Kauno apygardos teismo nutartis

2007-09-04 · Civilinė byla Nr. 2A-693-259/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-04
Bylos Nr.
2A-693-259/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Antanas Burdulis, Raimondas Buzelis
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
Kauno, Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno miesto savivaldybei, UAB „Lemora“
Trečiasis asmuo
S. M., A. M., A. B., G. S., Metalinių garažų eksploatavimo bendrijos „Draugystė“
Civilinė byla Nr. 2A-693-259/2007
pirmos instancijos teismo teisėja Janina Vitunskienė

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 30.2; 30.4.1(S)

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsėjo 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant ieškovei D. P., jos atstovei advokatei S. Ž., atsakovo Kauno m. savivaldybės atstovei V. G., atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei J. G., tretiesiems asmenims S. M., A. M., trečiojo asmens A. B. atstovams advokatei S. Ž., įgaliotam asmeniui G. B., trečiojo asmens G. S. atstovei advokatei S. Ž., trečiojo asmens Metalinių garažų eksploatavimo bendrijos „Draugystė“ atstovams advokatei R. N., bendrijos pirmininkui A. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno m. savivaldybės ir trečiojo asmens Metalinių garažų eksploatavimo bendrijos „Draugystė“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1199/2007 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, UAB „Lemora“, tretiesiems asmenims A. B., S. M., A. M., G. S., 234-ajai metalinių garažų eksploatavimo bendrijai, metalinių garažų eksploatavimo bendrijai „Draugystė“ dėl įpareigojimo priimti sprendimus, sprendimų panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. P. ieškiniu prašė:

1) panaikinti 2002-12-17 Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 1128 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , detaliojo plano patvirtinimo", kuriuo patvirtintas prie pastatų (duomenys neskelbtini), esančio apie 8655kv.m. žemės sklypo detalusis planas bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-1984 „Dėl Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002-12-17 sprendimo Nr. 1128 "Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo pakeitimo“;

2) panaikinti 2003-12-22 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.02-01-8385 „Dėl valstybinės žemės sklypo (Kauno m.), 2004-01-07 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.02-01-101 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“, 2004-01-19 įsakymą Nr. 02-01-239 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004-01-07 įsakymo Nr. 02-01-101 ir 2004-01-08 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004 -0001 pakeitimo“;

3) pripažinti negaliojančia 2004-01-08 tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir UAB „Lemora“ sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį Nr.N19/2004-0001;

4) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją parengti iš 6,74 ha buvusio sklypo, valdyto nuosavybės teise iki nacionalizacijos J. M., numatomo grąžinti natūra, esančio prie (duomenys neskelbtini) , laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą, bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybę šį planą patvirtinti per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ( 1t.,b.l. 2-4; 76-79, ).

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė atsisakė 1,2,3 reikalavimų ir šioje dalyje prašė bylą nutraukti (2 t. b.l. 192), Kauno miesto apylinkės teismas atsisakymą nuo dalies ieškinio priėmė, šioje dalyje civilinę bylą nutraukė (2 t. b.l. 192, 196, 204-209).

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad jos motina M. V. P. 1991-1992m. ir kiti pretendentai padavė prašymą atkurti nuosavybės teisę natūra į jos senelio J. M. iki nacionalizacijos valdytą 6,74 ha žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) gatvių, Kauno mieste, tačiau iki šiol nuosavybės teisės neatkurtos, motyvuojant tuo, jog žemė nėra laisva, užstatyta garažais, išnuomota tretiesiems asmenims, žemė nėra valstybės išperkama. Nurodė, jog sutinka, kad žemė natūra būtų atkurta su esamais laikinais statiniais.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė ieškinį prašė atmesti, kadangi nors yra parengtas žemės sklypo buvusioje J. M. žemėje, numatomo grąžinti natūra, planas, tačiau jis nepatvirtintas, nes ginčo teritorija yra užstatyta metaliniais garažais, žemė nėra laisva. Metaliniai garažai nėra savavališki statiniai, jų pastatymui buvo duotas leidimas. Tam, kad planas būtų patvirtintas, privalo būti išspręstas dabartinių žemės naudotojų teisinio statuso klausimas. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra užsitęsė ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl kitų objektyvių aplinkybių.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija nurodė, jog ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra, laisvos neužstatytos žemės sklypo planus rengia ir juos tvirtina Savivaldybė.

Tretieji asmenys S. M., A. M., trečiųjų asmenų A. B. ir G. S. atstovai ieškinį prašė tenkinti, remdamiesi ieškovės nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Metalinių garažų eksploatavimo bendrija „Draugystė“ prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad atkuriant ieškovei ir tretiesiems asmenims nuosavybės teises natūra ginčo sklype, neišsprendus bendrijos turto atlyginimo klausimo, bus pažeisti teisėtų žemės naudotojų interesai.

Iš atsakovo UAB „Lemora“ ir trečiojo asmens 234-osios metalinių garažų bendrijos atsiliepimų į ieškinį negauta.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybę parengti iš 6,74 ha buvusio sklypo, valdyto nuosavybės teise iki nacionalizacijos J. M., numatomo grąžinti natūra, esančio prie (duomenys neskelbtini), laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą bei įpareigojo šį planą patvirtinti per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitoje reikalavimų dalyje civilinę bylą nutraukė; iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovei D. P. priteisė 275,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės D. P. priteisė 50,51 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; pavedė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei D. P. jos sumokėto 300 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką į miesto žemę reglamentuoja LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymas, kurio 5 str. numato, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Žemė užimta laikinais statiniais pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymo 12 str. nėra priskiriama valstybės išperkamai žemei. 1997-09-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 10 p. suteikė teisę piliečiams iki 2003 m. balandžio 1 d., kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Šia teise pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. M. žemę yra pasinaudoję, iki minėto termino pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra, tai patvirtina Nuosavybės teisių atkūrimo byla. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus (Tvarkos 106 p.). Ieškovė ir Kauno apskrities viršininko administracija yra kreipusios į Kauno miesto savivaldybę, prašydamos parengti išlikusios laisvos ( neužstatytos) J. M. iki 1940 m. Pažaislio valsč., Žemųjų Amalių k. turėtos žemės 6,74 ha sklype planą grąžinimui natūra nuosavybės teisėms atkurti (1t., b.l. 7, 11,13, 45, 161-163, 120, 121). Kauno miesto savivaldybė atsisakė parengti neužstatytos žemės sklypą, motyvuodama, jog sklypas yra užstatytas laikinais statiniais garažais, bendrija moka žemės mokestį, įsiskolinimų neturi, neišspręstas garažų nukeldinimo klausimas (1t.,b.l.9,45,47). Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas planas, parengtas pagal Kauno m. žemėtvarkos skyriaus 2006-08-21 kartografuotas J. M. iki 1940 m. turėto žemės sklypo ribas, iš kurio matyti, jog teisiškai laisvos, o faktiškai užstatytos laikinais statiniais – metaliniais garažais žemės sklypo plotas sudaro 30 290 kv.m. (2 t., b.l.95), plane nurodyta Kauno m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo pastaba, jog žemės sklypo planas tvirtintinas išsprendus šiame žemės sklype teisiškai neįregistruotų bešeimininkių statinių klausimą (2t., b.l.95). Su plane nurodytu laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plotu ieškovė ir kiti pretendentai sutinka.

1984-03-21 Kauno m. vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 106 numatytas 5-erių metų terminas laikyti metalinius garažus ginčo žemėje pasibaigęs. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog statiniai ginčo sklype yra valdomi nuosavybės teise. Minėtas vykdomojo komiteto sprendimas nepanaikintas, jis galioja garažų savininkams, juo nebuvo suteikta teisė garažų bendrijai įrengti stacionarią aikštelę ir ginčo teritorijoje statyti stacionarius statinius ( 2 t., b.l. 94). Rašytiniai įrodymai – 2006-09-06 žemės nuomos mokesčio deklaracija ( 2t.,b.l. 91), mokėjimo pavedimas (2t., b.l. 92), žemės sklypo vertės nustatymas (2t.,b.l.93) patvirtina, kad tarp Kauno m. savivaldybės ir metalinių garažų bendrijos „Draugystė“ buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai, tačiau teismui nepateikta duomenų, jog ginčo žemės sklypas buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre (LR CK 6.546 str.), nebuvo sudaryta rašytinė žemės nuomos sutartis, kaip įpareigoja įstatymas (LR CK 6.547 str.).

Kilus ginčui, šalys gali panaudoti nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymo nustatyta tvarka (LR CK 6.547 str. 2d.), todėl garažų bendrijos pateiktas žemės sklypo planas, žemės nuomos kaip daiktinės teisės neįregistravus viešame registre, negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu teisėtą pagrindą toliau naudotis šiuo žemės sklypu. Be to, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (1t.,b.l. 154, 159, 2 t.,b.l.58, 67) Kauno m. savivaldybė ir Kauno apskrities viršininko administracija (1t., b.l. 131, 2t.,b.l.199.) prieštarauja, kad toliau bendrija „Draugystė“ naudotųsi ginčo žemės sklypu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad LR Žemės įstatymo 9 str. 3 d. numato, jog žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatyme nustatytam tokių statinių naudojimo terminui (3 metams), tačiau šis terminas yra pasibaigęs (LR Statybos įstatymo 2 str.4d.). 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), reglamentuojantis valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką, draudžia parduoti ir išsinuomoti žemės sklypus prie metalinių garažų (nutarimo 2.2 p.). Atsakovo Kauno m. savivaldybės administracijos atsisakymas parengti ir patvirtinti planą prieštarauja LR piliečių Nuosavybės teisių į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymo numatytiems tikslams, numatytiems įstatymo preambulėje, minėto įstatymo 5 str., 12 str. nuostatoms, nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo tvarkai (Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 106p.), todėl pripažintinas neteisėtu, o ieškovės reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę parengti iš 6,74 ha buvusio sklypo, valdyto nuosavybės teise iki nacionalizacijos J. M., numatomo grąžinti natūra, esančio prie Draugystės ir Technikos g., Kaune, laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą, bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybę šį planą patvirtinti per mėnesį laiko pagrįstas, tenkintinas.

Teismas nurodė, kad natūra grąžinamos žemės sklypo planas (2 t.,b.l. 95), kuris buvo parengtas bylos teisminio nagrinėjimo metu, su pastaba dėl jį galėjimo patvirtinti išsprendus laikinų statinių klausimą, pagal savo pobūdį atitinka teisminiams ginčams spręsti pateikto plano projektą (preliminarų planą), todėl atsakovo Kauno m. savivaldybės administracijos argumentus, jog ieškinio reikalavimas dėl plano parengimo yra įvykdytas, laikė nepagrįstais. Plano parengimas ir tvirtinimas netrukdo metalinių garažų bendrijai „Draugystė“ spręsti turtinio pobūdžio klausimus su faktiniu žemės sklypo nuomotoju. Pasikeitus turto, esančio žemės sklype, teisiniam statusui, neatimama teisė dėl tolesnio naudojimosi minėtu turtu spręsti įstatymo nustatyta tvarka su būsimais žemės savininkais ( kreipiantis dėl servituto nustatymo, žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, reikalaujant nuostolių atlyginimo ir pan.). Nei esamas žemės valdytojas, nei faktinis nuomotojas, nei būsimi žemės sklypo savininkai nepretenduoja į statinius ir garažų bendrijos lėšas, esančias bendrijos balanse, todėl trečiojo asmens argumentus dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių laikė nepagrįstais.

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno m. savivaldybė nesutiko su teismo sprendimu toje dalyje, kurioje patenkintas ieškinio reikalavimas, prašė šio dalyje sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:

Žemesnės instancijos teismas

1) atsakovas teismo sprendimu įpareigotas atlikti veiksmus, kuriuos jau yra atlikęs iki teismo sprendimo priėmimo. Kauno miesto savivaldybės administracija jau yra parengusi laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvusioje J. M. žemėje (2 t., b.1.95), buvo organizuojami šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, planas suderintas su specialistais, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos;

2) teismas nurodė, kad parengtas laisvos (neužstatytos) žemės planas laikytinas preliminariu, skirtu teisminiam nagrinėjimui - kadangi jis suderintas su tam tikra Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pastaba, tačiau teismas nenurodė, kokių Tvarkos 106 p. ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą, reikalavimų neatitinka į bylą pateiktas žemės sklypo planas;

3) žemėtvarkos skyriaus vedėjo derinimas ant plano yra privalomas, o Kauno miesto savivaldybės administracija nekompetentinga nurodyti žemėtvarkos skyriaus vedėjui kaip derinti planą. Minėtą planą Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas P. S. 2006-10-31 derino su pastaba: „Žemės sklypo planą tvirtinti išsprendus šiame žemės sklype teisiškai neįregistruotų bešeimininkių statinių klausimą“. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 15.6 punkte numatyta, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi. LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, (toliau - Nuostatai) 67 p. numatyta, kad tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas. Nuostatų 65.2 p. numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, kuris patikrina žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus;

4) Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas laikė, kad parengtas žemės sklypo planas gali būti derinamas kaip atitinkantis teisės aktų reikalavimus tik su sąlyga, kad turi būti išspręstas šiame žemės sklype esančių teisiškai neįregistruotų bešeimininkių statinių klausimas. Šia pastaba Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas atkreipė dėmesį į tai, kad pateiktame preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plane yra pažymėti teisiškai neregistruoti (laikini) statiniai ir įrenginiai. Kol Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo sąlyga nėra išpildyta, atsakovas negali būti įpareigotas tvirtinti preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano;

5) teismas neatsižvelgė į ginčo teritorijoje esančių laikinųjų statinių - metalinių garažų savininkų teises ir teisėtus interesus, neturėjo apsiriboti tik formaliu įrodymų vertinimu. Nors terminas laikyti metalinius garažus yra pasibaigęs, teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad metalinių garažų savininkai pasibaigus numatytam penkių metų terminui eilę metų netrukdomi naudojosi ginčo sklypu, jiems nebuvo reiškiami reikalavimai nusikelti statinius nuo valstybinės žemės. Tarp dabartinių ginčo sklypo naudotojų ir Kauno apskrities viršininko, valstybinės žemės patikėtinio, yra susiklostę faktiniai valstybinės žemės nuomos santykiai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama ir sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimą;

6) teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo sklype stovi ne tik metaliniai garažai, bet ir stacionarūs statiniai - sargų namelis, sandėlis, 1500 kv. m aikštelė, kiemo statiniai, inžineriniai įrenginiai (tą patvirtina metalinių garažų eksploatavimo bendrijos „Draugystė“ į bylą pateiktos nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos), kurių teisinio statuso klausimas nėra išspręstas.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Kauno miesto savivaldybės atstovė pateikė atsakovo atsisakymą nuo dalies apeliacinio skundo toje dalyje, kur atsakovas nesutinka su teismo įpareigojimu patvirtinti iš 6, 74 ha buvusio sklypo valdyto nuosavybės teise iki nacionalizavimo J. M., numatomo grąžinti natūra, esančio (duomenys neskelbtini), laisvo ir neužstatyto žemės sklypo planą, skundą kitoje dalyje palaikė. Atsakovo atstovė pateikė teismui Kauno miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 07 04 d. įsakymą, kuriuo patvirtintas 30290 kv. m laisvos žemės sklypo Draugystės 24 planas ir šio patvirtinto sklypo planą, bei aiškinamąjį raštą (3 t. b.l. 41-48). Kauno apygardos teismas protokoline nutartimi (3 t. b.l. 49-52) atsisakė priimti atsisakymą nuo dalies apeliacinio skundo tuo motyvu, jog minėto žemės sklypo plano parengimo pagrįstumas ginčijamas metalinių garažų eksploatavimo bendrijos „Draugystė“ apeliaciniame skunde.

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo metalinių garažų eksploatavimo bendrija „Draugystė“ nesutiko su teismo sprendimu prašė jį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:

1) teismas netinkamai įvertino įrodymus surinktus byloje ir tuo pažeidė LR CPK 176, 185 str. Teismas nepagrįstai nustatė, kad bendrijos „Draugystė“ turtas yra ant „laisvos“ žemės. Bendrijos nuosavybėje esantys 740 garažų yra žmonių - bendrijos narių nuosavybė. Be garažų yra 134 451,76 Lt vertės bendrijos turtas įgytas nuo 1988 metų, šis turtas yra raudonose linijose, patvirtintose savivaldybės;

2) bendrija nuo įsikūrimo dienos mokėjo mokesčius už naudojamą žemės sklypą, ką patvirtina žemės nuomos mokesčio deklaracijos. Bendrija prašė žemę išsipirkti, bet leidimo negavo;

3) ant taip vadinamos „laisvos“ žemės yra ne tik nesudėtingi statiniai - metaliniai garažai, kurie yra priskiriami laikiniems statiniams, bet ir mūriniai statiniai - sargų namelis, pilnai įrengtas, 50 vnt. elektros stulpų su šviestuvais, jėgos kabeliai, elektros spintos, elektros paskirstymo punktai, geležiniai skydeliai, asfaltuoti keliai.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apelianto atstovai skundą palaikė, papildomai paaiškino, jog ginčo žemės sklypas nėra laisvas, jame yra bendrijos nekilnojamasis turtas, jo teisinė registracija yra sprendžiama užvedus bylą Kauno miesto apylinkės teisme, žinių apie bylos nagrinėjimo eigą, bylos numerį, bylos šalis pateikti negali, nes neturi rašytinių įrodymų. Prašo šios bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Kauno miesto apylinkės teisme bus išspręsta byla dėl bendrijai priklausančio turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad sklype garažų bendrijai priklausantys statiniai nėra laikini, yra nekilnojamasis turtas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovė D. P. nesutiko su apeliaciniais skundais, prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) atsakovas Kauno miesto savivaldybė piktnaudžiauja savo teise, apeliaciniame skunde teigdamas, kad laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planas yra parengtas, tačiau planas parengtas yra laikomas tuomet, kai jis patvirtinamas administracijos direktoriaus įsakymu. Tokio įsakymo nepateikta, preliminarus planas nėra patvirtintas;

2) atsakovas laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą privalėjo parengti per 1 mėnesį nuo apskrities užklausimo dienos, tačiau to nepadarė ir dėl to bylos nagrinėjimas užsitęsė;

3) tiek pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str., tiek pagal 1997-09-29 LR Vyriausybės nutarimas Nr.1057 106 p., apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybių tarybų patvirtintus žemės sklypų planus. Žemės sklypo plano užsakovu yra apskričių administracijos. Žemėtvarkos skyrius privalo pateikti prašymą Savivaldybei apie laisvą (neužstatytą) žemę, o Savivaldybė per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos privalo pateikti žemėtvarkos skyriui visą informaciją, teritorijos planavimo dokumentus, nurodyti, kuri žemė nėra valstybės išperkama;

4) teismas įvertino ant žemės sklypo plano, parengto nuosavybės teisių atkūrimui į J. M. turėtą žemę natūra, esančios Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2006-10-31 pastabos „Žemės sklypo planą tvirtinti išsprendus šiame sklype teisiškai neįregistruotų bešeimininkių statinių klausimą“. Ši pastaba yra teisiškai nereikšminga tvirtinant planą. Kilnojamų daiktų buvimas žemėje nėra kliūtis nei patvirtinti planą, nei atkurti nuosavybės teises pretendentams. Šiuo atveju pasikeistų tik žemės savininkas. Pagal VĮ Registrų centro pažymas žemėje nėra jokių nekilnojamųjų daiktų. Ne žemėtvarkos skyriai, o savivaldybės išduoda leidimus statybai, bei turi teisę konstatuoti ar žemė yra laisva ar užstatyta. Nekilnojamais daiktais užstatytą faktą galėtų patvirtinti tik VĮ Registrų centro pažymos. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad J. M. valdyta žemė būtų užstatyta nėra. Metaliniai garažai - yra kilnojamas turtas, ir tai nėra jokia kliūtis plano patvirtinimui. Sargo namelis ir kiti inžineriniai statiniai yra savavaliniai statiniai, pastatyti be leidimų ir projektų, todėl jokiu būdu negali būti ginamos šių asmenų teisės. Iš neteisėtų veiksmų , teisė neatsiranda;

5) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog visų pirma turi būti ginamos pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą teisės. Iš gautų atsakovų atsakymų galima suprasti, kad nuosavybės teisė ieškovei ir tretiesiems asmenims negali būti atkurta dėl to, kad žemė užimta laikinais statiniais-garažais bei dalis žemės išnuomota tretiesiems asmenims, tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindu negrąžinti nuosavybės teisės į žemę natūra;

6) nepagrįstas trečiojo asmens Metalinių garažų eksploatavimo bendrijos „Draugystė“ apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Niekas neginčija fakto, kad ginčo žemėje stovi metaliniai garažai (740 vnt.), kurie yra bendrijos narių nuosavybė. Esmė ta, jog tai yra kilnojami daiktai ir bet kada jie gali būti nukelti, todėl nuosavybės teisių atkūrimas niekaip nepažeis bendrijos narių teisių. Antra, metalinių garažų stovėjimas nekliudo atkurti pretendentams nuosavybės teises, nes pasikeis tik žemės savininkas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad bendrija prašė parduoti žemę. Kita vertus, žemė prie metalinių garažų pagal teisės aktus neparduodama (1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimas Nr.260 2.2 punktas). Elektros tinklai ir apšvietimo tinklai taip pat yra kilnojamas turtas (2004-07-1 LR Elektros energetikos įstatymo 50 str. 1 p.). Sargo namelis ir kiti inžineriniai statiniai yra savavaliniai statiniai, pastatyti be leidimų ir projektų, teisiškai neregistruoti, todėl jokiu būdu negali būti ginamos šių asmenų teisės.

7) 1984-03-21 Kauno miesto VPK sprendimu Nr.106 buvo leista įrengti tik laikiną aikštelę, garažų savininkams uždrausta vykdyti kapitalinius įdėjimus. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. nenumato, kad kilnojamų daiktų (metalinių garažų) buvimas žemėje, suteikia tokiai žemei valstybės išperkamos žemės statusą, priešingai, kilnojami daiktai bet kada gali būti nukelti, ir nuosavybės teisė privalo būti atkurta.

Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija nurodė, kad sutinka su atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo motyvu, kad, atsakovas, Kauno miesto savivaldybė jau yra parengusi ir pateikusi laisvos (neužstatytos) J. M. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo planą, tik šis planas iki šiol nėra patvirtintas. Su likusiais atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo motyvais Kauno apskrities viršininko administracija nesutiko dėl šių motyvų:

1) pagal 1997-09-29 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 p. laisvos (neužstatytos) žemės sklypų planus parengia ir patvirtina Savivaldybės administracijos direktorius. Ginčo, kaip laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planas, yra parengtas tik teisės aktų nustatyta tvarka nėra patvirtintas;

2) atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentai, kad parengto plano negali derinti dėl jame įrašytų Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pastabų nepagrįsti jokiomis teisės aktų nuostatomis. Plane įrašytos pastabos nedaro ir negali daryti jokios įtakos planų tvirtinimui, nes, visų pirma, Savivaldybė nusprendžia ar žemė yra laisva ir neužstatyta, ar ne, o Apskričių viršininkų administracijos tokiam sprendimui nedaro ir negali daryti jokios įtakos. Antra, pagal LR Vietos savivaldos įstatymo 38 str. Savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms;

3) Kauno apskrities viršininko administracija atliko visus veiksmus numatytus 1997-09-27 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. Žemėtvarkos skyrius laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planus derina ir tikrina tik tuo aspektu, ar jie atitinka 2002-04-15 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų patvirtinimo“ ir 2002-12-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ reikalavimus bei ar Savivaldybės pažymėtos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planas atitinka iki nacionalizacijos buvusio savininko nuosavybės teise valdyto sklypo ribas;

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija nurodė, kad klausimą dėl Metalinių garažų eksploatavimo bendrijos „Draugystė" apeliacinio skundo pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad Metalinių garažų eksploatavimo bendrijos „Draugystė“ naudotas žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Be to, vadovaujantis 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 p. žemės sklypai prie metalinių garažų neparduodami. Joks kitas nekilnojamasis turtas Metalinių garažų eksploatavimo bendrijos „Draugystė“ naudotame sklype nėra registruotas nekilnojamojo turto registre.

Atsiliepime į trečiojo asmens metalinių garažų eksploatavimo bendrijos „Draugystė“ apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė su apeliacinio skundo argumentais sutiko, tačiau nurodė, kad apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas tik iš dalies, dėl šių motyvų:

1) atsakovas Kauno miesto savivaldybė dėl teismo sprendimo taip pat yra padavusi apeliacinį skundą, prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo parengti iš 6,74 ha buvusio sklypo, valdyto nuosavybės teise iki nacionalizacijos J. M., numatomo grąžinti natūra, esančio prie (duomenys neskelbtini) , laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą bei įpareigojimo šį planą patvirtinti per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą;

2) apeliantas neargumentuoja, kodėl turėtų būti panaikinta teismo sprendimo dalis, kurioje teismas bylą nutraukė, todėl trečiojo asmens apeliacinis skundas gali būti tenkinamas tik iš dalies.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme yra nustatyta, kad ieškovė V. P. ir tretieji asmenys A. B., S. M., A. M., G. S. yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. M. nuosavybės teise iki nacionalizacijos Pažaislio valsčiuje Petrašiūnuose valdytus 9,24 ha žemės sklypus. Į dalį žemės nuosavybės teisės pretendentams jau atkurtos. Ginčas byloje sprendžiamas dėl dalies laisvos (30290 kv. m.) iš 6,74 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teisių atkūrimo natūra ir dėl miesto Savivaldybės įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su teisių atkūrimo procedūromis . Pretendentų prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra paduoti 1991-1992 m. (b.l.15, 20, 24,27). 2002 m. jie yra pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises natūra (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 226, 232, 233, 234, 237, 244,248, 251,252). Ieškovė ir Kauno apskrities viršininko administracija yra kreipusios į Kauno miesto savivaldybę, prašydamos parengti išlikusios laisvos ( neužstatytos) J. M. iki 1940 m. Pažaislio valsč., Žemųjų Amalių k. turėtos žemės 6,74 ha sklype planą grąžinimui natūra nuosavybės teisėms atkurti (1t., b.l. 7, 11,13, 45, 161-163, 120, 121). Šiuo metu ieškovei ir tretiesiems asmenims nuosavybės teisė į dalį laisvos iš 6, 74 ha ploto žemės sklypo neatkurta. Kauno miesto savivaldybės administracija įrodinėjo, kad jau yra parengusi laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvusioje J. M. žemėje (2 t., b.1.95), apeliacinės instancijos teismui Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė patvirtintą laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą (3 t. b.l. 44). Metalinių garažų eksploatavimo bendrija „Draugystė“ byloje įrodinėjo, jog minėtame žemės sklype yra bendrijai priklausantys garažai ir kitas nekilnojamasis turtas mūriniai statiniai - sargų namelis, 50 vnt. elektros stulpų su šviestuvais, jėgos kabeliai, elektros spintos, elektros paskirstymo punktai, geležiniai skydeliai, asfaltuoti keliai, dėl to nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą natūra atkūrimas šiuo metu negalimas, nes žemės sklypas „nėra laisvas“, o bendrijos nuosavybės teisinio statuso klausimas nėra išspręstas.

Esminiai apeliacinių skundų argumentai yra tokie: Kauno miesto savivaldybė ginčija teismo sprendimą tais motyvais, jog teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo žemės sklypo planas yra neparengtas, atsakovas teismo sprendimu įpareigotas atlikti veiksmus, kuriuos jau yra atlikęs iki teismo sprendimo priėmimo, be to, teismas nenurodė, kokių teisės aktų, reglamentuojančių laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą, reikalavimų neatitinka atsakovo parengtas ir į bylą pateiktas žemės sklypo planas (skundo 1, 2 p.). Kauno miesto savivaldybė taip pat skunde nurodo, kad parengtas žemės sklypo planas gali būti derinamas kaip atitinkantis teisės aktų reikalavimus tik su sąlyga, kad turi būti išspręstas šiame žemės sklype esančių teisiškai neįregistruotų bešeimininkių statinių klausimas, nes Kauno miesto Savivaldybės žemėtvarkos skyrius 2006-10-31 parengtą planą derino su pastaba: „Žemės sklypo planą tvirtinti išsprendus šiame žemės sklype teisiškai neįregistruotų bešeimininkių statinių klausimą“, o žemėtvarkos skyriaus vedėjo derinimas ant plano yra privalomas. Kol Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo sąlyga nėra išpildyta, atsakovas negali būti įpareigotas tvirtinti preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano (skundo 3, 4 p.). Be to, teismas neatsižvelgė į ginčo teritorijoje esančių laikinųjų statinių - metalinių garažų savininkų teises ir teisėtus interesus, teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo sklype stovi ne tik metaliniai garažai, bet ir stacionarūs statiniai - sargų namelis, sandėlis, 1500 kv. m aikštelė, kiemo statiniai, inžineriniai įrenginiai (skundo 5, 6 p.). Metalinių garažų eksploatavimo bendrijos skunde nurodoma, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus surinktus byloje ir tuo pažeidė LR CPK 176, 185 str., teismas nepagrįstai nustatė, kad bendrijos „Draugystė“ turtas yra ant „laisvos“ žemės, ginčo žemės sklype yra ne tik nesudėtingi statiniai - metaliniai garažai, kurie yra priskiriami laikiniems statiniams, bet ir mūriniai statiniai - sargų namelis, pilnai įrengtas, 50 vnt. elektros stulpų su šviestuvais, jėgos kabeliai, elektros spintos, elektros paskirstymo punktai, geležiniai skydeliai, asfaltuoti keliai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, jog apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti, Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir padarė išvadas įvertinęs byloje surinktą medžiagą, rašytinius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tinkamai vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais nagrinėjamus teisinius santykius byloje, teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje (LR CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką į miesto žemę reglamentuoja LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymas, kurio 5 str. numato, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Įgaliotų institucijų veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių į miestuose esančią žemę atstatymu, reglamentuoja 1997-09-27 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“.

Bylos medžiaga yra nustatyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) , į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises ieškovė ir tretieji asmenys natūra, yra faktiškai naudojamas Metalinių garažų eksploatavimo bendrijos „Draugystė“ žemės sklypas, kuriame yra teisiškai neregistruoti, laikini statiniai, kuriais naudojasi bendrijos nariai. Dėl šių aplinkybių buvimo ginčo tarp šalių byloje nekilo. Atkreiptinas dėmesys, jog šis faktiškai naudojamas trečiojo asmens žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. LR Žemės įstatymo 9 str. 3 d. numato, jog žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatyme nustatytam tokių statinių naudojimo terminui (3 metams), tačiau šis terminas yra pasibaigęs (LR Statybos įstatymo 2 str.4d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad garažų eksploatavimo bendrijos „Draugystė“ apeliaciniame skunde nurodomi motyvai, jog ginčo žemės sklype yra ne tik laikini pastatai (garažai), bet ir kitas 134 451,76 Lt vertės bendrijos turtas (sargų namelis, elektros stulpai, kiti elektros energijos tiekimo įrenginiai, keliai) ir tai kelia abejones dėl galimumo atkurti nuosavybės teises ieškovei ir tretiesiems asmenims į žemės sklypą, yra nepagrįsti. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo pateikta duomenų, jog garažai ir kiti statiniai, kuriai naudojasi Bendrija, yra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal LR Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07: 2002 reglamentą „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.1p. metaliniai garažai yra priskiriami laikiniems statiniams. Laikini statiniai ir teisės į juos Nekilnojamo turto registre neregistruojami (LR Statybos įstatymo 2 str.4 d.). Nagrinėjant bylą teisme šalys taip pat nepateikė duomenų, jog Metalinių garažų eksploatavimo bendrijos „Draugystė“ kitas nekilnojamasis turtas būtų registruotas Nekilnojamojo turto registre, ar teisme būtų iškelta byla dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog metalinių garažų ir kitų statinių buvimas ginčo žemės sklype ir dabartinis faktinis bendrijos naudojimasis žemės sklypu nekliudo atkurti pretendentams nuosavybės teises. Žemė prie metalinių garažų pagal teisės aktus garažų naudotojams neparduodama (1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimas Nr.260 2.2 punktas). Žemė užimta laikinais statiniais pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymo 12 str. nėra priskiriama valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teismo sprendime šias nustatyta aplinkybes aptarė, teismo sprendimo motyvuose nurodė, kokiais įstatyminiais pagrindais vadovaudamasis tenkino ieškinį. Šių motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno miesto Savivaldybės apeliacinio skundo motyvai, jog teismas neatsižvelgė į ginčo teritorijoje esančių laikinųjų statinių - metalinių garažų savininkų teises ir teisėtus interesus, teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo sklype stovi ne tik metaliniai garažai, bet ir stacionarūs statiniai - sargų namelis, sandėlis, 1500 kv. m aikštelė, kiemo statiniai, inžineriniai įrenginiai (skundo 5, 6 p.) nepagrįsti, taip pat nepagrįstas ir atmestinas Metalinių garažų eksploatavimo bendrijos apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija sprendžia kad pagal surinktą medžiagą byloje negali būti tenkintinas bendrijos prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsta kita byla.

Teisėjų kolegija atmeta Kauno miesto Savivaldybės apeliacinio skundo argumentus, jog teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo žemės sklypo planas yra neparengtas, atsakovas teismo sprendimu įpareigotas atlikti veiksmus, kuriuos jau yra atlikęs iki teismo sprendimo priėmimo. Byloje esantis žemės sklypo planas (2 t. b.l. 95), kuris buvo parengtas bylos teisminio nagrinėjimo metu, su pastaba dėl jį galėjimo patvirtinti, išsprendus laikinų statinių klausimą, pagal savo pobūdį atitinka plano projektą (preliminarų planą). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog plano parengimas ir jo patvirtinimas yra vientisas, neatsiejamai susijęs procesas, kuris realizuojamas tokį planą apsvarstant ir patvirtinant valstybės institucijai įstatymo nustatyta tvarka (1997-09-29 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 p.). Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal įstatymo nustatytą tvarką laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą privalėjo parengti ir patvirtinti per 1 mėnesį nuo apskrities užklausimo dienos (1t., b.l. 7, 11,13, 45, 161-163, 120, 121)., tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo Kauno m. savivaldybės administracijos atsisakymas parengti ir patvirtinti nurodomą byloje planą prieštarauja LR piliečių Nuosavybės teisių į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymo numatytiems tikslams, numatytiems įstatymo preambulėje, minėto įstatymo 5 str., 12 str. nuostatoms, nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo tvarkai (Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 106p.), todėl pagrįstai teismo pripažintas neteisėtu. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentai, kad parengto plano negalėjo derinti ir tvirtinti dėl jame įrašytų Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pastabų, nepagrįsti jokiomis teisės aktų nuostatomis. Plane įrašytos pastabos nedaro ir negali daryti jokios įtakos planų tvirtinimui, nes, pagal įstatymo nuostatas Savivaldybė šiame nuosavybės teisių atkūrimo etape rengdama ir tvirtindama planus, nusprendžia ar žemė yra laisva ir neužstatyta. Šiais motyvais vadovaudamasi teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimu nepagrįsto įpareigojimo atlikti veiksmus, yra atmestini (skundo 1-4 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 23 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Antanas BurdulisRaimondas Buzelis