima kvalifikuojantis požymis, o ne sunkinanti aplinkybe. Avarijos pobudis ir situacija, kolegijos nuomone, rodo vidutini nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni. J. S. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pripažino savo kalte ir nuoširdžiai gailisi. Skirdamas bausme teismas atsižvelge i visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybe ir parinko griežciausia sankcijoje numatyta bausmes ruši – laisves atemima, nors BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatytos ir alternatyvios bausmes – bauda ir areštas.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisves atemimu ne daugiau kaip šešeriems metams už del neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atideti paskirtos bausmes vykdyma nuo vieneriu iki treju metu. Bausmes vykdymas gali buti atidetas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Teismai turi atsižvelgti i visas bylos aplinkybes, turi ivertinti nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, išsiaiškinti nusikaltimo motyva ir tikslus, kaltininko asmenybe, ivertinti jo atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes. Ypac svarbu tokiais atvejais ivertinti kaltininko asmenybe, nes butent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Tarp bausmes tikslu, numatytu BK 41 str. 2 d., yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu. Kaip matyti iš aukšciau išdestyto, J. S. anksciau neteistas. J. S. dar nera skirtos su realiu laisves atemimu, areštu susijusios bausmes ar atidetas ju vykdymas, jo asmenybe charakterizuojama patenkinamai. Vienas bausmes tikslu, numatytu BK 41 str. 2 d., yra teisingumo principo igyvendinimo užtikrinimas. Atsižvelgus, kad J. S. dirba, o, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, jam gali buti pareikštas ieškinys del jo padarytos žalos atlyginimo, manytina, kad dirbdamas ir gaudamas pajamu, jis tures galimybiu atlyginti šia žala.

Atsižvelgus i išdestyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas J. S.

paskyre tinkamos rušies ir dydžio bausme ir pagristai taike BK 75 str. ir atidejo jam paskirtosios bausmes vykdyma.

Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendi. Pažymetina, kad nuteistasis J. S. jau 2007-07-01 liudytojo apklausos metu (b.l. 45-46) nurode ivykio aplinkybes, pripažino savo kalte, 2007-12-13 itariamojo apklausos metu (b.l. 51) jis nurode ivykio aplinkybes, savo kalte pilnai pripažino, pažymejo, kad yra pasiruošes atlyginti turtine žala kitiems eismo dalyviams, del šio ivykio labai gailejosi. Pirmosios instancijos teismo posedyje jis kaltu prisipažino visiškai (b.l. 87), patvirtino, kad labai gailisi del to, ka padare (b.l. 91). Pažymetina, kad BK 59 str. 2 d. nuostatas teismas gali pripažinti atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis ir kitas mineto straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, todel darytina išvada, kad apylinkes teismas pagristai nustate atsakomybe lengvinancia aplinkybe, jog J. S. visiškai pripažino savo kalte ir nuoširdžiai gailisi padares ši neatsargu nusikaltima. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybes, kad J. S. jokios pagalbos neteike, apeliantes gydymosi eiga nesidomejo, nesistenge atlyginti jai padarytos žalos, iki šiol jos net neatsipraše, taip pat nera pagrindas keisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendi. Apeliante dar 2007-07-16 liudytojos apklausos metu parode (b.l. 25), kad eismo ivykio metu nieko nejaute ir tik veliau, nuvažiavusi i darba, pajuto, kad jai svaigsta galva ir skauda galva, todel nemanytina, kad nuteistasis galejo matyti, kad jai butina pagalba. Apeliante pati apeliaciniame skunde nurodo, kad iki šiol žalos dydis nera aiškus, o, be to, automobilis BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilines atsakomybes draudimu (b.l. 62), todel pagal Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 13 str. 1, 2 d. nukentejes treciasis asmuo pretenzija del padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padaryta žala asmeniui tiesiogiai draudimo imonei, apdraudusiai kaltininka civiline atsakomybe, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrineti ir jei atsakingam draudikui ar Biurui išmokejus išmoka atlyginama ne visa nukentejusiam treciajam asmeniui padaryta žala del to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentejes treciasis asmuo turi teise kreiptis i kaltininka, kad jis atlygintu likusia žalos dali.

Ivertinusi aukšciau išdestytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendi pakeisti apeliaciniame skunde išdestytais motyvais nera pagrindo.

nukentejusiosios A. Š. apeliacini skunda atmesti.