Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-464-815/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-01-22
Bylos Nr.: I-464-815/2010
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01658-2009-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas: G. L.
Atsakovas: Valstybinės, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

Kategorijos

6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
9.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
9.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-464-815/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01658-2009-4)Procesinio sprendimo kategorija 6.1; 8.2; 9.1.1.2; 9.1.3.2; 9.7; 9.8.2; 9.9; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės), sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui – G. L., atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausiajai specialistei Ingridai Kemežienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – G. L. skundą atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas – G. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. 1, b. l. 19-24), patikslintu skundu (t. 1, b. l. 4-9) ir skundo papildymu (t. 1, b. l. 46) (toliau šiame sprendime skundo, patikslinto skundo ir skundo papildymo prasme vartojama skundo sąvoka) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir atsakovė) 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 68-123 „Dėl G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009-02-24 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 68-123);

1.2. panaikinti Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Utenos apskrities VMI) 2009 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (10.15.)-10.1-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (10.15.)-10.1-2).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Pasak Inspekcijos, pareiškėjas 2004 m. sausio 1 d.–2006 m. gruodžio 31 d. vykdė individualią veiklą – prekybą naudotais automobiliais, tačiau jis, G. L., veiklą bandė vykdyti tik pusantrų metų, todėl skaičiuoti mokesčius už visus 2004–2006 metus nėra pagrindo, be to, vertinant jo veiklą būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendime administracinėje byloje A5-902/2006 nurodytus principinius individualios veiklos požymius.

2.2. Pareiškėjas 2004 m. eksportavo tik 11 automobilių, 2005 m. – tik 14, 2006 m. – tik 9, 2004 m. įvykdyti patys pirmieji sandoriai, bandymai, todėl tai dar nebuvo individuali veikla, o 2005 m. ir 2006 m. įvykdyti sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio, todėl taip pat netraktuotini kaip individuali veikla. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, keli sandoriai per metus, atsižvelgiant į parduoto turto rūšį (lengvieji automobiliai, kurie tam tikrą laiką po įsigijimo buvo naudojami asmeninių poreikių tenkinimui), nėra individuali veikla.

2.3. Mokesčių bazė pareiškėjui buvo nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, tačiau remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2004 m. liepos 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A8-396/2004, 2005 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-495-05, 2006 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-794/2006), taikyti minėtas nuostatas nebuvo pagrindo ir mokesčių bazė pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą negalėjo būti nustatoma; nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ūkinės operacijos realiai įvyko kitomis sąlygomis negu nurodyta: automobilių pirkėjai nebuvo apklausti, nebuvo nustatyta, kad už automobilius pareiškėjas gavo daugiau pajamų negu nurodyta oficialiuose dokumentuose.

2.4. Valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokos ir baudos už 2004–2006 m. laikotarpį apskaičiuotos nepagrįstai, kadangi šiuo laikotarpiu pareiškėjas individualios veiklos nevykdė, o sandoriai buvo atsitiktiniai. VSD įmokos neteisingai apskaičiuotos ir todėl, kad, remiantis patikrinimo aktu, pareiškėjas 2004 m. lapkričio mėn. automobilių nepardavė, t. y. nevykdė jokios veiklos, todėl už šį mėnesį VSD įmokos negali būti skaičiuojamos, 2005 m. automobilius pardavė tik sausio, gegužės–rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėn., todėl VSD įmokos gali būti skaičiuojamos tik už šiuos mėnesius. Be to, kadangi pareiškėjo pajamos nustatytos nepagrįstai ir neteisingai, taip pat nepagrįstai apskaičiuotos ir visos VSD įmokos papildomai pensijos daliai, kadangi pareiškėjo pajamos nebuvo didesnės negu 12 minimalių mėnesinių algų.

2.5. Utenos apskrities VMI 2007 m. lapkričio 20 d. pareiškėjui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole konstatavo, kad jis, G. L., laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 10 d. iki 2006 m. kovo 1 d., pardavęs naudotus automobilius, gavo 1 010 Lt pajamų; šis faktas konstatuotas įsiteisėjusiame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl juo turi būti vadovaujamasi ir apskaičiuojant mokesčius.

II

Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 48-50) nurodo, kad šis mokestinis ginčas kilęs dėl pareiškėjo 2004–2006 m. vykdytų automobilių pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo individualia veikla ir mokesčių bazės nustatymo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kad mokesčių administratorių sprendimai yra pagrįsti ir teisingi, priimti išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes, ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nuostatos įtvirtina gyventojų prievolę apskaičiuoti ir deklaruoti gautas individualios veiklos pajamas, jeigu tokia veikla atitinka GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtus individualiai veiklai būdingus požymius – savarankiškumą, ekonominės naudos siekimą ir veiklos tęstinumą, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Kad gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą, jo sudaromiems sandoriams turi būti būdingas tęstinumas, savarankiškumas, taip pat motyvas ir galimybė sandorius sudaryti ir ateityje. Jeigu gyventojas nėra įregistravęs individualios veiklos, tačiau įsigytą turtą parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn, siekdamas gauti ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą.

2. Utenos apskrities VMI pagrįstai patikrinimo metu konstatavo, jog pareiškėjo vykdyta prekybos naudotais lengvaisiais automobiliais veikla atitinka individualios veiklos požymius.

2.1. Pareiškėjo sudarytiems sandoriams būdingas tęstinumas – laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas įsigijo ir pardavė 37 automobilius: 34 naudotus automobilius eksportavo į trečiąsias šalis – Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikiją, Baltarusiją (2004 m. – 11 vnt.; 2005 m. – 14 vnt., 2006 m. – 9 vnt.) bei 3 naudotus automobilius 2005 m. pardavė Lietuvos pirkėjams.

2.2. Pareiškėjo sudarytiems sandoriams būdingas savarankiškumas. Mokestinio patikrinimo metu nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad sandorių sudarymui įtakos turėjo kiti asmenys: pareiškėjas veikė savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų savarankiškai sprendė automobilių pirkimo bei pardavimo klausimus, pardavęs automobilius savo vardu pirkdavo kitus automobilius, kuriuos irgi parduodavo, t. y. vykdydamas šią veiklą, iš kurios tiesiogiai gavo pajamas, buvo nepriklausomas. Remiantis bylos medžiaga, pajamų, gautų pardavus naudotus lengvuosius automobilius, atsiradimą sąlygojo aktyvūs pareiškėjo veiksmai (pareiškėjas vykdavo į Vokietiją pirkti naudotų automobilių, užsakydavo ir atsiskaitydavo už pervežimo paslaugas, nustatinėjo automobilių kainas, ieškojo pirkėjų, pardavė automobilius bei gavo pajamas už parduotus automobilius).

2.3. Patikrinimo metu nustatytas ir ekonominės naudos požymis: pareiškėjas 2004 m. gavo 2 678,62 Lt pajamų, susijusių su darbo santykiais, 2005 m. negavo jokių pajamų, 2006 m. gavo 600 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų (draudimo išmoka), todėl galima teigti, kad atlikdamas aktyvius automobilių pirkimo–pardavimo veiksmus turėjo tikslą gauti pajamų, kurios buvo pagrindinis jo pajamų šaltinis. Apie kitas savo pajamas tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė, todėl padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo pajamos iš automobilių pardavimo. Be to, analizuojant pareiškėjo vykdytą veiklą nenustatyta jokių duomenų, kad pirkti automobiliai buvo naudojami tik asmeniniams poreikiams tenkinti.

3. Utenos apskrities VMI atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas vykdė individualią veiklą, nustatyta tvarka jos neįregistravęs, gautų pajamų nedeklaravo, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172¹ straipsnio 1 dalyje, dėl šios veikos 2007 m. lapkričio 20 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio pareiškėjas neskundė, o surašytame paaiškinime pripažino, jog pardavinėjo automobilius, gavo pajamas, bet nepateikė metinės pajamų mokesčio deklaracijos.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo tiriama tik faktinė aplinkybė dėl individualios veiklos vykdymo, t. y. kad pareiškėjas neįregistravo individualios veiklos ir neteikė deklaracijų ir pareiškėjo gautų pajamų dydis neturėjo įtakos administracinei atsakomybei, todėl pareiškėjo gautos pajamos minėtame nutarime nustatytos pagal automobilių pirkimo–pardavimo sutartis; tuo tarpu mokestinio patikrinimo metu buvo tiriamos ir analizuojamos pareiškėjo mokestinės prievolės valstybei, t. y. GPM ir VSD apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumas. Nagrinėjamu atveju nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas pajamų dydis neturi įtakos pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu nustatytoms mokestinėms prievolėms.

4. Pareiškėjas mažas automobilių pardavimo pajamas deklaravo sistemingai visus metus, be to, viešai skelbiamos naudotų automobilių rinkos kainos yra žymiai didesnės, negu nurodytos pareiškėjo parduotų automobilių pažymose–sąskaitose, o išanalizavus automobilių įsigijimo kainas ir pardavimo kainas matyti, kad beveik visi automobiliai parduoti mažesne negu pirkimo kaina arba artima įsigijimo kainai, o tai yra nerealu, ekonomiškai nenaudinga ir nepagrįsta.

5. Išanalizavusi pareiškėjo 2004–2006 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas Utenos apskrities VMI konstatavo, kad kiekvienais metais pareiškėjo išlaidos viršijo pajamas, o atsižvelgdama į pareiškėjo išlaidas ir gautas pajamas, automobilius pardavinėjant „žemesnėmis“ kainomis negu tuo metu buvo jų vidutinė rinkos kaina, bei į tai, kad pareiškėjo atlikti nuostolingi automobilių pirkimo–pardavimo sandoriai savo turiniu akivaizdžiai prieštarauja elementariems ekonomikos dėsniams, Utenos apskrities VMI padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas siekė išvengti mokesčių.

6. Utenos apskrities VMI, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas individualią veiklą vykdė neįregistravęs šios veiklos, nedeklaravo iš automobilių pardavimo gautų pajamų, netvarkė buhalterinės apskaitos, išsaugojo ne visus dokumentus, jog dėl tokio pareiškėjo elgesio mokesčio bazę nustatyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. tiesiogiai nėra galimybės, pagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsniu ir mokesčius apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikydama ekonominių modelių metodą.

Siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, informacija buvo paimta iš trijų šaltinių: Komisijos privalomam turtui įvertinti nutarimais nustatytomis atitinkamų laikotarpių vidutinėmis rinkos kainomis „Dėl nekilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Žin., 2005, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 92, Nr. (duomenys neskelbtini); Žin., 2006, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)); VšĮ „Emprekis“ tinklalapyje paskelbta informacija „Panaudotų automobilių kainos“, panaudojant duomenis apie rinkos kainas, buvusias tais laikotarpiais, kai automobiliai buvo parduoti; informacija iš leidinio „Lengvųjų automobilių rinkos kainos“, kuris skirtas naudoti muitininkams, mokesčių rinkėjams, draudimo kompanijoms ir automobilių mėgėjams ir kuriame įvertinti draudimo kompanijų, muitinės, nepriklausomų automobilių kainų vertintojų pasiūlymai, patikslinimai bei pastabos.

7. Utenos apskrities VMI, apskaičiavusi pareiškėjo 37 parduotų automobilių kainas, nustatė, kad pareiškėjas 2004 m. gavo 32 662 Lt pajamų, 2005 m. – 43 399 Lt pajamų, 2006 m. – 22 131 Lt pajamų, iš viso – 98 192 Lt ir pagrįstai nuo nedeklaruotos mokesčio bazės papildomai apskaičiavo 12 225 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir 4 626,69 Lt GPM delspinigių.

8. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, pareiškėjui VSD įmokos pagrįstai apskaičiuotos nuo individualios veiklos vykdymo pradžios 2004 m. rugpjūčio mėn. (naudotų automobilių pardavimo sandorių pradžia) iki 2006 m. kovo 1 d. (paskutinis pardavimo sandoris): 1 846 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai ir 1 567 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, taip pat pagrįstai paskirta 923 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai bauda ir 783 Lt įmokų papildomai pensijos daliai bauda.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjas – G. L., remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, pripažino, kad vykdė prekybą automobiliais, tačiau pabrėžė, kad mokesčių administratorius automobilių kainas nepagrįstai padidino, o apskaičiuotos mokėtinos sumos yra per didelės, todėl pageidavo, kad baudos būtų sumažintos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė – šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Kemežienė (2009 m. gruodžio 31 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 92)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti ir atmesti skundą kaip nepagrįstą, pabrėžė, kad pareiškėjas pats patvirtino, jog vykdė pardavimus, t. y. savarankiškai vykdė individualią veiklą, siekdamas naudos. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus, konstatuoja : I Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

Motyvuojamoji dalis

1. G. L. laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2006 m. kovo 1 d. įsigijo ir pardavė 37 naudotus lengvuosius automobilius, iš jų 34 eksportavo į trečiąsias šalis – Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikiją, Uzbekiją, Baltarusiją (2004 m. – 11 vnt.; 2005 m. – 14 vnt., 2006 m. – 9 vnt.) bei 3 naudotus automobilius 2005 m. pardavė Lietuvoje (žr. atsiliepimą (t. 1, b. l. 48-50), Utenos apskrities VMI 2008 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. 7.28-62 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. 7.28-62) (t. 1, b. l. 75-86)):

2. G. L. pardavė šiuos naudotus automobilius:2.1. 2004 metais:

2.1.1. 2004 m. rugpjūčio 3 d.: automobilį „Mitsubishi Galant“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 100 Lt, pirkimo kaina – 103 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 116), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 117)); automobilį VAZ 2108 eksportui į Tadžikiją, pardavimo kaina – 100 Lt, pirkimo kaina – 86 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 123), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 124)); automobilį „VW Golf“ eksportui į Kirgiziją, pardavimo kaina – 100 Lt, pirkimo kaina – 69 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 130), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 133)); automobilį „Audi 100“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 100 Lt, pirkimo kaina – 103 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 137), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 140));

2.1.2. 2004 m. rugpjūčio 19 d.: automobilį „Nissan Primera“ eksportui į Uzbekiją, pardavimo kaina – 85 Lt, pirkimo kaina – 103 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 144), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 145)); automobilį „Audi B4“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 120 Lt, pirkimo kaina – 103 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 147), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 148));

2.1.3. 2004 m. rugpjūčio 30 d. – automobilį „Audi C4“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 150 Lt, pirkimo kaina – nėra duomenų (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 151), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 152));

2.1.4. 2004 m. rugsėjo 15 d. – automobilį VAZ 2109 eksportui į Tadžikiją, pardavimo kaina – 120 Lt, pirkimo kaina – 138 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 154), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 155));

2.1.5. 2004 m. rugsėjo 27 d. – automobilį „VW Passat“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 150 Lt, pirkimo kaina – nėra duomenų (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 158), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 159));

2.1.6. 2004 m. spalio 5 d. – automobilį „Audi 100“ eksportui į Kirgiziją, pardavimo kaina – 100 Lt, pirkimo kaina – 103 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 160), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 161));

2.1.7. 2004 m. gruodžio 14 d. – automobilį „Audi 80“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 120 Lt, pirkimo kaina – 103 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 163¹), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 164)). 2.2. 2005 metais:

2.2.1. 2005 m. sausio 27 d. – automobilį „Audi 100“ eksportui į Kirgiziją, pardavimo kaina – 120 Lt, pirkimo kaina – 86 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 167), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 169)); 2.2.2. 2005 m. vasario 5 d. – automobilį „Audi 100“ eksportui į Kirgiziją, pardavimo kaina – 120 Lt, pirkimo kaina – 86 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 171), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 172));2.2.3. 2005 m. gegužės 10 d.: automobilį „VW Passat“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 170 Lt, pirkimo kaina – nėra duomenų (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 174), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 175)); automobilį „VW Passat“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 120 Lt, pirkimo kaina – 120 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 180), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 181));2.2.4. 2005 m. gegužės 30 d. – automobilį „Opel Astra“ eksportui į Baltarusiją, pardavimo kaina – 200 Lt, pirkimo kaina – nėra duomenų (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 177), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 178));2.2.5. 2005 m. birželio 7 d. – automobilį „Opel Vectra“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 400 Lt, pirkimo kaina – 172 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 185), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 185));2.2.6. 2005 m. birželio 21 d. – automobilį „Hyundai Accent“ eksportui į Baltarusiją, pardavimo kaina – 120 Lt, pirkimo kaina – 86 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 187), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 189));2.2.7. 2005 m. birželio 22 d. – automobilį BMW 520 ir automobilį „VW Passat“ Lietuvoje (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86));2.2.8. 2005 m. liepos 9 d. – automobilį „VW Passat“ Lietuvoje (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86));2.2.9. 2005 m. liepos 19 d. – automobilį „VW Golf“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 140 Lt, pirkimo kaina – 103 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 191), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 192));2.2.10. 2005 m. rugpjūčio 5 d. – automobilį „VW Passat“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 120 Lt, pirkimo kaina – 138 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 195), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 196));2.2.11. 2005 m. spalio 4 d.: automobilį „Opel Vectra“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 100 Lt, pirkimo kaina – 86 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 1, b. l. 199), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 200)); automobilį „VW Passat“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 100 Lt, pirkimo kaina – 103 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 2, b. l. 3), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 4));2.2.12. 2005 m. spalio 8 d. – automobilį „VW Passat“ eksportui, pardavimo kaina – 100 Lt, pirkimo kaina – 120 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86));2.2.13. 2005 m. spalio 21 d. – automobilį „VW Passat“ eksportui į Baltarusiją, pardavimo kaina – 100 Lt, pirkimo kaina – 138 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 2, b. l. 7), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 8));2.2.14. 2005 m. lapkričio 14 d. – automobilį „Opel Vectra“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 100 Lt, pirkimo kaina – 138 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 2, b. l. 10), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 11));2.3. 2006 metais:2.3.1. 2006 m. sausio 10 d. – automobilį „VW Passat“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 130 Lt, pirkimo kaina – nėra duomenų (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 2, b. l. 14), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 15));2.3.2. 2006 m. sausio 17 d. – automobilį „Opel Vectra“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 100 Lt, pirkimo kaina – 69 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 2, b. l. 17), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 18));2.3.3. 2006 m. sausio 24 d. – automobilį „Audi 100“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 100 Lt, pirkimo kaina – 103 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 2, b. l. 20), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 21));2.3.4. 2006 m. sausio 31 d.: automobilį „VW Passat“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 120 Lt, pirkimo kaina – 68 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 2, b. l. 23), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 24)); automobilį „Mitsubishi Galant“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 120 Lt, pirkimo kaina – 103 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 2, b. l. 26), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 27)); automobilį „Mitsubishi Runner“ eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 100 Lt, pirkimo kaina – 103 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 2, b. l. 29), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 30));2.3.5. 2006 m. vasario 21 d. – automobilį VAZ 2108 eksportui į Kazachstaną, pardavimo kaina – 100 Lt, pirkimo kaina – 69 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 2, b. l. 35), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 36));2.3.6. 2006 m. vasario 23 d. – automobilį „Opel Vectra“ eksportui į Tadžikiją, pardavimo kaina – 140 Lt, pirkimo kaina – 138 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 2, b. l. 32), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 33));2.3.7. 2006 m. kovo 1 d. – automobilį „Fiat Bravo“ eksportui į Baltarusiją, pardavimo kaina – 100 Lt, prikimo kaina – 172 Lt (patikrinimo aktas Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), eksporto deklaracija (t. 2, b. l. 38), pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 39)).3. Utenos apskrities VMI Operatyvios kontrolės skyriaus vyresnysis specialistas T. Ž. 2007 m. lapkričio 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 165379 (toliau – ir protokolas Nr. 165379) (t. 1, b. l. 64-65) G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl ATPK 172¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo (žr. Utenos apskrities VMI Operatyvios kontrolės skyriaus 2007 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. (9.30.)-9.2-136 „Dėl fizinių asmenų veiklos“ (t. 1, b. l. 74)) už tai, kad, remiantis Muitinės bendrųjų dokumentų duomenimis, G. L. laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 10 d. iki 2006 m. kovo 1 d. gavo 1 010 Lt B klasės pajamų, tačiau jų nedeklaravo nustatyta tvarka, tuo pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus.4. Utenos apskrities VMI Operatyvios kontrolės skyriaus 2007 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. (9.30.)-9.2-136 „Dėl fizinių asmenų veiklos“ (t. 1, b. l. 74), be kita ko, nurodyta, kad 2007 m. lapkričio 20 d. buvo nustatyta, jog G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. 58-49, Utenoje, laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2007 m. sausio 24 d. vykdė neregistruotą naudotų automobilių prekybos veiklą, per minėtą laikotarpį G. L. pardavė 36 naudotus automobilius už 4 765 Lt, be to, nustatyta tvarka nedeklaravo gautų B klasės pajamų; dėl pastarojo fakto G. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 172¹ straipsnio 1 dalį.5. Pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 3 d. paaiškinime, pateiktame Utenos apskrities VMI (t. 2, b. l. 41), be kita ko, nurodė, kad pabandė pirkti automobilius ir užsidirbti pajamų, kad yra važiavęs į Vokietiją, kur pats pirkdavo automobilius, pats juos atgabendavo į Lietuvą, pervežimo paslaugomis nesinaudojo, kad pats ieškojo pirkėjų, skelbimų į spaudą neteikdavo, automobilių kainomis nesidomėjo, norėjo kuo greičiau parduoti automobilius, o 2004–2006 m. iš automobilių pardavimo patyrė nuostolių.Pareiškėjas 2008 m. spalio 24 d. paaiškinime, pateiktame Utenos apskrities VMI (t. 2, b. l. 62), be kita ko, nurodė, kad 2005 m. birželio 22 d. atsivežė 4 automobilius, naudojosi įmonės „Bleiras“ paslaugomis.6. R. L. 2008 m. rugsėjo 5 d. paaiškinime, pateiktame Utenos apskrities VMI (t. 2, b. l. 42), nurodė, kad automobilių prekyboje nedalyvavo ir nieko apie tai nežino, jokių pinigų negavo, o lėšos, gautos už parduotus automobilius, nėra bendros jos ir sutuoktinio pajamos.7. Utenos apskrities VMI Patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė Z. Š., vykdydama 2008 m. rugsėjo 24 d. pavedimą tikrinti Nr. 7.17-47, patikrino G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyventojų pajamų mokesčio deklaravimą ir mokėjimą, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. (mokestinis patikrinimas pradėtas 2008 m. rugsėjo 24 d., pratęstas 2008 m. spalio 17 d., sustabdytas 2008 m. spalio 31 d., pratęstas 2008 m. gruodžio 4 d., baigtas 2008 m. gruodžio 9 d.) ir surašė 2008 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86), kuriame, taikant mokesčių administratoriaus įvertinimą (ekonominių modelių metodą) pareiškėjui papildomai apskaičiuota 21 970,69 Lt, iš jų: 7.1. 12 225 Lt GPM;7.2. 4 626,69 Lt GPM delspinigių;7.3. 1 846 Lt VSD įmokų bazinei pensijai;7.4. 1 567 Lt VSD įmokų papildomai pensijai;7.5. 923 Lt VSD įmokų bazinei pensijai bauda;7.6. 783 Lt VSD įmokų papildomai pensijai bauda.

8. G. L. mokestinio patikrinimo metu, be kita ko, nustatyta: 8.1. G. L. verslo liudijimų nėra įsigijęs, nėra įregistravęs individualios veiklos, parduotų automobilių apskaitos nevedė, patikrinimui dokumentų nepateikė, motyvuodamas, kad pirkimo–pardavimo dokumentų, eksporto deklaracijų ir kitų su automobilių prekyba susijusių dokumentų neišsaugojo.

8.2. 2004 m. G. L. pajamas sudarė tik 2 678,62 Lt pajamų, susijusių su darbo santykiais, 2005 m. G. L. negavo jokių pajamų, 2006 m. gavo 600 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių ir neindividualios veiklos pajamų (draudimo išmoka), taigi, naudotų automobilių pardavimas buvo pagrindinis jo pajamų šaltinis.

8.3. G. L. vykdyta veikla turi versliškumo požymių – nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad Vokietijoje pirkti automobiliai buvo naudojami asmeniniams poreikiams tenkinti, taigi, jau įsigyjant automobilius siekta ekonominės naudos. Išanalizavus automobilių įsigijimo ir pardavimo dokumentus matyti, kad G. L. nusipirktus automobilius parduodavo nedideliu laiko intervalu: 2004 metais 2 automobiliai parduoti po 7 d. nuo jų įsigijimo, 1 automobilis – po 8 d., 1 automobilis – po 6 d., 3 automobiliai – po 4 d., 1 automobilis – po 25 d.; 2005 metais 1 automobilis parduotas po 5 d., 2 automobiliai – po 19 d., 1 automobilis – po 16 d., 1 automobilis – po 22 d., 1 automobilis – po 17 d.; 2006 metais 1 automobilis parduotas po 14 d., 2 automobiliai – po 15 d., 1 automobilis – po 36 d., 1 automobilis – po 13 d., 1 automobilis – po 4 d. 8.4. Atlikus naudotų automobilių pirkimo kainų, nurodytų pirkimo dokumentuose, ir pardavimo kainų, įrašytų muitinės pateiktose eksporto deklaracijose, analizę nustatyta, kad trylikos automobilių pardavimo kaina, neįvertinus su įsigijimų susijusių išlaidų (atgabenimo iš Vokietijos, įregistravimo, laikinųjų numerių, dokumentų forminimo) nurodyta žemesnė negu įsigijimo kaina, keturiolikos automobilių pardavimo kaina, neįvertinus minėtų išlaidų, nurodyta tik 2-37 Lt didesnė negu įsigijimo kaina, vieno automobilio kaina yra ta pati pardavimo ir įsigijimo kaina, duomenų apie trijų automobilių įsigijimo ir pardavimo kainas nėra.

8.5. G. L. Vokietijoje įsigytų naudotų automobilių pargabenimui į Lietuvą naudojosi UAB „Bleiras“ teikiamomis automobilių pervežimo paslaugomis, tą patvirtina UAB „Bleiras“ 2005 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra, serija BLUA, Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 64), pinigų priėmimo kvitas, serija SPB, Nr. (duomenys neskeltbini) (t. 2, b. l. 63), tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. (duoemys neskelbtini) (t.2, b. l. 65) taip pat UAB „Bleiras“ G. L. pateikti tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai CMR Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

8.6. G. L. realiai negalėjo parduoti automobilių už eksporto deklaracijose nurodytas kainas, atsižvelgiant į vidutines su automobilių įsigijimu susijusias išlaidas, t. y. vieno automobilio atsigabenimo iš Vokietijos į Lietuvą – 413 Lt, vieno automobilio registravimo valstybės įmonėje „Regitra“ ir laikinų numerių išėmimo – 49 Lt; G. L. veiksmai 3 metus iš eilės perkant ir nuostolingai parduodant automobilius yra nerealūs, ekonomiškai nenaudingi bei nepagrįsti.

8.7. Atsižvelgiant į tai, kad G. L. 2004 m. gavo 2 678,62 Lt pajamų, susijusių su darbo santykiais, 2005 m. jokių pajamų negavo, o 2006 m. gavo 600 Lt draudimo išmoką, įvertinus vidutines su automobilių įsigijimu susijusias išlaidas, vidutines vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui per metus, taip pat, kad G. L. mokėjo gyvybės draudimo įmokas, mokėjo už komunalines paslaugas pagal sudarytas sutartis teigtina, kad 2004–2006 metais (kiekvienais iš šių metų) G. L. išlaidos viršijo pajamas.

8.8. Atlikti nuostolingi automobilių pirkimo–pardavimo sandoriai savo turiniu akivaizdžiai prieštarauja elementariems ekonomikos dėsniams, taigi, darytina išvada, kad G. L. tikslingai siekė išvengti mokesčių; be to, nėra jokių leistinų, patikimų ir pakankamų įrodymų, kad automobiliai buvo tikrai parduoti po 100-170 Lt, dėl to eksporto dokumentuose nurodytos automobilių pardavimo kainos neatitinka tikrovės.

9. Pareiškėjas pateikė Utenos apskrities VMI 2009 m. sausio 8 d. pastabas dėl patikrinimo akto Nr. 7.28-62 (toliau – ir Pastabos) (t. 2, b. l. 83-86), kuriose prašė netvirtinti patikrinimo akto Nr. 7.28-62. Pareiškėjas Pastabose, be kita ko, nurodė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnį tais atvejais, kai nei mokesčių administratorius, nei mokesčių mokėtojas neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiuotoms mokesčių sumoms pagrįsti, gali būti inicijuojamas mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su tuo susijusių sumų dydžio pasirašymas.

Rezoliucinė dalis

10. Utenos apskrities VMI 2009 m. vasario 5 d. sprendime Nr. (10.15.)-10.1-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (t. 1, b. l. 10-16, 66-73) nusprendė:

10.1. patvirtinti patikrinimo aktą Nr. 7.28-62 ir jame pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą apskaičiuotus: 12 225 Lt GPM, 4 626,69 Lt GPM delspinigių, 1 846 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 1 567 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 923 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudą, 783 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą;

10.2. paskirti 3 668 Lt GPM baudą. Sprendime Nr. (10.15.)-10.1-2 taip pat nurodyta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 20 519,69 Lt: 12 225 Lt GPM, 4 626,69 Lt GPM delspinigių ir 3 668 Lt GPM baudą, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sąskaitą sumokėti 5 119 Lt: 1 846 Lt ir 1 567 Lt VSD įmokų, 923 Lt ir 783 Lt VSD įmokų baudas.11. Pareiškėjas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. vasario 24 d. „Skundą bei Pasiūlymą pagal MAĮ 71 str.“ (t. 1, b. l. 58-63), kuriame nesutiko su Utenos apskrities VMI sprendimu Nr. (10.15.)-10.1-2 ir prašė jį panaikinti, kadangi: skaičiuoti mokesčius už visus 2004–2006 metus nėra pagrindo, nes individualią veiklą – prekybą naudotais automobiliais bandė vykdyti tik pusantrų metų; 2004 m. atklikti patys pirmieji sandoriai (eksportuota 11 automobilių), pabandymai, todėl jie nelaikytini individualia veikla, 2005 m. ir 2006 m. atlikti sandoriai (atitinkamai eksportuota 14 ir 9 automobiliai) yra atsitiktinio pobūdžio; nebuvo pagrindo taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatų; protokole Nr. 165379 konstatuota, kad jis, G. L., laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 10 d. iki 2006 m. kovo 1 d., pardavęs naudotus automobilius, gavo 1 010 Lt pajamų, šis faktas konstatuotas įsiteisėjusiame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl juo turi būti vadovaujamasi ir apskaičiuojant mokesčius; VSD įmokos ir baudos už 2004–2006 m. laikotarpį apskaičiuotos nepagrįstai, taip pat nemotyvuotas ir 30 proc. dydžio GPM baudos skyrimas; bauda turėtų būti sumažinta iki minimalaus dydžio, kadangi jis, G. L., patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė paaiškinimus ir prašomus dokumentus.

12. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Utenos apskrities VMI sprendimo Nr. (10.15)-l0.1-2 nurodymų sumokėti į biudžetą 12 225 Lt GPM, 4 626,69 Lt GPM delspinigių, 3 668 Lt GPM baudą, 1 846 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 923 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą, 1 567 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 783 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, 2009 m. gegužės 5 d. sprendime Nr. 68-123 „Dėl G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009-02-24 skundo“ (t. 1, b. l. 25-28, 53-56) nusprendė:

12.1. patvirtinti Utenos apskrities VMI 2009 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. (10.15.)-10.1-2 dalį, kurioje nurodyta sumokėti į biudžetą 12 225 Lt GPM, 4 626,69 Lt GPM delspinigių, 1 846 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 923 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą, 1 567 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 783 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą.

12.2 pakeisti Utenos apskrities VMI 2009 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. (10.15.)-10.1-2 dalį, kurioje nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 3 668 Lt GPM baudą į nurodymą sumokėti 1 222 Lt GPM baudą. II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo – G. L. vykdytos automobilių pardavimo veiklos pripažinimo individualia (nes teismo posėdyje G. L. pripažino, jog prekiavo automobiliais, bet aiškino, kad tai nėra individuali veikla), taip pat dėl gautų iš minėtos veiklos pajamų dydžio, o dėl to – ir mokesčių dydžio apskaičiavimo. Tik nustačius, kad pareiškėjo pajamos mokesčių administratoriaus pagrįstai ir teisėtai priskirtos individualios veiklos pajamoms, gali būti pripažintas pagrįstu mokesčių administratoriaus reikalavimas pareiškėjui sumokėti į biudžetą atitinkamas su šių pajamų gavimu susijusias gyventojų pajamų mokesčio bei valstybinio socialinio draudimo įmokų bazinei pensijos daliai ir papildomai pensijos daliai sumas, taip pat delspinigius ir baudas.

2. Individualios veiklos sąvoka pateikta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. redakcija) 2 straipsnio 7 dalyje. Minėtoje įstatymo normoje apibrėžta, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 13 straipsnis), dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies aiškinimo ir taikymo ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A5-902/2006, Administracinių teismų praktika, Nr. 9, p. 44-56; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006; Administracinių teismų praktika Nr. 10, p. 99-116). Nenustačius bent vieno iš pirmiau paminėtų būtinųjų individualios veiklos požymių, atitinkama veikla Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme individualia veikla negali būti pripažinta.

4. Automobilių pirkimo–pardavimo sandoriai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme priskirtini komercinei veiklai, t. y. ši veikla priskirta įstatyme išvardytoms individualios veiklos rūšims (GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme šioje įstatymo normoje numatytos veiklos savarankiškumas laikytinas esminiu požymiu, pagal kurį galima nustatyti, ar asmuo užsiima individualia veikla, ar veikia kaip atitinkamų teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja darbo ar civilinės teisės normos, subjektas. Ar Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta veikla yra vykdoma savarankiškai kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama įvertinus visumą tai veiklai reikšmingų faktorių: teisinį įforminimą; gyventojo galimybes pačiam visiškai nepriklausomai nuo kitų asmenų spręsti visus su vykdoma veikla susijusius klausimus (tarp jų – gauti veiklos pajamas, dengti veiklos išlaidas, prisiimti veiklos ekonominę riziką, kt.); ar vykdomos veiklos apimtis ir sąlygos nėra nustatomos su atitinkamais ūkio subjektais sudarytais susitarimais, kurie, be kita ko, jiems suteikia pagrindą vykdyti gyventojo veiklos kokybės, efektyvumo bei finansinę kontrolę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A14-916/2006, be kita ko, pažymėjo, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (Administracinių teismų praktika Nr. 10, p. 99-116). Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo veikla įsigyjant ir parduodant automobilius buvo savarankiška, nes šią veiklą jis vykdė nepriklausomai nuo kitų asmenų. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad sandorių sudarymui įtakos turėjo kiti asmenys: pareiškėjas veikė savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų savarankiškai sprendė automobilių pirkimo bei pardavimo klausimus, pardavęs automobilius savo vardu pirkdavo kitus automobilius, kuriuos irgi parduodavo, t. y. vykdydamas šią veiklą, iš kurios tiesiogiai gavo pajamas, buvo nepriklausomas.5. Pareiškėjo sudarytiems sandoriams būdingas tęstinumas – laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas įsigijo ir pardavė 37 automobilius: 34 naudotus automobilius eksportavo į trečiąsias šalis – Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikiją, Uzbekiją, Baltarusiją (2004 m. – 11 vnt.; 2005 m. – 14 vnt., 2006 m. – 9 vnt.) bei 3 naudotus automobilius 2005 m. pardavė Lietuvos pirkėjams (plačiau žr. šio sprendimo konstatuojamosios (motyvuojamosios) dalies I skyriaus 2 punktą). Taigi, pareiškėjas per tęstinį laikotarpį nuolat (panašūs sandoriai kartojasi) sudarinėjo sandorius, susijusius su automobilių pirkimu ir pardavimu, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo vykdoma veikla atitinka tęstinumo požymį.6. Patikrinimo metu (žr. patikrinimo aktą Nr. 7.28-62 (t. 1, b. l. 75-86)) nustatytas pareiškėjo veiklos ekonominės naudos siekimo požymis: pareiškėjas 2004 m. gavo 2 678,62 Lt pajamų, susijusių su darbo santykiais, 2005 m. negavo jokių pajamų, 2006 m. gavo 600 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų (draudimo išmoka), todėl darytina išvada, kad atlikdamas aktyvius automobilių pirkimo–pardavimo veiksmus turėjo tikslą gauti pajamų, kurios buvo pagrindinis jo pajamų šaltinis. Apie kitas savo pajamas tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė, todėl padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo pajamos iš automobilių pardavimo. Be to, analizuojant pareiškėjo vykdytą veiklą nenustatyta jokių duomenų, kad pirkti automobiliai buvo naudojami tik asmeniniams poreikiams tenkinti.

7. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo vykdyta veikla (automobilių pirkimas ir pardavimas) atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtintos individualios veiklos požymius, todėl iš šios veiklos gaunamos pajamos pagrįstai buvo apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu.

8. Teismas pažymi tai, kad G. L. veikos kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio 1 dalį, dėl šios veikos 2007 m. lapkričio 20 d. pareiškėjui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (protokolas Nr. 165379 (t. 1, b. l. 64-65)), negali būti prilyginamas mokestiniam patikrinimui: mokesčių mokėjimas yra įstatymais nustatyta mokesčio mokėtojo prievolė mokėti nustatytus mokesčius, tuo tarpu administracinė atsakomybė kyla dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Mokestinio patikrinimo metu buvo tiriamos ir analizuojamos pareiškėjo mokestinės prievolės valstybei, t. y. GPM ir VSD apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumas. Teismas sutinka su atsakovės motyvais, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 165379 nurodytas administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas pajamų dydis neturi įtakos pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu nustatytoms mokestinėms prievolėms.

9. Teismas negali vertinti kaip nepatikimų mokesčių administratoriaus vertinimų, kad pareiškėjas pardavinėjo automobilius sumažinta kaina. Byloje nustatyta, kad Utenos apskrities VMI, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas individualią veiklą vykdė neįregistravęs šios veiklos, nedeklaravo iš automobilių pardavimo gautų pajamų, netvarkė buhalterinės apskaitos, išsaugojo ne visus dokumentus, jog dėl tokio pareiškėjo elgesio mokesčio bazę nustatyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. tiesiogiai nėra galimybės, pagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsniu ir mokesčius apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikydama ekonominių modelių metodą.

Atsiliepime (t. 1, b. l. 48-50) nurodyta, kad siekiant atlikti kuo tikslesnius automobilių vertės skaičiavimus, informacija buvo paimta iš trijų šaltinių: Komisijos privalomam turtui įvertinti nutarimais nustatytomis atitinkamų laikotarpių vidutinėmis rinkos kainomis „Dėl nekilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 67-2362, Nr. 118-4418, Nr. 158-5790; Žin., 2005, Nr. 13-414, Nr. 54-1869, Nr. 92, Nr. 129-4661; Žin., 2006, Nr. 11-420, Nr. 47-1696, Nr. 83-3305, Nr. 115-4395); VšĮ „Emprekis“ tinklalapyje paskelbta informacija „Panaudotų automobilių kainos“, panaudojant duomenis apie rinkos kainas, buvusias tais laikotarpiais, kai automobiliai buvo parduoti; informacija iš leidinio „Lengvųjų automobilių rinkos kainos“, kuris skirtas naudoti muitininkams, mokesčių rinkėjams, draudimo kompanijoms ir automobilių mėgėjams ir kuriame įvertinti draudimo kompanijų, muitinės, nepriklausomų automobilių kainų vertintojų pasiūlymai, patikslinimai bei pastabos. Tai atsakovės atstovė patvirtino ir teismo posėdyje. Teismo vertinimu, toks informacijos rinkimas yra pagrįstas, sąžiningas, protingas ir teisingas. Todėl šioje administracinėje byloje nėra nei prielaidų, nei sąlygų pakeisti nustatyto GPM dydžio, GPM delspinigių dydžio, juolab, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendime Nr. 68-123 nustatyto minimalaus 10 proc. GPM baudos dydžio.

10. Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnyje yra nustatytos atleidimo nuo baudų sąlygos – atleidimo pagrindai (Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalis), kas ir kada gali atleisti mokesčių mokėtoją nuo baudų (Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 2, 3 dalys), atsisakymo atleisti nuo baudų tvarka (Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 4 dalis).

Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs mokesčius ar jo mokėjimo terminai būtų atidėti ir išdėstyti, todėl pareiškėjo teismo posėdyje pateiktas žodinis prašymas dėl atleidimo nuo paskirtos baudos mokėjimo nenagrinėtinas.

11. Be to, mokesčių administratoriai, nustatę, jog pareiškėjas vykdo individualią veiklą ir atsižvelgę į tai, kad pareiškėjo apmokestinamųjų pajamų suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų gyventojų pajamų mokesčio sumą, yra didesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjui pagrįstai apskaičiavo 1 846 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai ir 1 567 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, o taip pat teisingai paskaičiavo 923 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą bei 783 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-266/2009).

12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – G. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprend ž i a:

pareiškėjo – G. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ernestas SpruogisLiudmila ZaborovskaHalina Zaikauskaitė