Telšių apylinkės teismo nutartis

civilinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) filialo prašymą suinteresuotiems asmenims, tai yra A. M., I. M. ir antstolei E. M., dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas (duomenys neskelbtini) filialas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui A. M. priklauso ½ sutuoktinės I. M. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitų išmokų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsniu pareiškimas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė E. M. vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0009/15/00541, užvestą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-4747-721/2014, dėl skolos, delspinigių, sutartinių palūkanų, baudos, procesinių palūkanų ir kitų išlaidų išieškojimo iš skolininko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo (duomenys neskelbtini) filialo, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai, 2016 m. liepos 20 d. patvarkymu Nr. S3f-30838 pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš vykdomosios bylos Nr. 0009/15/00541 nustatyta, kad skolininkas A. M. (duomenys neskelbtini) vedė I. M. (35, 54 vykdomosios bylos lapas (toliau – v. b. l.)).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Kaip matyti iš bylos skolininkas A. M. ir I. M. yra susituokę, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, šios piniginės lėšos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Atsižvelgiant į tai, jog skolininko sutuoktinės I. M. gaunamos pajamos yra įgytos po santuokos sudarymo, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, laikytina, kad skolininko A. M. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine I. M., sudaro ½ dalis sutuoktinės I. M. gaunamų pajamų iš UAB „Mažeikių mėsinė“ (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) filialo prašymo nustatyti, kad skolininkui A. M. priklauso ½ sutuoktinės I. M. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitų išmokų, netenkinti.

Nagrinėjamu atveju antstolė aprašė ir areštavo tik skolininko sutuoktinės I. M. pusę darbo pajamų, gaunamų UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pareiškėjas turi pagrindą prašyti teismo nustatyti skolininko dalį tik jo sutuoktinės pajamose, gaunamose UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas konstruoja, kad CPK 667 straipsnyje yra aiškiai nurodomas žodis „esančios“, todėl šios teisės normos lingvistinis aiškinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji gali būti taikoma tik turimam, bet ne būsimam turtui. Kaip jau minėta, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį antstolis aprašo ir areštuoja turtą, jeigu jį laiko bendru turtu ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nesant konkretaus skolininko ar jo dalies turto su kitais bendraturčiais, teismas negali vertinti ir pasisakyti dėl turto, kuris gali atsirasti skolininko nuosavybėje. Tokiu atveju būtų sukuriamas precedentas, kuomet bet koks turtas, atsiradęs po santuokos sudarymo, bus laikomas bendrąją sutuoktinių nuosavybe, nors pagal įstatymą galimi atvejai, kai santuokoje įgytas turtas gali būti laikomas ir asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe. Atsižvelgiant į šią nuostatą, darytina išvada, kad įstatymas leidžia individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje tik realiai egzistuojančiame sutuoktinių turte.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 593, 667 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) filialo pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sudaro ½ dalis sutuoktinės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0009/15/00541 grąžinti antstolei E. M..

Ši teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą