Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. Š. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 354 straipsnio 9 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur bauda už tai, kad jis savavališkai, neturėdamas privalomo paprastojo remonto darbų aprašo ir statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliko paprastojo remonto darbus: pertvarkė minėto statinio šildymo ir karšto vandens sistemą (demontavo šildymo prietaisus ir rankšluosčių džiovintuvą – gyvatuką, į balkoną atvedė šildymo sistemos vamzdyną, pakeitė magistralinių vamzdynų prijungimo schemą, sumontavo papildomus sujungimus plastikiniu vamzdžiu), buvo keičiama gyvatuko vieta, demontuojamas vamzdynas vonios palubėje ir įrengiamas po grindimis, kuriems privalomas paprastojo remonto darbų aprašas ir statybą leidžiantis dokumentas. Tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 27 straipsnio 22 dalis, 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi S. Š. apeliacinio skundo netenkino. Nutartyje padaryta išvada, kad nutarimą priėmusi institucija, nagrinėdama S. Š. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, įrodymų, kad byla išnagrinėta šališkai, nėra, procesiniai pažeidimai nagrinėjant bylą nepadaryti, S. Š. pagal ANK 354 straipsnio 9 dalį nubaustas pagrįstai ir jam paskirta sankcijoje numatyta nuobauda. Konstatavęs šią išvadą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. Š. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį ir grąžinti apylinkės teismui administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš esmės.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad nesutikdamas su 2019 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 14 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir 2019 m. lapkričio 19 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl šių administracinių aktų panaikinimo kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą civilinio proceso tvarka. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje ieškinį patenkino visiškai ir minėtus administracinius aktus panaikino. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) sprendimą apskundė ir Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimu žemesnės instancijos teismo sprendimą panaikino, priėmėm naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Apeliantas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, pateikė kasacinį skundą, kuris 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtas sprendimas turės esminės teisinės reikšmės administracinio nusižengimo bylos baigčiai. Būtent nuo jo priklausys, ar apeliantas gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Būtent dėl to Inspekcija turėjo susilaikyti nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo, iki bus išnagrinėta civilinė byla. Tuo labiau, kad dar nesueis ANK 39 straipsnyje numatyti terminai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino apsiribodamas tik lakoniškais teiginiais, kad tai dvi skirtinos teisenos. Pirmosios instancijos teismas klaidingai traktavo, kad apeliantas savo skundą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su reikalavimų pašalinti dėl pažeidimo atsiradusius padarinius, įvykdymu. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai ir neteisėtai, peržengdamas savo kompetencijos ribas, išsprendė kasacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje kilusį ginčą, dėl to negalima daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 354 straipsnio 9 dalyje.

3.2. Skunde teigiama, kad nemotyvuotai ir neargumentuotai buvo atmestas apelianto argumentas, kad nutarimas priimtas formaliai, neišklausius apelianto pozicijos, jam nepareiškus savo nuomonės, nesusipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Buvo šiurkščiai pažeistos apelianto teisės, nebuvo suteikta galimybė pareikšti nušalinimus (nutarimą priėmęs pareigūnas yra buvęs apelianto viršininkas), pateikti kitą teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmės turinčią medžiagą. Apeliantas 2020 m. lapkričio 30 d. pranešimu informavo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančią instituciją, kad dėl COVID-19 šalyje paskelbto karantino į Inspekcijos padalinį neatvyks, bet tai nereiškia ir negali būti vertinama kaip besąlyginis sutikimas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šiuo pranešimu Inspekcija buvo informuota ir apie kasacinį procesą. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes nesigilino ir jų nevertino.

4. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) teisės skyriaus vedėjos atsiliepime prašoma S. Š. apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad S. Š. skundas yra formalus, jame išdėstyti tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti dėl Inspekcijos nutarimo pirmosios instancijos teismui teiktame skunde. Jokie nauji motyvai, dėl kurių galėtų būti panaikinta skundžiama nutartis, nėra nurodyti. Teismas bylą išnagrinėjo ir įvertinęs bei išanalizavęs faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, išvadas pagrindė teisiniu reglamentavimu, Inspekcijos priimtą nutarimą patikrino tinkamai.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. Š. skundo prašymo panaikinti nutartį ir grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš esmės nebepalaikė, paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus kasacinį skundą ir palikus galioti Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nebetikslinga, prašė spręsti administracinės nuobaudos klausimą ir skirti pusę minimalios baudos. S. Š. paaiškino, kad Inspekcija jo atliktus remonto darbus traktavo kaip šildymo sistemos pertvarkymą ir surašė savavališkos statybos aktą. Iš pradžių buvo surašytas nurodymas sumokėti pusę baudos, tačiau jis su nustatytu pažeidimu nesutiko, prasidėjo teisminiai ginčai dėl surašytų administracinių aktų, todėl baudos nemokėjo. Inspekcija, nesulaukusi, kol civilinė byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, priėmė nutarimą, nors žinojo, kad dėl Kauno apygardos teismo sprendimo yra paduotas kasacinis skundas. Nutarimas buvo priimtas apeliantui nedalyvaujant, nors jis informavo, kad dėl paskelbto karantino neatvyks. Į tai nebuvo atsižvelgta. Nebuvo nustatytos atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir bauda paskirta sudėjus minimalią ir maksimalią baudas, ir išvedus aritmetinį vidurkį. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui palikus galioti Kauno apygardos teismo sprendimą, lieka galioti ir Inspekcijos priimti administraciniai aktai, tai jis (apeliantas) kaip ir yra padaręs administracinį nusižengimą, to neginčija. Prašo skiriant nuobaudą atsižvelgti į tai, kad iš karto įsileido Inspekcijos pareigūnus, teikė išsamius paaiškinimus, bendradarbiavo. Šiuo metu jau tvarkosi dokumentus dėl nelegalios statybos įteisinimo, patyrė daug finansinių nuostolių, daug išlaidų, susijusių su dokumentų tvarkymu, turės ir ateityje. Nuoširdžiai gailisi. Taip pat nurodė, kad prasidėjus teisminiams procesams Inspekcijos pareigūnų nebeįsileido, siekdamas nepakenkti procesui. Kol nebuvo priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje, Inspekcijos pareigūnų nebeįsileido. Inspekcija galėjo palaukti, kol civilinė byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, tada jis (apeliantas) būtų teikęs išsamius paaiškinimus.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė R. A. (toliau – Inspekcijos atstovė) paaiškino, kad savavališką statybą lemia statybos leidimo neturėjimas. S. Š. tokio leidimo neturėjo ir tai yra pagrindas nustatyti administracinį nusižengimą. Surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nurodymą, Kauno apygardos teismo nutartis jau buvo įsiteisėjusi, administraciniai aktai nebuvo panaikinti. Administraciniame nurodyme nurodytos baudos S. Š. nesumokėjo, nurodymo neįvykdė, todėl pagal ANK nuostatas jis neteko galios, buvo priimtas nutarimas. S. Š. su Inspekcijos pareigūnais bendradarbiavo iki tol, kol buvo surašyti administraciniai aktai. Vėliau pareigūnų nebeįsileido. S. Š. raštu pranešė, kad į bylos nagrinėjimą neatvyks, todėl bylą buvo galima išnagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl S. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 354 straipsnio 9 dalį pagrįstumo teigiant, kad Inspekcija turėjo sulaukti, kol civilinėje byloje bus išspręstas ginčas dėl atliktų remonto darbų, kaip ypatingo statinio savavališkos statybos įvykdymo/neįvykdymo ir tik tada spręsti administracinės atsakomybės pagal ANK 354 straipsnio 9 dalį klausimą. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje S. Š. padaryto administracinio nusižengimo fakto ir savo kaltės nebeginčijo, o apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad S. Š. administracinės atsakomybės klausimas buvo išspręstas neteisingai.

8. ANK 354 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio savavališką paprastąjį remontą. Pagal šio straipsnio 9 dalį administracinę atsakomybę užtraukia ypatingo statinio savavališkas paprastasis remontas. Ši ANK norma yra blanketinė, todėl kvalifikuojant asmens padarytą pažeidimą pagal šį straipsnį turi būti nustatyta, kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė. Inspekcija, atlikusi vykdomų darbų patikrinimą S. Š. bute (duomenys neskelbtini), nustatė, kad S. Š. daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir kašto vandens sistemos vamzdynų ir radiatorių, rankšluosčių džiovintuvo pertvarkymo darbus galėjo atlikti tik turėdamas statybą leidžiantį dokumentą, tačiau darbus vykdė tokio leidimo neturėdamas ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2, 5 dalių, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 22 dalies reikalavimus.

9. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalis nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos, iš kurių viena susijusi su statybą leidžiančio dokumento turėjimu, kai jis būtinas (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Statytojo pareiga gauti statybą leidžiantį dokumentą įtvirtinta ir Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį), statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą. S. Š., kaip minėta, (duomenys neskelbtini), atliko statinio šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo darbus (buvo demontuoti šildymo prietaisai ir rankšluosčių džiovintuvas, į balkoną atvestas šildymo sistemos vamzdynas, pakeista magistralinių vamzdynų prijungimo schema, sumontuoti papildomi sujungimai plastikiniu vamzdžiu), keičiama rankšluosčių džiovintuvo vieta, demontuojamas vamzdynas vonios palubėje ir įrengiamas po grindimis, t. y. atliko darbus, susijusius su pastato bendrųjų inžinerinių sistemų pertvarkymu.

10. Nors pertvarkymo (remonto) darbai buvo atliekami tik S. Š. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), abejonių dėl to, kad pagal savo pobūdį S. Š. bute atliekami pertvarkymo darbai yra susiję su bendrųjų inžinerinių sistemų pertvarkymu, nekyla. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, bendrosios statinio inžinerinės sistemos yra statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau, negu vienos inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti. Atskiros inžinerinės sistemos Statybos įstatyme apibrėžiamos kaip vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti skirtos inžinerinės sistemos, nesusijusios su tos pačios paskirties bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Administracinio nusižengimo byloje objektyvių duomenų, kad S. Š. bute šildymo ir karšto vandens inžinerinės sistemos būtų atskirtos nuo daugiabučio genamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų nėra, todėl S. Š., atlikdamas darbus, susijusių su bendrųjų inžinerinių sistemų pertvarkymu, privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą. Dėl šio leidimo gavimo S. Š. nesikreipė, darbus vykdė tokio leidimo neturėdamas, nors tokiems darbams statybą leidžiantis dokumentas buvo būtinas. Ši išvada neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartyje pateiktam išaiškinimui, kad S. Š., atlikdamas šildymo ir karšto vandens sistemos paprastojo remonto darbus, pertvarkė šias sistemas, o tam pagal galiojančius teisės aktus yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas (3 t., b. l. 91–98). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, konstatuojama, kad S. Š. pagal ANK 354 straipsnio 9 dalį buvo nubaustas pagrįstai, kadangi karšto vandens ir šildymo sistemos remonto darbus, jas pertvarkydamas, atliko neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – leidimo atlikti statinio paprastąjį remontą.

11. S. Š., apeliacinės instancijos teismo posėdyje neginčydamas administracinio nusižengimo fakto, prašė spręsti administracinės nuobaudos klausimą ir skirti pusę minimalios baudos. ANK 354 straipsnio 9 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl S. Š. paskirtos administracinės nuobaudos, sprendė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagrįstai paskirta nuobauda sankcijos ribose. Išsamiau šios išvados pirmosios instancijos teismas nemotyvavo.

12. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, apelianto argumentus dėl paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo, sprendžia, kad Inspekcija, S. Š. už ANK 354 straipsnio 9 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirdama šio straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį, administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos tinkamai neindividualizavo ir paskyrė S. Š. per griežtą, teisingumo ir proporcingumo reikalavimų neatitinkančią nuobaudą. Pagal ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamoje byloje S. Š. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės nėra nustatytos. Administracinio nusižengimo tyrimo metu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme S. Š. savo kaltės nepripažino, dėl padaryto nusižengimo nesigailėjo ir tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, kad statybą leidžiantis dokumentas atliekant darbus, susijusius su bendrųjų inžinerinių sistemų pertvarkymu, buvo reikalingas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka padaryto administracinio nusižengimo nebeginčijo nurodydamas, kad jei Inspekcijos surašyti aktai palikti galioti, tai jis kaip ir padarė nusižengimą, teigė, kad nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, apygardos teismas neturi pagrindo. Tačiau vertinant S. Š. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą tvirtinti, jog apeliantas piktybiškai ignoravo teisės aktų reikalavimus ir sąmoningai nesikreipė dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, nėra pagrindo. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad apeliantas, nesutikdamas su Inspekcijos surašytais aktais (savavališkos statybos aktu, kuriame konstatuotas Statybos įstatymo nuostatų pažeidimas, užtraukiantis administracinę atsakomybę bei privalomais nurodymais), ginčijo juos teisine tvarka teikdamas ieškinį ir tai teikia pagrindą manymui, kad S. Š. subjektyviai buvo įsitikinęs, kad gauti leidimą jam nebuvo reikalinga. Tokią išvadą suponuoja ir S. Š. pirmosios instancijos teisme teikti paaiškinimai, kad bute jis atliko remonto darbus, kuriems buvo parengęs šildymo ir karšto vandens sistemų keitimo aprašą, kurio, pasak apelianto, pakanka atliekant keitimą ir kurį Inspekcijai pateikė, taip pat tai, kad bylos duomenimis jis kreipėsi į daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos pirmininką dėl pritarimo buto kapitalinio remonto projektui ir šildymo ir karšto vandens sistemų paprastojo remonto aprašo sprendiniams (2 t., b. l. 119). Šios aplinkybės nors ir nešalina S. Š. administracinės atsakomybės, vis tik leidžia jo padarytą administracinį nusižengimą vertinti, kaip mažiau pavojingą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad S. Š. iki šioje byloje vertinamo nusižengimo, administracine tvarka nebuvo baustas, po to baustas vieną kartą, tačiau ne už tokį patį nusižengimą.

14. Aptartų aplinkybių visuma, nesant byloje neigiamai S. Š. charakterizuojančių, jo polinkį pažeidinėti teisės aktų reikalavimus rodančių duomenų, teikia pagrindą išvadai, kad vertinau atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus minimalaus dydžio ANK 354 straipsnio 9 dalies sankcijoje numatytą baudą. Apygardos teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste minimalios baudos paskyrimas S. Š. užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, padės pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę, negu sankcijoje numatyta minimali, baudą, kaip to apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė S. Š., nėra pagrindo. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su tam tikrų aplinkybių, vertinamų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.), konstatavimu. Tačiau tokių aplinkybių vertinamu atveju nėra. Tai, kad S. Š. administraciniu nurodymu buvo siūloma sumokėti puse minimalios baudos – 150 Eur, kurios S. Š., nesutikdamas su inkriminuotu administraciniu nusižengimu, nesumokėjo, nėra pagrindas minėto ANK straipsnio nuostatų taikymui.

15. S. Š. apeliaciniame skunde, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka akcentuotos aplinkybės, kad administracinio nusižengimo byla Inspekcijoje buvo išnagrinėta nesulaukus kasacinio proceso pabaigos, jam nedalyvaujant, Inspekcijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo savaime nedaro neteisėtu. Šias aplinkybes S. Š. buvo nurodęs ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau jos pagrįstai nebuvo laikytos pagrindu skundžiamą Inspekcijos nutarimą panaikinti. ANK 616 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu, bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka (toks reikalavimas gali būti užfiksuotas administracinio nusižengimo protokole arba administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jį gali pateikti ne vėliau, kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios). 2020 m. kovo 6 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (1 t., b. l. 8, 9). 2020 m. lapkričio 30 d. pranešimu S. Š. informavo Inspekciją apie tai, kad dėl toliau vykstančio teisminio ginčo, rengimosi teikti kasacinį skundą, taip pat dėl pakartotinai paskelbto visuotinio karantino į Inspekcijos teritorinį padalinį dėl nutarimo surašymo administracinio nusižengimo byloje neatvyks (1 t., b. l. 15). Atsižvelgiant į aptartas ANK nuostatas, į tai, kad S. Š. noro dalyvauti bylos nagrinėjime neišreiškė, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka neprašė, Inspekcija bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, taip kaip tai numatyta ANK 616 straipsnio 1 dalyje.

16. Aplinkybė, kad S. Š. iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Inspekcijoje dienos rengėsi inicijuoti kasacinį procesą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. sprendimo, kuriuo S. Š. ieškinys panaikinti Inspekcijos savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus buvo atmestas, priešingai skundo teiginiams, nebuvo absoliutus pagrindas Inspekcijai nenagrinėti administracinio nusižengimo bylos. Kasacinio skundo padavimas kitoje byloje ANK nėra nurodytas kaip aplinkybė, imperatyviai įpareigojanti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją ar teismą nenagrinėti administracinio nusižengimo bylos, kol kasacinis skundas bus išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Be to pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 30 d. pranešime S. Š. pateikė informaciją tik apie tai, kad yra ruošiamasi teikti kasacinį skundą, duomenys, kad šis skundas jau paduotas ir priimtas nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, nebuvo nurodyti (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas 2020 m. gruodžio 16 d.), o Inspekcijai priimant 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimą, minėtas Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimas buvo įsiteisėjęs. Dėl Inspekcijos pareigūno, priėmusio nutarimą, galimo šališkumo pažymėtina, kad apelianto pasvarstymai dėl Inspekcijos pareigūno asmeniškumo jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįsti, yra paremti tik paties apelianto subjektyviu manymu, kad Inspekcijos pareigūnas, kuris, kaip nurodo S. Š., yra buvęs vadovas, galėjo turėti asmeniškumą šioje administracinio nusižengimo byloje. Nesant objektyvių duomenų apie galimą nutarimą priėmusio pareigūno šališkumą šioje byloje, taip pat nustačius, kad administracinio nusižengimo byla Inspekcijoje buvo išnagrinėta nepažeidžiant ANK reikalavimų, abejoti 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimą priėmusio Inspekcijos pareigūno nešališkumu nėra pagrindo.

17. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs S. Š. skundą, pagrįstai konstatavo, kad vertinamu atveju jokių pagrįstų abejonių dėl S. Š. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 354 straipsnio 9 dalį teisingumo, jo kaltės padarius šį administracinį nusižengimą įrodytumo, nekyla. Sprendžiant S. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą klausimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK 569 straipsnio normų pažeidimai nepadaryti, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai įrodo, kad S. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl Inspekcijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 354 straipsnio 9 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl S. Š. paskirtos administracinės nuobaudos, nepagrįstai Inspekcijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą laikė teisinga, šios išvados administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių vertinimu nepagrindė. Apeliacinėje instancijoje konstatavus, kad S. Š. šioje byloje administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, dėl to S. Š. buvo nubaustas per griežtai, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartis keistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutartį ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 354 straipsnio 9 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą 430 Eur baudą sumažinti iki 300 Eur.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.