- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-24
- Bylos Nr.
- 2A-2-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Valiulienė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- L. D., R. D.
- Ieškovas
- R. S., L. J.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-2-278/2009
2009 m. gruodžio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. D. (teisių ir pareigų perėmėjas V. D.) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. S. ir L. J. ieškinį atsakovams L. D. ir R. D. bei atsakovės L. D. priešieškinį ieškovams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai R. S. ir L. J. nurodė, kad 2007 m. balandžio 22d. rytą, į Tervydžių kaime esantį aptvertą klojimą, pro aptvaro apačią, įsibrovė atsakovams priklausantys šunys ir išpjovė bei mirtinai sužalojo jiems priklausančią 12 avių bandą. Nurodė, kad 5 avys buvo mirtinai sudraskytos, dvi nuo patirtų sužalojimų nugaišo vėliau, o likusias 5 avis turėjo ilgai gydyti. Ieškovai teigė, kad jiems yra padaryta 1600 Lt žala, nes 7 kritusias avis vertinant vidutinėmis avienos rinkos kainomis padaryta 1 400 Lt žala, 5 avių gydymas kainavo 100 Lt, be to, apie 100 Lt nuostolių patirs dėl sumažėjusio avių svorio. Nurodė, jog dėl minėto įvykio atsakovė L. D. 2007-05-03 buvo nubausta administracine 500 Lt bauda, o atsakovui R. D. paskirtas administracinis įspėjimas. Ieškovas L. J. nurodė, kad jam buvo padaryta ir neturtinė žala, nes avimis daugiausiai rūpinosi jis, po įvykio jam teko ne tik suskaičiuoti patirtus nuostolius, bet ir matyti sudraskytas negyvas avis, kraujo klanus ir vilnų kuokštus, sužalotas, bet dar gyvas ir besiblaškančias avis, sulaužytą aptvarą, bėgančių avių išmindytus parko augalus, tarp kurių buvo ir retų augalų. Dėl šių pergyvenimų ieškovas patyrė neturtinę žalą. Patikslintu ieškiniu prašė teismą priteisti iš atsakovų, neužtikrinusių tinkamos šunų priežiūros ieškovės R. S. naudai 1 600 Lt turtinės žalos bei iš L. D. 2 000 Lt neturtinės žalos ieškovo L. J. naudai.
Atsakovė L. D. priešieškiniu nurodė, kad ieškovas pasamdė medžiotoją, kuris be jokio teisinio pagrindo nušovė jos pririštą šunį, nors nebuvo nustatyta, kad žalą ieškovams padarė jos šuo. Nurodė, kad neteisėti veiksmai ją sukrėtė ir išgasdino, sukėlė šoką, be to, ieškovas jai daro psichologinį spaudimą, įžeidinėja, šmeižia, menkina kaip asmenį kaimo gyventojų akyse. Teigė, jog dėl nušauto šuns didelę psichologinę traumą patyrė ir jos sūnus, kuris dėl šmeižto atsisakė lankyti mokyklą. Kadangi tarp sūnaus ir jos yra didelis psichologinis ryšys, ji pergyvena ir išgyvena didelį dvasinį sukrėtimą. Prašė teismo priteisti iš ieškovų 500 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovės L. D. ieškovų naudai 781,87 Lt žalos atlyginimo ir 100 Lt neturtinę žalą L. J., o priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog 2007 m. balandžio 22 d. apie 7.30 val. Tarvydžių kaime, Rokiškio rajone, nuo grandinės nutrūkęs L. D. priklausantis šuo, sudraskė 4 ir sužalojo 8 ieškovams priklausančias avis. Teismas darė išvadą, kad ieškovams padaryta 781,87 Lt turtinė žala, kuri paskaičiuota vadovaujantis Rokiškio rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus paskaičiavimu dėl žalos dydžio pagal ieškovės pateiktus duomenis. Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus teismas nurodė, kad ieškovai turėjo ir 100 Lt išlaidų avių gydymui, nors rašytinių įrodymų teismui ir nepateikta. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovams buvo padaryta 881,87 Lt tiesioginių nuostolių, o kitą sumą sudaro negautos pajamos teismas darė išvadą, kad ieškovai neįrodė šios žalos dydžio, nes pripažino, jog papjautų avių nesvėrė. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo R. D. šuo sudraskė avis, todėl atmetė ieškovų reikalavimą priteisti turtinę žalą iš šio atsakovo. Teismas konstatavo, kad tarp naminių gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo ir ieškovo L. J. patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl įvertinęs atsakovės pajamas ir turtines galimybes, nurodė, jog atsakovė nepajėgi atlyginti ieškovo reikalaujamą 2 000 Lt neturtinę žalą, nepadarydama nuostolių ir žalos šeimai, ir sumažino neturtinės žalos dydį iki 100 Lt. Atsakovės L. D. reikalavimą dėl 500 Lt turtinės žalos atlyginimo už šunį atmetė, konstatavęs, jog šunį sunkiai kirviu sužalojo atsakovės sūnus. Teismas darė išvadą, jog ieškovai L. D. jokios žalos nepadarė, todėl atmetė ir jos priešieškinį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. D. prašė teismą panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. sprendimą, ieškinį atmesti bei tenkinti priešieškinį. Nurodė, jog nesutinka su teismo sprendimo išvadą kad jos šuo sudraskė ieškovų avis, kadangi jokių objektyvių įrodymų nebuvo pateikta, tačiau teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo prašymu N. A. nušovė jos šunį. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmetė priešieškinį, o tenkinant ieškinį be pagrindo vadovavosi tik ieškovo bei liudytojo N. A. parodymais, nors ieškovas pats nematė kas sudraskė jo avis, o tik įtarė. Mano, kad N. A. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes teismui liudytojas nurodė, jog atlikęs šuns skrodimą rado avies kailio likučių skrandyje, tačiau nematė, kad šuo būtų išsitepęs krauju, jai apie tai nesakė. Nurodė, jog ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra kerštas atsakovei, kadangi tik jai pareiškus priešieškinį, ieškovas pareikalavo neturtinės žalos. Be to, teismas nepagrįstai atmetė prašymą atidėti teismo posėdį iki ji pasveiks ir galės duoti paaiškinimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. J. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas, nes abiejų atsakovų šunys sužalojo avis ir tai jis pats matė. Teigia, kad prašoma atlyginti žala yra tik simboliška ir patirtų nuostolių neatlygina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš ieškovų, liudytojų paaiškinimų, administracinės teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo administracinėje byloje matyti, kad 2007-05-03 atsakovė L. D. buvo nubausta administracine tvarka dėl Rokiškio rajono gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2000-08-03 sprendimu, pažeidimo. Nors atsakovė L. D. apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad jos šuo sudraskė ieškovų avis, tačiau iš administracinėje byloje esančio jos paaiškinimo matyti, jog atsakovė pripažino, kad jai priklausantis šuo galėjo nutrūkti nuo grandinės ir sužaloti ieškovams priklausančias avis. Atsakovei paskyrus administracinę baudą, 2007-05-03 nutarimo ji neskundė, kas iš dalies leidžia daryti išvadą, jog atsakovė pripažino netinkamai prižiūrėjusi šunį. Tai, jog atsakovei priklausantis šuo sužalojo avis, patvirtino ir liudyt. E. K., kuri bendravo su atsakove. Įvertintina aplinkybė, jog teismo posėdyje liudytojai nurodė, kad kaime tuo metu šunis augino ir jų tinkamai neprižiūrėjo tik atsakovai (1t., b.l. 147-155). Ieškovas L. J. nurodė, kad jis matė avių aptvare didelį šunį su grandine, kurį vijosi iki kaimo, kol šis pasislėpė dilgėlyne, be to, liudytoju apklaustas N. A., daręs atsakovei priklausančio šuns skrodimą nurodė, jog šuns skrandyje rasta avies vilnų (1t., b.l. 147-155). Aplinkybė, kad apie tai jis neinformavo L. D., neduoda pagrindo kritiškai vertinti liudytojo parodymus. Tai, jog šuo nebuvo kruvinas, taip pat nėra neginčijamas įrodymas, kad jis nebuvo nutrūkęs ir patekęs į avių aptvarą, nes ieškovas ir liudyt. N. A. pas atsakovę į namus atvyko apie 11 val., praėjus kelioms valandoms po įvykio, todėl neatmestina, jog kraujo žymių ant šuns kailio galėjo nelikti. Liudyt. Z. V., dirbantis Jūžintų apylinkės policijos inspektoriumi patvirtino, jog dar iki 2007-04-22 įvykio jis buvo gavęs skundų dėl nepririšto atsakovei priklausančio šuns ir L. D. dėl to buvo įspėjęs. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus darė pagrįstą išvadą, jog atsakovei L. D. priklausęs šuo įsiveržė į ieškovams priklausančių avių klojimą, užpuolė ir sužalojo avis, tuo padarydamas R. S. ir L. J. turtinę žalą, todėl šią žalą privalo atlyginti atsakovė (CK 6.267 str.1 d.). Teismas teisingai nustatė ir priteistinos žalos dydį, nes atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, atsakovės turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertintina, kad realų žalos dydį patvirtina ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pateikti duomenys dėl žalos dydžio (1t. b.l. 168-169).
Apeliantės teiginys, jog ieškovas tik kerštaudamas jai už priešieškinį prašė priteisti iš jos neturtinę žalą vertintinas kritiškai, nes L. J. nurodė, jog patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, nes pergyveno netekus dalies avių, buvo sugriauti šeimos planai dėl tolimesnio avių ūkio plėtojimo. Kolegija daro išvada, kad byloje įrodytos ieškovui dėl šio įvykio atsiradusios neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į ieškovo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir kitas nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovui priteistos neturtinės žalos 100 Lt dydis yra realus, pagrįstas CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Apeliantė nurodė, kad teismas be pagrindo atmetė jos priešieškinį, nes nušovus jai priklausantį šunį, padaryta turtinė ir neturtinė žala. Kolegija šiuos teiginius vertina kritiškai, nes iš 2007-08-23 L. D. rašytinio paaiškinimo teismui matyti, kad šunį kirviu sunkiai sužalojo jos sūnus Vytautas, todėl tik siekiant, kad sužalotas šuo nesikankintų, jis buvo nušautas (1t., b.l. 26-27). Be to, pati apeliantė nurodo, kad šunį nušovė ne ieškovas L. J., o N. A., todėl teigti, kad žalą jai padarė ieškovas, nėra pagrindo. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kadangi atsakovė neįrodė savo priešieškinėje nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jos priešieškinį kaip neįrodytą.
Byloje nustatyta, kad atsakovei L. D. Panevėžio Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-01-08 sprendimu buvo paskirta teisinė pagalba šioje civilinėje byloje, t.y. atsakovė turėjo atstovą byloje (1t., b.l. 90-91). Nagrinėjant bylą iš esmės, 2008-05-15 teismo posėdyje dalyvavo L. D. advokatas S. K. (1t., b.l. 171-176). CPK 246 straipsnio 5 dalis numato, kad neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Kadangi teismas L. D. dalyvavimo teismo posėdyje būtinu nepripažino, todėl jai neatvykus į posėdį teismas turėjo pagrindą bylą nagrinėti iš esmės, nedalyvaujant atsakovei (CPK 160 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi ieškovas Jakubonis sprendimo neskundžia, dėl ieškinio atmetimo pagrįstumo atsakovo Dičiaus atžvilgiu, kolegija nepasisako.
Dėl aukščiau paminėtų motyvų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu Teisėjų kolegija,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.