- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-27
- Bylos Nr.
- 2A-2680-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02484-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- L. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3005-652/2012 pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas L. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4408,43 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, 2,64 Lt delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2012 04 11 iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad nuo 2007 02 20 iki 2012 04 03 dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Skirnuva“. Darbo sutartį nutraukė 2012 04 03 Darbo kodekso 127 str. 1 d. numatytu pagrindu. Nutraukiant darbo sutartį jam atsakovė nesumokėjo 2891,55 Lt darbo užmokesčio ir 1516,88 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, liko skolinga 4408,43 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu (b.l. 19-21) ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 4408,43 Lt išmokų, susijusių su darbo santykiais, taip pat 5100 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas pagal 2007 02 19 darbo sutartį Nr. 2991 nuo 2007 02 20 dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Skirnuva“ betonuotoju. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2012 04 03 pagal Darbo kodekso 127 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) (b. l. 3-5). 2012 06 15 atsakovės išduotoje pažymoje nurodyta neišmokėta darbinių išmokų suma ieškovui L. S. atitinka ieškovo ieškinyje nurodytai sumai, todėl teismas sprendė, kad šalys neginčija priteistinos darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas 4408,43 Lt sumos, šią išmoką ieškovui prieįsė.Ieškovas sutiko su pažymoje paskaičiuotu vidutiniu vienos dienos atlyginimu - 82,25 Lt (b. l. 6).
Spręsdamas dėl ieškovo prašymo priteisti iš atsakovės ir delspinigius už uždelstą laiką nuo 2012 04 11 iki teismo sprendimo įvykdymo, teismas atsižvelgė į tai, kad Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2012-04-03. Teismas konstatavo, kad tiek Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 str. 3 d., tiek ir Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. sankcijas darbdaviui numato iš esmės už tą patį pažeidimą - savalaikį neišmokėjimą darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais. Darbuotoją atleidžiant iš darbo, darbdavys atleidimo dieną privalo darbuotojui išmokėti visas priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas, tame tarpe išmokas, kurios nebuvo sumokėtos nustatytu laiku, ir delspinigius už savalaikį šių išmokų nesumokėjimą, jeigu jie priklauso. Kai su atleistu iš darbo darbuotoju uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, tokio darbuotojo teisės apginamos sumokant jam vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Todėl Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. numatyta sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai. Po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius LR DK 141 str. 1 d., 2 d. numatytos prievolės, gali būti taikoma LR DK 141 str. 3 d. numatyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas.
Atsižvelgdamas į tai, ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius už laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo teismas atmetė, tačiau priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką teismo iniciatyva (CPK 417 str.). Spręsdamas dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir laikotarpio, teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo praktiką (2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010), įvertinęs tai, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera, jai iškelta restruktūrizavimo byla, vidutinį darbo užmokestį priteisė už trijų mėnesių laikotarpį (DK 141 str. 3 d.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 26-28) atsakovė UAB „Skirnuva“ prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti ieškovui priteistas netesybas (vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką) iki fiksuotos 2500 Lt sumos.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad, jos nuomone, atsižvelgiant į susiklosčiusių aplinkybių visetą, atsakovei turėjo būti pritaikyta švelnesnė sankcija (netesybos). Sprendžiant, kokio dydžio sankcija (netesybos) už uždelstą atsiskaitymą su ieškovu būtų adekvati, būtina atsižvelgti į tokias aplinkybes. Pirma, kad atsakovė visuomet buvo geras, sąžiningas darbdavys, visada mokėjęs atlyginimus oficialiai ir laiku, net 2009-2010 metų krizės laikotarpiu; vėlavimai prasidėjo tik 2011 metų pabaigoje. Antra, vėlavimas atsiskaityti su ieškovu nėra tyčinis: su atsakove laiku neatsiskaito užsakovai, sutrikus atsiskaitymams, daug įmonės darbuotojų išėjo iš darbo, dėl ko pasidarė
Šalies argumentai
sudėtinga tinkamai ir laiku vykdyti pasirašytas rangos sutartis, užbaigti darbus ir gauti
už juos užmokestį bei atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė supranta, kad vėluodama
atsiskaityti su ieškovu ir kitais buvusiais darbuotojais, rizikuoja patirti didelius
nuostolius būtent dėl ypatingai griežtų Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytų
sankcijų. Bendrovės vadovai sąmoningai nedarytų tokios žalos bendrovei neatsiskaitoma tik todėl, kad tokios galimybės objektyviai nėra. Gaunamas lėšas nukreipusi ne būtiniausioms reikmėms (kuro, elektros energijos pirkimui, mechanizmų nuomai ir kt.), o atsiskaitymui su buvusiais ir esamais darbuotojais, artimiausiu metu bendrovė turėtų pripažinti, kad yra bankrutavusi. Tai būtų blogiausias sprendimas visiems: bendrovei, esamiems ir buvusiems darbuotojams, kitiems įmonės kreditoriams. Bendrovės vadovai siekia išsaugoti įmonę ir atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais.Kauno apygardos teismas 2012-06-21 nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ restruktūrizavimo bylą. Tačiau priteisiant buvusiems darbuotojams dideles netesybas, šio siekio įgyvendinimas gali tapti labai komplikuotas arba neįmanomas. Nuo darbo sutarties nutraukimo su ieškovui (2012-04-03 d.) iki teismo nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo (2012-06-29 d.), kuomet Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkto pagrindu buvo sustabdytas atsakovės prievolių kreditoriams vykdymas, praėjo nepilni trys mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės manymu, už vėlavimą atsiskaityti šioje byloje atsakovei būtų pritaikyta adekvati sankcija (netesybos), jeigu iš jos ieškovui būtų priteista fiksuota 2500 Lt suma.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Kaip vertina apeliacinės instancijos teismas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas.
Pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius, ką išnagrinėjęs bylą ir padarė pirmosios instancijos teismas, yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, teismai turi taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2012 ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti, šios normos paskirtis yra dvejopa: pirma, joje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje I. G. v. AB „Vilniaus Vingis“, bylos Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. UAB „ Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; kt.). Kaip vertina apeliacinės instancijos teismas, į darbuotojo teisę gauti kompensaciją už laiku neišmokėtą atlyginimą ir į atsakovės padėtį, jai taikant sankciją už savalaikį neatsiskaitymą su darbuotoju, priimant apskųstąjį teismo sprendimą buvo tinkamai atsižvelgta.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl jis priteisia iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį tik už trijų mėnesių uždelstą atsiskaityti laiką, kad tai daro įvertinęs nelengvą atsakovės turtinę padėtį. Pažymėtina, kad teismas tai padarė ne atsakovės prašymu, atsakovei nepateikus nei atsiliepimo, nei jos atstovui atvykus į teismo posėdį ir to prašius, o remdamasis viešai žinoma informacija apie atsakovo įmonei pradėtą restruktūrizavimo procesą. Atsakovei nepateikus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu papildomų argumentų dėl ieškovui priteistinos už uždelstą atsiskaityti laiką išmokos dydžio, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas parinko neoptimalų kompensavimo dydį.
Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jo keisti, dar kartą atsižvelgus į atsakovės sunkią finansinę padėtį, nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.