Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos paštas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-156-488/2012 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos paštas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovas prašė panaikinti atsakovės AB „Lietuvos pašto“ generalinės direktorės jam 2011-06-01 įsakymu Nr. P-366 skirtą drausminę nuobaudą - pastabą; pripažinti neteisėtu 2011-08-02 AB „Lietuvos pašto“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. P-450 dėl atleidimo iš darbo, grąžinti jį į buvusį darbą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis pas atsakovę dirbo nuo 2005-08-30 paštininku. 2011-08-02 atsakovės įsakymu buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. Nuo 2011-06-18 iki 2011-07-02 buvo apmokamose atostogose. 2011-07-05 viršininkė pareikalavo parašyti paaiškinimą, tačiau apsiaiškinti nesutiko, nes nesuprato, ko iš jo reikalaujama. Vėliau suprato, kad iš darbo atleistas dėl to, kad nuo 2011-07-01 prenumeratorei I. S. nepratęsė laikraščio „Tėvynė“ prenumeratos, nors iš jos buvo paėmęs pinigus. Pratęsti prenumeratos negalėjo, nes atostogavo, pinigus prenumeratorei grąžino. I. S. buvo jam skolinga. Laikraštį „Tėvynė“ jai užprenumeravo už savo pinigus Krekenavos kredito unijoje. 2011 m. birželio mėnesį jam buvo paskirta pastaba už tai, kad laiku neįteikė registruoto laiško A. K.. Šios nuobaudos neskundė. Iki tol jokių drausminių nuobaudų nėra turėjęs, dirbo sąžiningai, buvo pasiekęs gerų darbo rezultatų, buvo skatintas. Mano, kad abi drausminės nuobaudos jam buvo paskirtos nepagristai, jo veika neįvertinta LR DK 238 str. pagrindu, nes padarytas pažeidimas jokių pasekmių nesukėlė (b. l. 2-4).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-01-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atmetė reikalavimą dėl 2011-06-01 įsakymu Nr. P-366 skirtos drausminės nuobaudos – pastabos - pripažinimo neteisėta ir panaikinimo; pripažino 2011-08-02 įsakymą Nr. P-450 dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtu ir grąžino jį į darbą; priteisė iš atsakovo 3544,56 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-08-02 (atleidimo iš darbo dienos) iki teismo sprendimo priėmimo dienos; po 32,82 Lt neatskaičius mokesčių vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2005-08-30 dirbo pas atsakovę laiškininku. Nuo 2011-08-02 jis atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d.1 p., 234 str., 237 str. 1 d. 3 p., 238 str. Ieškovui 2011-06-01 įsakymu skirta drausminė nuobauda - pastaba už tai, kad jis 2011-05-07 Atiduotų pašto siuntų sąraše K10 pažymėjo, kad registruotą pašto korespondenciją, adresuotą A. K., įteikė V. K., bet iš tikrųjų laišką įteikė A. K. tik 2011-05-10, tuo pažeisdamas ir neatsakingai vykdydamas 3.1 tvarkos aprašo 331.-332.p. ir laiškininko pareigų aprašo 3.164, patvirtinto 2010-04-22 AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-103, reikalavimus. Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų savo teiginiams apie tai, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai, pagrįsti. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad skiriant ieškovui pirmąją drausminę nuobaudą buvo laikomasi LR DK 240 str., 241 str. reikalavimų, todėl, atsižvelgęs į drausminio nusižengimo sunkumo laipsnį, jo sukeltų neigiamų pasekmių nebuvimą, teismas konstatavo, kad drausminė nuobauda – pastaba - ieškovui paskirta pagrįstai ir yra adekvati padarytam drausminiam nusižengimui. Ieškovas 2011-08-02 įsakymu pagal LR DK 136 str. 3d. 1p. iš darbo buvo atleistas už tai, kad 2011-06-09 paėmė iš klientės I. S. 24 Lt už laikraščio „Tėvynė“ prenumeratą, tačiau šių pinigų į kasą neįnešė ir klientei laikraščio neužprenumeravo. Šias veiksmais jis netinkamai vykdė 3.164 laiškininko pareigų apraše nustatytas pareigas, tuo padarydamas darbo drausmės pažeidimą, esant galiojančiai per paskutinius dvylika mėnesių jam pritaikytai drausminei nuobaudai – pastabai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog drausminio pažeidimo tyrimą ir drausminės nuobaudos paskyrimo procedūrą atsakovė atliko laikydamasi įstatymo reikalavimų. 2011-07-01 gavusi klientės I. S. pareiškimą apie tai, kad, nors ji 2011-06-09 sumokėjo 24 Lt ieškovui, jai nuo 2011-07-01 neužprenumeruotas laikraštis „Tėvynė“, pradėjo pažeidimo tyrimą, ieškovui dėl šio fakto atsisakius pasiaiškinti, įsakymas priimtas ir drausminė nuobauda skirta be jo pasiaiškinimo, atsisakius susipažinti su įsakymu – surašytas atsisakymo susipažinti su įsakymu aktas. Teismas konstatavo, kad ieškovas, laiku klientui neužprenumeruodamas spaudos leidinio, padarė darbo drausmės pažeidimą ir savo veiksmais parodė, kad jis pripažino padaręs darbo drausmės pažeidimą, nes stengėsi likviduoti pažeidimo sukeltas pasekmes: I. S. grąžino pinigus už laikraščio prenumeratą, savo pinigais laikraštį “Tėvynė“ užprenumeravo nuo 2011-07-07. Kadangi ieškovas atostogavo nuo 2011-06-18 iki 2011-07-05, o I. S. pinigus laikraščio prenumeratai jam davė 2011-06-09, teismas sprendė, jog atostogos netrukdė užsakyti laikraščio prenumeratos. Todėl padarė išvadą, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą ir už jį turėjo būti baustinas. Teismas padarė išvadą, kad bylos duomenys neteikė pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju drausminės atsakomybės tikslus atitiko griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimas ieškovui, nes jis nepriekaištingai be drausminių nuobaudų dirbo 6 metus, pats ėmė šalinti savo pažeidimo pasekmes: paimtus pinigus grąžinio, savo pinigais užprenumeravo laikraštį, pirko atskirus laikraščio numerius klientei, padažnėjusį nuobaudų skyrimą įtakojo ne ieškovo pasikeitęs ir neatsakingas elgesys, bet atsakovės valdymo organų nustatyta griežtesnė darbo drausmė. Atsakovės darbuotojų rašytinį paaiškinimą apie neatsakingą ieškovo elgesį teismas vertintino kaip nepatikimą ir nepakankamą įrodymą, nes darbuotojai tiesiogiai pavaldūs atsakovei, jie, išskyrus liudytoją S. G., nebuvo teismo įspėti dėl melagingų parodymų davimo. Todėl buvo padaryta išvada, jog ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo - yra neadekvati pažeidimui, kas sudaro pagrindą ieškovo atleidimą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3d. 1p. pripažino neteisėtu (b. l. 117-121).

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-04 sprendimą dalyje, kurioje tenkinti ieškovo reikalavimai ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Mano, kad skundžiamoje dalyje teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nevertino, ar buvo įrodyta juridinių faktų sudėtis, būtina siekiant pripažinti teisėtu ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 d. Pažymėjo, kad byloje tokių juridinių faktų sudėtis buvo nustatyta: 1) ieškovas 2011-06-09 paėmė iš klientės 24 Lt laikraščio „Tėvynė" prenumeratos užsakymui liepos - rugsėjo mėn., tačiau pinigų į atsakovo kasą neįnešė ir klientei laikraščio neužprenumeravo, todėl nevykdė Laiškininko pareigų apraše Nr. 3.164 nustatytų darbo pareigų ir tuo padarė darbo drausmės pažeidimą. Tokiuose ieškovo veiksmuose buvo vagystės, sukčiavimo požymių, o toks pažeidimas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo be įspėjimo. Vadovaudamasis DK 240 str. 1 d., atsakovas pareikalavo ieškovo raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti. Teismas nevertino pažeidimo sunkumo, neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas turėjo vagystės, sukčiavimo požymių, ir galėjo būti kvalifikuotas kaip šiurkštus, kad ieškovas ėmė šalinti pažeidimo sukeltas pasekmes tik paaiškėjus drausminės nuobaudos padarymo faktui ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą; 2) ieškovas darbo drausmės pažeidimą, už kurio padarymą 2011-08-02 įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda, padarė po to, kai jam per paskutiniuosius dvylika mėnesių už gegužės mėn. padarytą darbo drausmės pažeidimą 2011-06-01 įsakymu buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba, ir teismas konstatavo, kad ši nuobauda ieškovui skirta pagrįstai ir yra adekvati padarytam drausminiam nusižengimui; 3) ieškovas žinojo apie ankstesnę nuobaudą, nes pagal DK 240 str. 3 d. reikalavimus buvo supažindintas su 2011-06-01 skiriama drausmine nuobauda pasirašytinai; 4) 2011-06-01 įsakymu skirta nuobauda buvo galiojanti, kada ieškovas padarė antrąjį darbo drausmės pažeidimą; 5) atsakovė (darbdavys) inicijavo drausminės nuobaudos ieškovui taikymą.

Mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 136 str. 3 d. 1 p., 238 str., dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgus į sisteminį DK 136 str. 3 d. 1 p. ir 238 str. vertinimą, pasikartojus darbuotojo daromiems darbo drausmės pažeidimams, nepaisant pažeidimų pobūdžio/šiurkštumo, įstatymų leidėjas suteikė teisę darbdaviui taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Parenkant drausminę nuobaudą, įvertino ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą ir jį kvalifikavo kaip sunkų, nes ieškovas iš klientės paėmė pinigus, kurių į kasą neįnešė, laikraščio jai neužprenumeravo, taigi, turėjo pasisavinęs klientės pinigus ir juos grąžino tik po to, kai ši pateikė skundą. Tai, kad išaiškėjus darbo drausmės pažeidimo faktui, ieškovas ėmėsi likviduoti pažeidimo sukeltas pasekmes, nepaneigia to fakto, kad jis atliko veiksmus, turinčius vagystės, sukčiavimo požymių. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir ieškovo veiksmus. Skundas dėl ieškovo padaryto antrojo darbo drausmės pažeidimo buvo gautas iš klientės. Kiti įrodymai patvirtinta, kad dėl ieškovo darbo yra gauta daugiau klientų nusiskundimų. Prieš skiriant nuobaudą, įvertino, kad netinkamas ieškovo darbo pareigų vykdymas blogina atsakovės reputaciją, mažina klientų pasitikėjimą pačia atsakove ir jos darbuotojais, tai tiesiogiai gali turėti įtakos iš teikiamų paslaugų gaunamoms pajamoms ir padaryti žalos. Atsisakymas priimti atsakovės reikalavimą raštu pasiaiškinti (DK 240 str.) dėl antrojo darbo drausmės pažeidimo duoda pagrindo manyti, kad ieškovas darbo drausmės pažeidimą padarė kaltais veiksmais, tyčia, kad jis elgiasi nesąžiningai, pažeidžia bendradarbiavimo ir kooperacijos principus. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė netinkamai vertino padarytą darbo drausmės pažeidimą ir pritaikė netinkamą drausminę nuobaudą, neįrodė aplinkybių, trukdžiusių jam tinkamai ir laiku atlikti savo darbo pareigas. Kritiškai vertintina teismo išvada, kad ieškovas nepriekaištingai išdirbo įstaigoje 6 metus. DK 136 str. 3 d. 1 p. leidžia darbdaviui objektyviai įvertinti darbuotojo darbo kokybę ir rūpestingumą bei ankstesnio darbo kontekste nuspręsti, kokią drausminę nuobaudą taikyti. Iš liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų teismas turėjo nustatyti, kad ieškovas darydavo klaidų, jo darbas reikalavo kontrolės, kad kolektyve su ieškovu dirbti buvo sunku dėl jo neatsakingo požiūrio į darbą ir neapgailestavo dėl pažeidimų. Stengėsi ieškovą paskatinti bei motyvuoti dirbti tinkamai ir kokybiškai, todėl pradžioje apsiribodavo žodinėmis pastabomis. Teismas nevertino aplinkybės, kad pirmoji nuobauda (pastaba) nedavė rezultatų, o antrasis pažeidimas padarytas praėjus tik mėnesiui po pirmosios nuobaudos skyrimo. Ieškovui sistemingai pažeidinėjant darbdavio nustatytą darbo drausmę ir taisykles, prarado pasitikėjimą ieškovu, jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti jam patikėtas funkcijas, ir garantiją, kad jis savo veiksmais nekenks įmonei ir jos interesams. Darbdavio prerogatyva yra pasirinkti tokias darbo drausmės pažeidimų prevencijos ir gero darbo skatinimo priemones, kad būtų užtikrinta aukšta atliekamų darbų, teikiamų paslaugų kokybė. Ieškovo elgesys negali būti laikomas tinkamu ir, atsižvelgiant į tai, kad jo pareigos yra susijusios su materialinių vertybių tinkamu naudojimu ir jų saugumo užtikrinimu, kelia pagrįstą nerimą dėl jo galimybės toliau dirbti su materialinėmis vertybėmis. Ieškovas nepripažino padarytų darbo drausmės pažeidimų ir savo elgesio kritiškai nevertino, todėl mano, jog galima prognozuoti, kad jis ir toliau darys darbo drausmės pažeidimus. Ieškovo elgesys rodo netinkamą pavyzdį kitiems įmonės darbuotojams. Abiem darbo drausmės pažeidimo padarymo atvejais apie ieškovo padarytus pažeidimus informavo nepatenkinti ieškovo darbu klientai. Ieškovas ėmėsi veiksmų pažeidimams šalinti tik paaiškėjus pažeidimo padarymo faktui, kas patvirtina, kad jis tik stengėsi išvengti drausminės atsakomybės, o ne švelninti pažeidimo pasekmes.

Teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė CPK 185 str. nuostatas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas. Teismas nepagrįstai kaip į rašytinio įrodymo nevertino Krekenavos pašto darbuotojų pranešimo apie neatsakingą ieškovo elgesį, į liudytojos S. G. parodymus apie tai, kad ieškovui kildavo problemų darbe, dėl ko jis buvo įspėjamas žodžiu. Bylos nagrinėjimo metu nekilo jokių abejonių, kad liudytoja gali būti įtakojama atsakovės ir teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo. Minėtą raštą pasirašiusi laiškininkė R. K. liudijo teisme ir buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Abi minėtos liudytojos buvo kviečiamos liudyti teisme ieškovo iniciatyva, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovė galėjo turėti įtakos jų liudijimui. Vien tai, kad liudytojos yra atsakovės darbuotojos, nesudaro pagrindo įrodymus vertinti nepatikimais, nes tai pažeidžia CPK 12 ir 17 str. įtvirtintus rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus (b. l. 128-133).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Nurodo, jog teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad atsakovė meluoja teismui, nuslėpė bylai reikšmingus faktus, neteisingai ir iškraipytai pateikia liudytojų parodymus. Byloje rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kad laikraštį „Tėvynė" klientė I. S. gavo, kad jis savo pinigais į skolą užsakinėdavo jai laikraštį kas mėnesį, todėl joks pažeidimas nebuvo padarytas. Darbdavys atleisti darbuotoją dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, jog toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Atsakovė tokių duomenų neturėjo. 2011 metais vyko struktūriniai pertvarkymai, po kurių iš darbo turėjo būti atleista kaimų pašto viršininko pavaduotoja M. Č., tačiau buvo atleistas jis, o pastaroji buvo perkelta dirbti į jo darbo vietą. Darbo drausmės pažeidimai jam buvo sufabrikuoti ir jis diskriminuojamas dėl to, kad yra vegetaras, negeria kavos su brendžiu. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie jo pasiaukojantį ir nuoširdų darbą. Iki reorganizacijos 2011 m. 01, 04 mėnesių pašto laikraščiuose buvo vertinamas teigiamai ir apibudinamas kaip pavyzdingai dirbantis, kaimo apylinkę aptarnaujantis laiškininkas. Atleidimas iš darbo dėl veikos, turinčios nusikaltimo požymių, gali turėti neigiamos įtakos jam ieškant naujo darbo bei jo artimiesiems. Todėl toks faktinis atleidimo pagrindas turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas po to vertinamas nepalankiai. Byloje buvo įrodyta, kad jis savo pinigais užsakė laikraštį „Tėvynė", todėl jo veika neturėjo vagystės, sukčiavimo požymių, o tokie atsakovės apibudinimai jį žeidžia, žemina, pablogina galimybę įsidarbinti (b. l. 143-145).

Apeliacinis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-04 sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir teisingai nustatė ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes dėl darbo drausmės pažeidimų sudėties buvimo, tačiau iš dalies netinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, netinkamai aiškino ir taikė DK 238 str. reikalavimus, dėl ko padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda, esant DK 136 str. 3 d. 1 p. numatytam darbo sutarties nutraukimo pagrindui - atleidimas iš darbo - neatitinka 238 str. reikalavimų ir yra per griežta (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Kolegijos nuomone, dėl klaidingo DK 238 str. aiškinimo ir taikymo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Atsakovė, nutraukdama su ieškovu darbo sutartį DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, nepažeidė įstatymo reikalavimų, todėl ieškovo argumentai šiuo aspektu pagrįstai pripažintini nepagrįstais. DK 237 str. nustatyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos drausminės šios nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo. Atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 str., o nurodytas pareigas sukonkretina ir detalizuoja kiti teisės aktai. Pagrindines ieškovo darbo pareigas numatė Darbo kodekso 228 straipsnis, 2010-04-22 įsakymu Nr. 1-103 patvirtintas Laiškininko pareigų aprašas (b. l. 19-20), 2007-08-22 įsakymu Nr. 1-308 patvirtintas pašto siuntų akcinėje bendrovėje Lietuvos pašte tvarkos aprašas (b. l. 24-26). Byloje neginčijama, kad su minėtais norminiais aktais ieškovas buvo supažindintas nustatyta tvarka. Ar darbuotojas atliko jo pareigas pažeidžiančius veiksmus, ar neatliko pagal pareigas jam privalomų atlikti veiksmų turi įrodyti darbdavys, t. y. atsakovė, ir ji šią pareigą įvykdė (CPK 178 str.). Pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė šioje byloje įrodė, kad yra nustatytas DK 136 str. 3 d. 1 p. taikymo pagrindui būtina juridinių faktų sudėtis: 1) faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; 2) faktas, kad tas pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; 3) faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 str. 3 d.); 4) faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovas nuo 2005-08-30 dirbo pas atsakovę laiškininku. Jam 2011-06-01 atsakovės įsakymu skirta drausminė nuobauda - pastaba už tai, kad jis 2011-05-07 Atiduotų pašto siuntų sąraše K10 pažymėjo, kad registruotą pašto korespondenciją, adresuotą A. K., įteikė V. K., bet patį laišką adresatei įteikė tik 2011-05-10 (b. l. 26-33), tuo pažeisdamas ir neatsakingai vykdydamas 3.1 tvarkos aprašo 331.-332.p. ir laiškininko pareigų aprašo 3.164 reikalavimus. Liudytoja A. K. nurodė, kad ieškovo paklausus, ar nereikia pasirašyti dėl registruoto laiško pristatymo, jis atsakė, kad pasirašė pats (b. l. 109). Liudytojas V. K. nurodė, kad ant žiniaraščio dėl registruoto laiško pristatymo, yra ne jo parašas (b. l. 110), ieškovas pirmiau teigęs, kad ant žiniaraščio ir ne jo parašas, vėliau nurodė, kad neatsimena, ką atžymėjo (b. l. 31, 107). Ginčydamas atleidimo iš darbo teisėtumą, teisme ieškovas nurodė, kad ši pirmoji drausminė nuobauda jam paskirta nepagrįsta nustatyta tvarka neginčijo, jos galiojimo terminas nepasibaigęs. Paskiriant drausminę nuobaudą - pastabą - buvo laikomasi LR DK 240 str., 241 str. reikalavimų: ieškovas paprašytas pasiaiškinti raštu, su nuobaudos paskyrimu supažindintas pasirašytinai, nuobauda paskirta laikantis nuobaudos skyrimo terminų (b. l. 29-30). Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, pobūdį, pavojingumą, sunkumo laipsnį, jo sukeltų neigiamų pasekmių nebuvimą, pastaba ieškovui paskirta pagrįstai ir yra adekvati padarytam drausminiam nusižengimui.

2011-08-02 atsakovės įsakymu Nr. P-450 nuo 2011-08-02 ieškovas atleistas iš darbo vadovaujantis LR DK 136 str. 3 d.1 p., 234 str., 237 str. 1 d. 3 p., 238 str. už tai, kad 2011-06-09 paėmė iš klientės I. S. 24 Lt už laikraščio „Tėvynė“ prenumeratą, tačiau šių pinigų į kasą neįnešė ir klientui laikraščio neužprenumeravo. Šiais veiksmais jis netinkamai vykdė 3.164 laiškininko pareigų apraše nustatytas pareigas, tuo padarydamas darbo drausmės pažeidimą, esant galiojančiai per paskutinius dvylika mėnesių jam pritaikytai drausminei nuobaudai – pastabai (b. l. 23). Byloje nustatyta ir ieškovas to iš esmės neginčija, kad drausminio pažeidimo tyrimą ir drausminės nuobaudos paskyrimo procedūrą atsakovas atliko laikydamasis įstatymo reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad 2011-07-01 atsakovas gavo klientės I. S. pareiškimą, kad jai nuo 2011-07-01 neužprenumeruotas laikraštis „Tėvynė“ (b. l. 17). Ieškovui atsisakius pasiaiškinti, įsakymas priimtas ir drausminė nuobauda skirta be jo pasiaiškinimo (b. l. 2-4, 22, 106). Ieškovui atsisakius susipažinti su įsakymu, surašytas atsisakymo susipažinti su įsakymu aktas (b. l. 35). Šias aplinkybes patvirtino liudytoja apklausta I. S., kuri parodė, kad ji niekada neužsisakinėdavo laikraščių skolon, sužinojęs, kad ši parašė pareiškimą, ieškovas ją kaltino, kūrė visokius planus, prašė jį atsiimti; liudytojas R. M., pavadavęs ieškovą jo atostogų metu, nurodė, kad jis siūlė I. S. užsisakyti laikraščius, tačiau ši atsakė, kad juos jau užsisakiusi (b. l. 111). Šių liudytojų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Todėl, kaip teisingai buvo konstatavęs ir pirmosios instancijos teismas, ieškovas, gavęs iš kliento pinigus, jų neįnešęs į kasą ir neužprenumeravęs klientui laikraščio laiku, padarė darbo drausmės pažeidimą, pasireiškusį netinkamu virš minėtų teisės aktų, numačiusių ieškovo teises ir pareigas, reikalavimų nevykdymu.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui ginčijamu 2011-08-02 įsakymu buvo paskirta per griežta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. CPK 238 str. numato, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pripažino padaręs darbo drausmės pažeidimą, stengėsi likviduoti pažeidimo pasekmes, tačiau, kaip matyti iš pažeidimo tyrimo dokumentų, ieškovas atsisakė pasiaiškinti, nenurodė faktinių tiriamo įvykio aplinkybių, nustatyta tvarka nesusipažino su darbdavio išleistais įsakymais, o pinigai I. S. buvo grąžinti tik po to, kai ši su pretenzija kreipėsi pas atsakovę. Todėl toks elgesys neatitinka elgesio, būdingo nuoširdžiam prisipažinimui ir galėjimuisi dėl pažeidimo. Liudytojos S. G., M. Č., R. K., V. Z., R. S. raštu nurodė, kad dauguma gyventojų žinodami ieškovo būdą, nebereikšdavo jam pretenzijų, kartais su klientais įsiveldavo į ginčus ir dėl asmeninių priežasčių, darbe nepaisydavo kitų nuomonės, nepripažindavo savo klaidų (b. l. 36). Liudytojos S. G., R. K., pasirašę minėtą dokumentą apie ieškovo ne visada tinkamą elgesį su bendradarbiais ir klientais (b. l. 36), buvo apklaustos liudytojomis būtent ieškovo prašymu, davė paaiškinimus prisiekę nustatyta tvarka (b. l. 65-73, 97-116). Todėl minėtus įrodymus vertinti nepatikimais vien dėl to, kad jų šaltinis – atsakovės darbuotojų parodymai, nebuvo pakankamo pagrindo, tuo labiau, kad pats ieškovas liudytojas prašė apklausti ir jų patikimumu neabejojo. Bylose, kilusiose iš darbo teisinių santykių, reikšmingas bylai aplinkybes paprastai gali žinoti tik tie asmenys, kurie dirba pas tą patį darbdavį, todėl tokių asmenų parodymų įrodomoji reikšmė vertintina visų įrodymų visumoje. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, dėl kokių aplinkybių, apart darbo santykių, faktinių duomenų turtinio, tarpusavio ryšio ar prieštaringumo kritiškai vertina minėtus įrodymus.

Teismas, vertindamas ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumą padarytiems pažeidimams, pagal DK 238 straipsnio nuostatas, nepakankamai atsižvelgė į atsakovės argumentus dėl ieškovo atliekamo darbo specifikos, kuri suponuoja ir atitinkamą ieškovo darbo pobūdį bei jam keliamus drausminės atsakomybės reikalavimus. Ieškovas pas atsakovę dirbo darbą, susijusį su pinigų ir materialių vertybių saugojimu ir su tinkamu jų tiksliniu panaudojimu, pagrindinė jo darbo funkcija – pašto ir kitų paslaugų teikimas nustatytoje apylinkėje (b. l. 19-20, 50-58), tinkamam ir kokybiškam tokio darbo atlikimui reikšmingas nepriekaištingas darbuotojų darbo organizavimas, tikslus ir besąlygiškas jiems deleguotų funkcijų vykdymas, darbo drausmės užtikrinimas. Pagal bylos duomenis, ieškovas netinkamai ir ne tam adresatui įteikė registruotą laišką, teisindamas laiko stoka (b. l. 31), gavęs iš klientės pinigus, jų apie mėnesį laiko neįnešė į kasą ir nepanaudojo pagal paskirtį, o pinigus grąžino tik klientei pasiskundus. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į ieškovo darbo specifiką, atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą nebepasitikėti atsakovu ir apsispręsti su juo nutraukti darbo teisinius santykius. Tai, kad ieškovas šešis metus dirbo pas atsakovą ir neturėjo nuobaudų, kad apie jį atsakovės leidiniuose buvo skelbiama teigiama informacija, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė parinko neadekvačią pažeidimui drausminę nuobaudą, nes byloje nustatyta, kad atsakovas per trumpą laiką padarė du darbo drausmės pažeidimus, susijusius su pagrindinių savo funkcijų, susijusių su materialinių vertybių tinkamu naudojimu ir išsaugojimu, vykdymu. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog nuobauda per griežta, teisėjų kolegijos nuomone, nepilnai įvertino tą aplinkybę, kad ieškovui anksčiau taikyta drausminė nuobauda (pastaba) už darbo drausmės pažeidimus neturėjo pakankamo poveikio. Ieškovui sistemingai pažeidinėjant darbo drausmę, atsakovas prarado pasitikėjimą juo, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti jam patikėtas funkcijas, ir garantiją, kad jis savo veiksmais nekenks įmonei ir jos interesams. Nors ieškovas teigia, kad su juo atsakovė susidorojo dėl skirtingų įsitikinimų, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, darbo drausmės pažeidimus į viešumą iškėlė ir jų tyrimą iniciavo atsakovės klientai, o ne pati atsakovė.

DK 227 str., 236 str., 237 str. numatyta, kad darbuotojui už padarytą darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama drausminė nuobauda. Ieškovui ji paskirta būtent už darbo pareigų neatlikimą ir netinkamą atlikimą, ir tai teisingai kvalifikuota kaip darbo drausmės pažeidimas (DK 234 str.). Atsakovė pagrįstai konstatavo ieškovo kaltę dėl darbo pareigų netinkamo atlikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl Darbo kodekso 238 str. numatytų aplinkybių nustatymo ir vertinimo pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas. Iš bylos duomenų matyti, kad faktiniai duomenys apie pažeidimo padarymo aplinkybes atsakovės buvo įvertinti pagal drausminės atsakomybės paskirtį, jos tikslus ir taikymo taisykles, numatytas DK 238 str. Nagrinėjamu atveju ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo - atitinka DK 238 str. kriterijus ir nėra per griežta. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija mano, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis buvo padaryti darbo drausmės pažeidimai, darbdavys turėjo teisę taikyti jam griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Dėl išdėstytų argumentų ir motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas iš darbo pas atsakovę atleistas teisėtai ir pagrįstai. Todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas ir ieškinys atmetamas, iš ieškovo atsakovei priteisiamas atsakovo sumokėtas 106 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b. l. 134, CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo S. B. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos paštas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei AB „Lietuvos paštas“ (į. k. 121215587) 106 (vieną šimtą šešis) Lt sumokėto žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.