- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- 2VP-788-336/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02724-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, UAB „Mokilizingas“
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, UAB „Mokilizingas“ (buvęs UAB „Snoro lizingas“) dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas prašo vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/09753/1 skolininką A. R. pakeisti į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas. Nurodė, kad antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3574-336/2009, išduotą 2009-11-17 dėl skolos išieškojimo UAB „Snoro lizingas“ naudai iš skolininko A. R.. Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. 2014-04-25 palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. S-1642 A. R. turtą paveldėjo valstybė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Pagal CPK 48 straipsnį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo proceso metu. Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kuriame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi vienas iš skolininko pakeitimų atvejų yra fizinio asmens mirtis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
Civilinio kodekso 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų.
LR CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kuomet netaikoma 1 d. nurodyta tvarka. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Pažymėtina ir tai, kad CK 5.63 straipsniu siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.
Pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0110/12/09753/1 duomenimis nustatyta, jog antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-11-17 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3574-336/2009 dėl 797,09 Eur išieškojimo iš skolininko A. R. išieškotojui UAB „Mokilizingas“ (buvęs UAB „Snoro lizingas“) (vykd. byla, b. l. 1). Apie skolininko mirtį antstolio kontoroje sužinota ne vėliau kaip 2015-07-10 (vykd. byla, b. l. 19). Antstolis į teismą dėl skolininko pakeitimo kreipėsi 2016-02-24 ( b. l. 1). Palikimą valstybė priėmė 2014-04-04 ( vykd. byla , b. l. 20-22).
Byloje esantys duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad palikimo priėmimo metu palikimą priimantis asmuo būtų žinojęs apie esamus kreditorinius reikalavimus. Pirma, išieškotojas ar antstolis, vykdantis skolos išieškojimą, savalaikiai neatliko LR CK 5.63 str. 1 d. numatytų veiksmų, ko pasėkoje skolininko palikimą priėmęs įpėdinis nebuvo tinkamai informuotas apie kreditoriaus reikalavimą ir atitinkamai tokį reikalavimą, kaip palikimo dalį, perėmęs. Antra, VĮ Registrų centro išrašuose su istorija matyti, kad antstolė Ramunė Mikliušienė įregistravo turto arešto aktą A. R. butui, un. Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašas apie areštą galiojo iki 2014-08-26. Pažymėtina, kad minėtos antstolės areštas buvo uždėtas kitoje vykdomojoje byloje, tuo tarpu antstolis Aleksandras Ščiukinas nėra išviešinęs jokios informacijos, apie vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/09753/1 vykdomus išieškojimus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad skolininko palikimą priėmęs įpėdinis būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus reikalavimą. Taigi šių faktinių aplinkybių pagrindu paveldėtojas, netgi būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, neturėjo pagrindo numanyti, kad palikimas gali būti apsunkintas kreditorių reikalavimais, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog palikėjo turtinė prievolė perėjo jo įpėdiniui paveldėjimo būdu. Byloje nėra duomenų, kad įpėdinis būtų informuotas apie konkretų vykdomą kreditoriaus reikalavimą- 797,09 Eur skolos išieškojimą, be to yra praleistas CK 5.63 str. numatytas 3 mėnesių terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (2011-12-15).
Taigi išvardintų teisinių argumentų ir byloje esančių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjo pareiškimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese netenkintinas ir skolininkai vykdymo procese nepakeistini (LR CPK 596 str., 48 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 596 str., teismas
nutaria:
Antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.